Žinia ta, kad Vilniaus gatvė išlindo iš apkasų ir ja galima laisvai vaikščioti. Tiesa, kol kas dar ne grindiniu.

Darbai pagal planą

„Kai liepos mėnesį susitikime su vietos gyventojais ir pasakėme, kad turime pakankamai ambicingą planą iki Kalėdų gatvę sutvarkyti tiek, kad būtų galima nevaržomai judėti pėstiesiems ir atsidaryti verslams, tai mums ir pavyko tesėti pažadą“, – svarbaus Vilniaus gatvė rekonstrukcijos etapo pabaigą mini Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Aloyzas Pakalniškis/Vilmanto Raupelio nuotr.

„Kauno vandenys“ savo darbus Vilniaus gatvėje baigė – inžineriniai požeminiai tinklai atnaujinti. Naujai pastatyti nuotekų tinklai, rekonstruoti vandentiekio tinklai ir naujai pastatytas buitinių nuotekų tinklas atkarpoje nuo Laivės alėjos iki požeminės perėjos.

Mums ir pavyko tesėti pažadą.

„Vilnius gatvėje iki šiol buvo mišri nuotekų sistema t.y. buitinės ir lietaus nuotekos patekdavo į vieną kolektorių ir bėgdavo į nuotekų valyklą. Tokia sistema apsunkindavo tinklų ir valyklos eksploataciją. Dėl to ir buvo nuspręsta, kad Vilniaus gatvėje turi atsirasti nauji nuotekų tinklai ir atskiros nuotekų sistemos“, – padarytus darbus apibendrino „Kauno vandenų“ technikos direktorius Darius Gražys.

Darius Gražys/Vilmanto Raupelio nuotr.

Vandentiekis Vilniaus gatvėje buvo klotas 1929 metais ir iki dabar nebuvo naujintas. Šoninėse gatvėse įvykdavo daug avarijų, kas taip pat skatino naujinti vandentiekio tinklus.

Šio projekto metu nutiesta per 1700 metrų paviršinio lietaus vandens tinklų, atnaujinta 800 metrų vandentiekio tinklų ir 600 metrų nuotekų tinklų.

Lietvamzdžiai – ne į gatvę

„Inžinerine prasme „Kauno vandenys“ padarė labai sudėtingą darbą. Dirbo ne tik „Kauno vandenys“ su savo rangovu, o ir dar šešios įmonės – „Kauno gatvių apšvietimas“, ESO rangovai, „Telia“, „Kauno energijos“ rangovai ir kiti“, – penkis mėnesius Vilniaus gatvėje šeimininkavusių įmonių įvairovę vardino A.Pakalniškis.

Dar vienas svarbus momentas, kad visų namų lietvamzdžiai nuo šiol yra pajungti į paviršinę nuotekų sistemą. Vanduo nuo stogų jau nebėgs ant šaligatvių, žmonės nevaikščios apledėjusiai danga ir nesusidarys slidūs pagrindai. Vanduo nuo stogų bus surenkamas tiesiai į lietaus nuotekų tinklus.

Neignoruotos ir Senamiesčio šventovę Katedrą kamavusios bėdos. Vykdydami Vilniaus gatvės rekonstrukcijos darbus „Kauno vandenys“ Katedros šventovės tinklus pajungė į bendrą sistemą. Iki šiol po didesnės liūties katedrą kankinusios skendimo bėdos turėtų likti užmarštyje.

Miestas laikosi politikos, kad tvarkant gatvių ir šaligatvių dangas tvarkomos ir požeminės komunikacijos.

Archeologiniai stabdžiai

Pagrindinis iššūkis Vilniaus gatvėje „Kauno vandenims“ buvo tai, kad darbai vyko kultūros paveldo zonoje archeologų priežiūroje.

„Pirmi ėjo archeologai, tada iš paskos ėjo rangovai. Archeologai buvo tie žmonės, kurie prižiūrėjo, stabdė ir neleido dirbti, kol nepadarė tyrimų. Kiek jie ilgiau dirbo, tiek mums trumpėjo terminas“, – pasakoja technikos direktorius.

Pasak D.Gražio, archeologai rado apie 2 tūkst. iškasenų. Jos bus perduotos Kauno miesto muziejui. Buvo rasti odos dirbiniai, monetos, keramikos dirbiniai. Seniausias radinys siekė XVI amžių.

Kasant vandentiekį buvo rastas senas grindinys iš akmenų, bet ne tas kultūros paveldas, kurį visi bando saugoti.

„Kauno vandenų“ nuotr.

Projektas „Kauno vandenims“ atsiėjo apie 1,3 mln. eurų. Dėl archeologinių tyrimų kaina išaugo apie 50 tūkst. eurų, tačiau, D.Gražio vertinimu, ta išaugusi 15 proc. suma nebuvo labai gąsdinanti.

Vamzdynų būklė

Vertindamas 1929 metais tiestų vamzdynų būklę, „Kauno vandenų“ technikos direktorius prisiminė, kad per Laisvės alėjos rekonstrukciją rado 100 metų senumo vamzdį, kuris veikė.

„Tais laikais gaminiai jau buvo gaminami iš ketaus. 80 metų vamzdis artėja prie savo pabaigos. Jie neatlaiko šalčių. Kai įšąla gruntas ir vėliau vyksta atlydys, tai šitas vamzdis trūksta. Mes irgi paklojome ketaus vamzdžius, tai jų tarnavimo laikas yra 50 metų ir daugiau. Padaryti naujas dangas ir palikti seną vamzdyną būtų buvusi nuodėmė“, – neabejoja D.Gražys.

„Kauno vandenų“ nuotr.

Tikėtina, kad nauji vamzdynai turės įtakos ir vandens kokybei Senamiesčio gyventojams.

Pats Senamiestyje gyvenantis ir kasdien Vilniaus gatve į darbą savivaldybėje kulniuojantis A.Pakalniškis tikino stebintis, kad verslai Vilniaus gatvėje po  truputį atsidarinėja. „Kalėdiniu laikotarpiu Vilniaus gatvė buvo pilna“, – pastebėjimais dalinosi A.Pakalniškis.

Pagal numatytą darbų eigą beveik būtų galima kloti grindinio akmenis, tačiau kol kas šiuos darbus stabdo netinkamos oro sąlygos ir teisminis savivaldybės ginčas su Kultūros paveldo departamentu.

„Turime išspręsti klausimą dėl tašytų akmenų dangos. Dėl šaligatvių ir bortų jokio ginčo nėra.  Kultūros paveldo departamentas ir neginčija, kad dalis tašytų akmenų turi būti nulyginta. Ginčijamės dėl apimties, bet ji nėra didelė“, – aiškina A.Pakalniškis.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Tikimasi, kad iki vasario vidurio pavyks suderinti ginčo klausimus su Kultūros paveldo departamentu, rasti kompromisinį sprendinį, kuris buvo numatytas projektavimo metu ir tęsti Vilniaus gatvės rekonstrukcijos darbus.