Kur dėti žolę ir krituolius?

Svarbu rūšiuoti ne tik plastiką, stiklą, popierių, bet ir žaliąsias atliekas. Tai biologiškai skaidžios sodų, parkų ir kitų apželdintų teritorijų bei žemės ūkio naudmenų priežiūros ir tvarkymo atliekos, tokios kaip smulkios medžių, krūmų genėjimo šakos, nukritę medžių lapai, nupjauta žolė, gėlės, piktžolės, medžio žievė, pjuvenos, drožlės, skiedros, krituoliai, kitokios vaisių, daržovių atliekos, nedidelio skersmens kelmai (išpurtyti, be akmenų ir be žemių).

Kur jas dėti? Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė vardija: idealiausia išeitis – kompostuoti patiems, kitas variantas – vežti į specialią aikštelę, kur žaliosios atliekos taip pat pakliūva į kompostavimo vietą ir irgi virsta trąša, arba užsisakyti „Kauno švara“ teikiamą žaliųjų atliekų išvežimo paslaugą.

Teisingai kompostuojant žaliosios atliekos suteikia didelę naudą kaip natūrali dirvožemio trąša, o neatsakingai išmetamos jos pridaro sukelia ir bėdų.

Siekiamybė – išrūšiuoti kuo daugiau atliekų, kad jas būtų galima perdirbti, paversti žaliavomis, pritaikyti antriniam panaudojimui.

Kauno regiono atliekų tvarkymo centro Veiklos administravimo vadovė Violeta Dumčienė papildė, kad kompostavimo nauda yra įvairiapusė ir globali.

„Kokybiškas kompostas (be priemaišų) praturtina dirvožemį maistinių medžiagų gausa, padidina jo purumą: molingose dirvose pagerina oro laidumą, smėlinguose – padeda normalizuoti drėgmės kiekį“, – aiškino V.Dumčienė.

Kodėl būtina rūšiuoti žaliąsias atliekas?

„Siekiamybė – išrūšiuoti kuo daugiau atliekų, kad jas būtų galima perdirbti, paversti žaliavomis, pritaikyti antriniam panaudojimui. Šiuo atveju gaunamas kompostas, kuris pagerina dirvožemį, be to, kompostavimu mažinamas atliekų kiekis, o tuo pačiu ir atliekų tvarkymo kaštus“, – sakė R. Savickienė.

Į mišrių atliekų ar rūšiuojamų pakuočių atliekų konteinerius patekusios žaliosios atliekos greitai juos užpildo, nes jų būna didžiuliai kiekiai, didėja išvežamų atliekų kiekis.

Maža to, sumaišytos su mišriomis atliekomis žaliosios atliekos pradeda greičiau pūti, skleidžia nemalonius kvapus, o užterštos pakuočių atliekos tampa sunkiau perdirbamos arba visai netinkamos perdirbimui.

Kauno RATC nuotr.

„Žaliosios atliekos sumaišytos su mišriomis pradeda greičiau pūti, skleidžia nemalonius kvapus ir į aplinką išskiria kenksmingų dujų, o patekusios į rūšiavimo gamyklas, gadina įrenginius,

apsunkina išrūšiavimą ir sukelia sunkumų išgauti kokybišką antrinę žaliavą. Pakuočių atliekos užterštos žaliosiomis atliekomis tampa netinkamos perdirbimui“, – pasakojo V. Dumčienė.

Žaliąsias atliekas kaupkite specialiuose konteineriuose, bet ne plastikiniuose maišuose. “Plastikiniai maišeliai transportavimo metu plyšta, susimaišo su atliekomis ir dėl to sutrinka visas kompostavimo procesas. Dėl plastiko gausos, kompostas praranda savo vertę ir tampa prastos kokybės, sumažėja jo ekonominė nauda. O svarbiausia – daroma didžiulė žala gamtai“, – sakė RATC atstovė.

Žaliąsias atliekas griežtai draudžiama palikti ir miške ar bet kurioje kitoje tam neskirtoje ir specialiai nepažymėtoje vietoje. Primename, kad tokie veiksmai traktuojami kaip savivaldybės patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas, už kurį yra numatyta administracinė atsakomybė.

Rūšiuodami galime užtikrinti tvarkingą aplinką, sumažinti atliekų tvarkymo kaštus, sumažinti vandens ir oro taršą ir t.t.

Atvyksta į namus

Nusprendusiems nekompostuoti arba neturintiems tam sąlygų gyventojams, įmonėms, bendruomenėms, seniūnijoms, pastatų administratoriams „Kauno švara“ siūlo žaliųjų atliekų išvežimo paslaugą. Dėl jos galima kreiptis tel.nr. 8 800 20000 arba atvykstant į kauniečių aptarnavimo centrą MANO KAUNAS Statybininkų g. 3 (įėjimas iš Žukausko g.).

Tik žaliosioms atliekoms skirto 240 l talpos konteinerio išvežimas kartą per mėnesį Kauno miesto gyventojams kainuoja vos 2,42* euro, Kauno rajono – 3,99* euro. Galima rinktis iki 1100 l talpos konteinerius ir įvairaus dažnio išvežimą.(*Žaliųjų atliekų vežimo įkainiai gali kisti priklausomai nuo gyvenamosios vietos.)

Prasidėjus lapų kritimui bendrijos, administratoriai, seniūnijos, įmonės ir fiziniai asmenys „Kauno švaroje“ gali užsisakyti didmaišius, skirtus tik šioms žaliosioms atliekoms. Pastarieji metai parodė, kad didmaišių paklausa vis labiau auga, dėl to pastebimi ryškūs teigiami pokyčiai mieste – aplinka prižiūrima vis atidžiau.

Priima nemokamai

Turintys galimybę atliekas vežti iki specialių aikštelių kviečiami pasinaudoti Kauno regiono atliekų tvarkymo centro paslaugomis.

Šiuo metu Kauno regione veikia trylika didelių gabaritų ir pavojingų atliekų priėmimo aikštelių bei trys žaliųjų atliekų aikštelės. Iš gyventojų žaliosios atliekos priimamos NEMOKAMAI.

Centro duomenimis, aikštelėse žaliųjų atliekų 2019 m. surinkta 8 700 t, 2020 m. – 8 500 t, 2021 m. – 8 800 t.

Žaliųjų atliekų priėmimo aikštelės:

Nemajūnų g. 15 A, Kaunas

Tel. nr.: +370 683 03786

I: 9-17; II-V: 9-19; VI: 9-16; Pietų pertrauka: 13-14; VII: nedirba.

Juozapavos k., Vandžiogalos sen., Kauno r.

Tel. nr.: +370 645 35037

II-V: 10-19; VI: 9-16; Pietų pertrauka: 13-14; VII, I: nedirba.

Zabieliškio k., Liepų g. 16, Kėdainių r.

Tel. nr. +370 682 55785;

I-VII: 8-20.

Be plastiko, be žemių

Atkreipiame dėmesį, kad bet kokiu atveju, žaliosios atliekos turi būti neužterštos, tai yra, jos nebūtų metamos kartu su plastiku ir plastiko pakuotėmis, popieriumi – laikraščiais, žurnalais ir kt., jų skiautėmis, gyvūninės kilmės atliekomis (mėsa, žuvimi, kaulais, riebalais, pieno produktais, gyvūnų išmatomis), gruntu, smėliu, akmenimis, pavojingomis atliekomis (tepalais, užterštomis pakuotėmis).

„Kauno švara“ atkreipia dėmesį, kad tvarkydami vieną aplinkos vietą, neužterštume kitos. Nepalikite žaliųjų atliekų prie bendro naudojimo konteinerių, kur jos ims gesti, skleisti nemalonų kvapą, gadinti estetinį vaizdą, ir kurioms sutvarkyti reikės papildomų pajėgų bei išlaidų.

Nedeginkite jų ir savo sklypuose ar kitose teritorijose – deginimas kelia gaisrų riziką ir teršia orą. Primenama, kad žaliųjų atliekų deginimas pažeidžia aplinkos apsaugos reikalavimus ir užtraukia baudą.

Kaip kompostuoti?

Kompostuoti galima augalų lapus, smulkesnes šakeles, vaisius, riešutų, kiaušinių lukštus, nupjautą žolę, piktžoles (patartina be subrendusių sėklų), šieną, mėšlą, natūralų naminių graužikų (žiurkėnų, jūrų kiaulyčių) pakratą, smulkias medienos atliekas (žievė, pjuvenos), suplėšytą popierių, kartoną, kiaušinių dėklus, virtuvės atliekas (arbatos pakelius, kavos tirščius ir jų filtrus, vaisių, daržovių žieves bei kitus vaisių ir daržovių likučius ir pan.)

Žaliąsias atliekas savo namų ūkyje reikia specialiai tam įrengtoje vietoje ar dėžėje. Žolę į kompostą ją reikėtų dėti ne vos nupjautą, o jau kiek apdžiūvusią, nes kitaip ims pūti ir rūgti. Stambesnę žolę rekomenduojama pasmulkinti.

Kompostuojamas biuro popierius, kartonas turėtų būti be spalvotos spaudos. Jį reikia susmulkinti ir sudrėkinti, po to išsluoksniuoti su kitomis medžiagomis.

Į kompostą netinkama draugija – ligoti augalai, ąžuolo lapai, ąžuolo ir spygliuočių medžių pjuvenos, daug obuolių ar citrusinių vaisių – pastarieji perrūgštins žemę. Kompostas tinkamas naudoti gaunamas po metų ar dvejų