Nelaimė namuose

Kovo 12-osios vakaras ilgam įsimins Užliedžių seniūnijoje apsigyvenusiai šeimai. Šešiamečio sūnaus krytis iš palėpės į pirmąjį aukštą, šokas, ligoninė, reabilitacija, o dabar – dar ir teismas.

Berniukas, tėčio teigimu, jau sveikas ir greitas kaip vijurkas, tačiau jį patį pasivijo įtarimai baudžiamojoje byloje. Pastaruosius vyras vertina kaip vienos prokurorės neadekvatų persekiojimą.

Ikiteisminis tyrimas dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo pradėtas iš karto po nelaimės. Tyrėjai konstatavo, kad trauma esą įvyko dėl berniuko tėvo nerūpestingumo. Siūlė jam tai pripažinti, žadant švelniausią teisinę priemonę – atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kas reikštų laisvę, tačiau kartu ir teistumą.

„Suprantu savo atsakomybę dėl šio nelaimingo atsitikimo. Visa šeima dėjo visas pastangas, kad sūnus gautų tinkamą gydymą ir reabilitaciją, įsipareigojome kompensuoti nuostolius nukentėjusiai šaliai – Valstybinei ligonių kasai. Net negalvojome ginčytis dėl pinigų, rūpinomės sūnumi. Tačiau nesutinku su prokuratūros kaltinimu, kad pats sužalojau sūnų, kaip yra įvardyta. Jis susižalojo per nelaimingą atsitikimą. Pateiktas kaltinimas visiškai neatspindi realios įvykusios situacijos“, – stebėjosi pašnekovas. Jam nesutikus su prokurorų pareikštais kaltinimais, byla perduota teismui.

Vyras pasakojo, kad šeima šiuo sunkiu metu jaučia didelį palaikymą iš žinančių apie nelaimę ir juos pažįstančių žmonių. Nė vieno vaikystė nepraėjo be menkiausių traumų, nelaimingų nutikimų, tačiau ar pagalvojote, kad jūsų tėvai ar jūs galėjote susidurti su tokiais kaltinimais?

Nukentėjusio vaiko tėvas įsitikinęs, kad prokurorė nuslėpė atsakomybę lengvinančias aplinkybes. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Kaip tai įvyko?

Berniuko tėvas „Kauno dienai“ išsamiau papasakojo, kaip šiuo metu jaučiasi sūnus: „Jis skaito, bėgioja, žaidžia. Miega ramiai, dėjome visas pastangas, kad išgytų, mokytųsi, tobulėtų. Daug dėmesio skyrėme žaidimams su lego, knygelių skaitymui, reabilitacijai (sportui, aktyviai veiklai, išvykai į pajūrį). Nelaimės padarinių nematome.“

Kas gi nutiko tą nelemtą vakarą? Šeimos namas jau įrengtas, jame nuolat gyveno. Buvo belikę baigti įrengti vėdinimo sistemą, kurios įrenginys buvo numatytas montuoti palėpėje, kur yra daiktų užkėlimo ir laiptų angos. Abi jos yra aiškiai matomos.

Žemiau daiktų užkėlimo angos yra pirmojo aukšto lubos, sumontuotos iš gipso plokščių. Vien jos – per silpnos, kad išlaikytų net ir vaiko svorį, todėl tėvas vis įspėdavo mažylį, jeigu šis užlipdavo kartu į palėpę, kad negalima artintis prie šių angų. Jos berniuko anksčiau ir nedomino, prie jų neidavo, atrodė, kad suprato pavojų.

Į palėpę veda pakeliami laiptai. Juos nuleisti savarankiškai ir patekti į palėpę berniukas nepasiektų. Visada ten eidavo tik kartu su tėčiu.

„Palėpėje yra sudėta dalis sūnaus daiktų, žaislų. Su jais mėgo žaisti. Tąkart irgi abu užlipome. Bet man prireikė akimirkai nusileisti žemyn, – pašnekovas ir dabar negali ramiai pasakoti apie nelaimę. – Paklausiau, ar jis leisis kartu, ar pasiliks, nes tuoj pat grįšiu. Dar kartą nurodžiau, kad negalima artintis prie angų, sūnus patvirtino, kad suprato. Kartu esame ne kartą pakilę į palėpę, joje visada sūnus elgėsi atsakingai.“

„Nežinau, ar jis šoko į angą, ar aplink ją ėjo ir krito. Nieko jo neklausinėjau apie tą dieną. Džiaugiamės, kad jis liko gyvas, kad pasveiko, – pašnekovas trumpam nutilo. – Pats mačiau, kaip sūnus nukrito. Prie mano akių.“

Vaizdas buvo baisus

Vyras pasakojo, kad nukritęs sūnus pats kėlėsi, prašė paimti ant rankų. „Iš prakirstos lūpos pasipylė kraujas. Vaizdas buvo baisus. Kai kas nors nutinka tavo vaikui, viskas baisu. Nešiau jį į vonią, kad nuprausčiau kraują. Žmona iš karto iškvietė greitąją. Medikai vaiką rekomendavo paguldyti. Nunešiau į lovą ir paguldžiau. Kruvinais drabužėliais“, – siaubingas akimirkas prisiminė pašnekovas.

Vėliau jo sūnui nustatytas kaktos skilimas, sutrenkimas, nubrozdinimas, tikriausiai dantimis prakirsta apatinė lūpa.

Ligoninėje jis su žmona sulaukė policijos pareigūnų skambučio. „Klausė, kur esame. Prašė įleisti į namus. Atrodė, kad jiems svarbiau apžiūrėti įvykio vietą nei tai, kad pabūtume kartu su vaiku. Per valandą ar dvi paskambino: mes prie jūsų namų, grįžkite“, – prisiminė vyras.

Namo grįžo abu su žmona, nes paaiškėjo, kad su vaiku vis tiek negalės būti, kol nebus COVID-19 tyrimo rezultatų. Pareigūnai abu apklausė ir išvažiavo.

„Iki šiol sukasi daug minčių, ką galėjau padaryti kitaip“, – neslėpė tėvas. Bet kas gali garantuoti, kad ir priėmus kitokius sprendimus nebūtų nutikusi tokia ar dar skaudesnė nelaimė, jei ne tą dieną, tai kitą, jei ne namuose, tai kieme ar gatvėje? „Susitaikėme su tuo, kas nutiko. Ir visas pastangas dėjome, kad sūnus pasveiktų“, – sakė vyras.

Pateiktas kaltinimas visiškai neatspindi realios įvykusios situacijos.

Teisė vietoje teisingumo?

Šiuo metu baudžiamoji byla – jau teisme. Ji bus pradėta nagrinėti rudenį.

Liepą vyrą pasiekė kaltinamasis aktas. „Jis parengtas arba aplaidžiai arba sąmoningai nuslepiant atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nes akte nurodyta, kad tokios aplinkybės nenustatytos, nors iš karto iškvietėme medikus, vykdydami operatorės nurodymus teikėme pirmąją pagalbą, neslėpiau jokių nelaimės aplinkybių, dalyvavau visose apklausose, sutikau padengti sūnaus gydymo ir reabilitacijos išlaidas“, – vardijo tėvas ir pridūrė, kad „šį nelaimingą atsitikimą vadinti nusikalstama veika yra neadekvatu“.

„Nelaimingas atsitikimas per įstatymo prizmę verčiamas taip, lyg turėjau motyvą pakenkti savo vaikui, tarsi jį pastūmiau. Suklysti, bet pats ir taisai tas klaidas. Jūs suklydote, mes nieko nepadėjome, bet nubausime jus kiek tik galime. Esame pamokyti pačiu skaudžiausiu būdu – vaikas susižalojo. Kokią pamoką duos baudžiamasis persekiojimas? Po visų bėdų dar ir teistumą jam įrašykime“, – stebėjosi Kauno rajono gyventojas. Jis ir jo šeima iki šiol neturėjo jokių reikalų su teisėsauga, nebuvo žinoma vaiko teisių apsaugos specialistams.

Akcentavo budrumą

Po nelaimės šeimos namuose apsilankė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VTAĮT) atstovai. „Domėjosi sūnaus gyvenimo sąlygomis, mums ar mūsų auklėjimui specialistai priekaištų ar pastabų neturi. Mato, kad įvyko nelaimė, užjaučia ir linki sveikatos“, – teigė vyras.

Institucijos atstovų klausėme nuomonės dėl šiam Kauno rajono gyventojui pareikštų įtarimų. VTAĮT Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Kauno apskrityje Ramunė Liubinaitė „Kauno dienai“ teigė, kad tarnyba „teisėsaugos veiksmų nevertina“.

Kokie įspūdžiai po susitikimo su šeima? R.Liubinaitė tenurodė, kad vizito tikslas buvo įvertinti vaiko situaciją, pradėta teikti socialinė pagalba ir prevencinė informacija šeimai.

„Atkreipiame mažamečius vaikus auginančių tėvelių dėmesį į būtinybę išlikti budriems nuolat, nes net ir akimirką be priežiūros likęs vaikas gali susižeisti, nusideginti, patirti traumą ar kitaip nukentėti“, – komentavo R.Liubinaitė.

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Aurimas Didžiokas, teikiantis informaciją apie Kauno apygardos prokuratūros veiklą, apie šią konkrečią situaciją nieko nekomentavo, informavęs, kad „informaciją apie ikiteisminius tyrimus, susijusius su privačiais asmenimis, šių ikiteisminių tyrimų eigą ir rezultatus tretiesiems asmenims teikia bei juos komentuoja ikiteisminio tyrimo proceso dalyviai jiems patiems pageidaujant“.

Baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, citavo A.Didžiokas, „kyla tam, kas dėl nusikalstamo nerūpestingumo sužalojo kitą asmenį, t.y. tokios situacijos, kai asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padarinių (kitos asmens sužalojimas), nors pagal aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti“.

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyr. specialistas A.Didžiokas, teikiantis informaciją apie Kauno apygardos prokuratūros veiklą, apie vaiko sužalojimo bylą nieko nekomentavo. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Tyrė ir E.Kručinskienės bylą

Beje, šios vaiko sužalojimo bylos prokurorė Tatjana Samulevičienė tyrė ir subliūškusią Eglės Kručinskienės bylą. Nesutikdama su žemesnės instancijos teismais, išteisinusiais E.Kručinskienę dėl fizinio skausmo savo mažamečiam sūnui sukėlimo ir viešosios tvarkos pažeidimo, prokuratūra kreipėsi ir į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, tačiau jo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija moterį galutinai visiškai išteisino.

„Prokurorė T.Samulevičienė, inicijuodama baudžiamąją bylą ir siekdama, kad būčiau nuteistas, nepasieks niekam nieko gero, išskyrus sau – padidės jos laimėtų bylų reitingas ir pelnys profesinį pasitenkinimą po pralaimėjimo byloje prieš E.Kručinskienę. Daugiau nieko gero tai neduos niekam: nei nukentėjusiam vaikui, nei jo šeimai, nei valstybei, nei kam nors kitam“, – įsitikinęs tėvas.

Informacinių ryšių departamento turimais duomenimis, pernai pradėta 60, šiemet per septynis mėnesius – 32 ikiteisminiai tyrimai pagal Baudžiamąjį kodeksą dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo. Pernai 37 tyrimai nutraukti, du perduoti teismui. Šiemet dešimt tyrimų nutraukti, keturi atsidūrė teisme.