Viskas įamžinta

Tą lemtingą šių metų balandžio 14-ąją minėtos Kauno policijos valdybos patrulė su kolega budėjo „Žalgirio“ arenoje, kurioje vyko krepšinio rungtynės tarp Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Ryto“ komandų. Per jas dėl viešosios tvarkos pažeidimo buvo sulaikyti du asmenys, kuriuos Indrė S. su kolega pristatė į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojų dalį.

Būtent ten ji netrukus ir apsivogė, o demaskuoti šį nusikaltimą padėjo apvogtojo kabinete įrengtos vaizdo kameros, apie kurią apsivogusioji teigė žinojusi, vaizdo įrašas. Nepaisant ilgapirštės atsargumo, bandant pridengti daromą nusikaltimą popieriaus lapu, skirtu tarnybiniam pranešimui apie pažeidėjų sulaikymą. Ir vis dirsčiojant į praviras minėto kabineto duris, už kurių zujo budėtojai.

Remiantis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjos Ingridos Krušienės paskelbtu baudžiamuoju įsakymu apsivogusiai Indrei S., ji susigundė kabineto šeimininko, leidusio jai pasinaudoti savo tarnybiniu kompiuteriu, pinigine, gulėjusia ant jo darbo stalo, iš kurios kyšojo 100 eurų kupiūra. Piniginės savininkas tuo metu buvo išėjęs į kitas patalpas patikrinti šios patrulės pristatytų pažeidėjų blaivumo.

Pažeidėjus apvaginėti galima?

Neatsilaikiusi prieš minėtą pagundą, Indrė S. vėliau teisinosi esą maniusi, kad ši piniginė – kažkurio iš pristatytų asmenų. O jos materialinė padėtis, paėmus paskolą, sunki. Nors portalo kauno.diena.lt duomenimis, pareigūnė apsivogė, praėjus vos penkioms dienoms po gautos algos.

Pridengusi daromą nusikaltimą ir savo kūnų, ji piniginėje rastas popierines kupiūras mikliai įsigrūdo į uniforminių kelnių kišenę. Ir, remiantis vaizdo įrašu, tai įvyko prieš pat kabinete pasirodant kitam piniginės savininko kolegai, su kuriuo vagilė, palikdama nusikaltimo vietą, prasilenkė tarpdury.

Asociatyvi E. Ovčarenko/BNS nuotr.

Tame pačiame įraše užfiksuota, ir kad netrukus į kabinetą grįžo pats piniginės savininkas, kuris pasiėmė ant stalo gulėjusią savo piniginę. Tačiau, remiantis jau minėtu baudžiamuoju įsakymu, kad yra apvogtas jis sužinojo tik po kelių valandų. O tada peržiūrėjus su kolega kabinete įrengtos vaizdo kameros įrašus, paaiškėjo, kad jį apvogė minėta patrulė, kurios nei vardo, nei pavardės jis nežinojo.

Tai išsiaiškino Policijos departamento Imuniteto valdybos Kauno apygardos pareigūnai, kuriems apsivogusioji dar tą patį vakarą savanoriškai gražino savo grobį, tik tada, jos teigimu, sužinojusi, kad pavogė iš kolegos piniginės 215 eurų.

Skirta bausmė, artima švelniausiai

Indrei S. buvo pareikštas įtarimas dėl nedidelės vertės svetimo turto vagystės, kas yra laikoma baudžiamuoju nusižengimu. Kaip skelbia Baudžiamasis kodeksas, už minėtą baudžiamąjį nusižengimą atsakoma tik esant nukentėjusiojo pareiškimui. Po keturių dienų juo pripažintas apvogtasis prašė nubausti vagilę įstatymų nustatyta tvarka. Nors jokio civilinio ieškinio jai nepareiškė, tik pageidavo atgauti savo pinigus.

Kadangi Indrė S. pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl savo poelgio, šis ikiteisminis tyrimas baigtas supaprastinta tvarka. Jam vadovavęs Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Darius Valkavičius kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydamas skirti apsivogusiai pareigūnei 1500 eurų baudą, su kuria ši sutiko.

Belieka priminti, kad bauda už minėtą baudžiamąjį nusižengimą yra antra pagal griežtumą bausmė. Už nedidelės vertės svetimo turto vagystę yra numatyti viešieji darbai, su kuriais kaltinamasis turi sutikti, arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas nuo dešimties iki 45 parų.

Tačiau, kadangi Indrė S. savo kaltę pripažino, minėta prokuroro siūlyta bauda buvo sumažinta trečdaliu – iki 1 tūkst. eurų. Skirdama ją, teisėja I. Krušienė konstatavo, jog piniginė suma, kuria nubausta apsivogusi pareigūnė, – mažesnė už grėsusios baudos vidurkį. Bet šios užtenka nubausti Indrę S. už padarytą nusikaltimą, atsižvelgiant į jos biografiją bei kitas aplinkybes.

Teisinės subtilybės

Minėtą 1 tūkst. eurų baudą apsivogusi pareigūnė įpareigota sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, nes dar gali, persigalvojusi, kad nesutinka su tokia bausme, prašyti surengti teisiamąjį posėdį, kuriame dalyvautų jau ir ji pati.

Minėtą sprendimą dėl bausmės Indrei S. skyrimo teisėja priėmė, nedalyvaujant nei kaltinamajai, nei prokurorui. Ir šis buvo paskelbtas balandžio 30-ąją. O baudžiamojo įsakymo apskundimo terminas – 14 dienų. Taigi, šis baudžiamasis įsakymas – dar neįsiteisėjęs. Tačiau Generalinė prokuratūra skubėjo pranešti apie šį skandalą Kauno policijoje, nelaukdama nubaustosios sprendimo.

Portalo kauno.diena.lt žiniomis, Indrė S. buvo atleista iš tarnybos policijoje balandžio pabaigoje. Tačiau dar prieš teismo sprendimą, kokios bausmės ji nusipelnė.

O šios Kauno policininkės bylą nagrinėjo ne Kauno, o Klaipėdos apylinkės teismas – ne todėl, kad apsivogusioji – pareigūnė, o dėl netolygaus teismų darbo krūvio. Paskiriant ją Klaipėdos teismui, remtasi Apeliacinio teismo pirmininko nutartimi, kad tokios bylos gali būti perduotos ir kitam teismui, nepaisant to, jog nusikaltimas įvykdytas ne jo teritorijoje.