Projekto pradžia numatyta sausio 15-ąją – Klaipėdos istorijai svarbią dieną, kurią KVMT tradiciškai pažymi simfoninės muzikos koncertu. Šiais metais klausytojai kviečiami į KVMT salėje „Jūra“ rengiamą koncertą „Sudėsiu savo simfoniją iš miško ošimo“. Jo programoje skambės M. K. Čiurlionio simfoninė poema „Miške“, penkių klaipėdiečių kompozitorių Variacijos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio preliudo fortepijonui op. 7 Nr. 4 tema ir Ludwigo van Beethoveno Šeštoji („Pastoralinė“) simfonija.

Koncerte skambėsiančius kūrinius atliks Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, diriguojamas vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio. Maestro pasakojo apie ypatingą progą prisiminti ir naujai atrasti nacionalinę kūrybą per M. K. Čiurlionio muziką, sujungiančią praeitį ir dabartį.

– Kaip koncerto programa atspindės M. K. Čiurlionio kūrybinį palikimą?

– Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – įvairiapusė asmenybė, muzikas, kompozitorius ir dailininkas. Jo muzikoje įkūnyti vaizdai, o paveiksluose – muzikos garsai. Tame ir slypi jo genialumas.

Čiurlionio simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“ – kiekvienam lietuviui veikiausiai dar nuo mokyklos suolo pažįstami kūriniai, nes tai mūsų nacionalinis pasididžiavimas. Džiugu, kad koncertą „Sudėsiu savo simfoniją iš miško ošimo“ pradės būtent simfoninė poema „Miške“. Taip pat bus atlikta kolektyvinė dedikacija Čiurlioniui – prieš 30 metų penkių klaipėdiečių kompozitorių sukurtos Variacijos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio preliudo fortepijonui op. 7 Nr. 4 tema. Jas tuometinio KVMT vadovo ir vyriausiojo dirigento Stanislavo Domarko prašymu sukūrė Jonas Domarkas, Antanas Budriūnas, Loreta Narvilaitė, Remigijus Šileika ir Alvidas Remesa. Šio kūrinio premjerą KVMT simfoninis orkestras diriguojant S. Domarkui atliko lygiai prieš trisdešimt metų LMTA Klaipėdos fakulteto Koncertų salėje, 1995-aisiais minint M. K. Čiurlionio 120-ąsias gimimo metines. Manau, publikai bus labai įdomu išgirsti šį kūrinį: vieniems pažinti jį pirmą kartą, o kitiems – naujai suskambėjusį po trijų dešimtmečių pertraukos.

Antroje koncerto dalyje publika išgirs orkestro atliekamą Ludwigo van Beethoveno Šeštąją simfoniją, kurią pats kompozitorius pavadino „Pastoraline“. Ji puikiai dera prie koncerto temos, apdainuojančios gamtos grožį.

Poemai „Miške“ jaučiu didžiausius sentimentus, nes joje randu labai daug Lietuvos.

– Ar Jums teko anksčiau girdėti M. K. Čiurlioniui skirtas klaipėdiečių kompozitorių Variacijas?

– Neteko. Ruošiuosi, studijuoju partitūras, o visą atlikimą išgirsiu griežiant orkestrui kartu su publika. Nenoriu vadovautis pirminiu įspūdžiu.

– Kuo ypatinga M. K. Čiurlionio kūrinių interpretacija? Kuo ji gali patraukti šiuolaikinius klausytojus?

– Tiek dirigentas, tiek orkestras turi būti pasiruošę kaskart naujai interpretuoti kiekvieną kūrinį. Prie sudėtingesnių arba paslaptingesnių M. K. Čiurlionio kūrinių priskirčiau simfoninę poemą „Jūra“. Tuo tarpu poema „Miške“ aiškesnė, su ypač efektinga audros scena. Klausydamasis „Miške“ jautiesi lyg pats pabuvojęs miške. Kompozitoriui tikrai pavyko perteikti žmogaus gamtoje patiriamus pojūčius – tiek emocinius, tiek kone fizinius. Kviečiu visus pajusti šios muzikos galią! Po tokių koncertų žmogus grįžta namo pailsėjęs, nusiraminęs, susidėliojęs savo mintis ar galbūt praturtėjęs naujomis idėjomis – taigi tampa geresnis.

KVMT orkestras ir vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis. D.Rimeikos nuotr.

– Ką Jums reiškia galimybė diriguoti M. K. Čiurlionio kūrinius? Galbūt turite mėgstamiausią?

– Manau, kad kiekviena atlikėjų ar klausytojų karta šioje muzikoje atranda kažką naujo. Laikas keičia žmones: keičiasi aplinka, suvokimas, atlikimas, o klausytojai atranda tai, kas aktualu jiems.

Nebe pirmą kartą diriguosiu Čiurlionio „Miške“, tačiau šią muziką kaskart atrandu iš naujo. Ši tapybiška poema man kaskart sušvinta naujais potėpiais, atgarsiais, akordais. Vis atrandu kokią naują smulkmeną, kurios anksčiau nebuvau pastebėjęs. Be jos poema skambėtų visai kitaip.

Kai tik turiu laiko, mielai klausausi Čiurlionio preliudų fortepijonui įrašų. Vis dėlto, kai tik pasitaiko galimybė, visuomet renkuosi gyvą atlikimą. Įrašai – vertybė, tačiau kiekvienas naujas, gyvas kūrinio atlikimas turi nepakartojamumo momentą, kurio daugiau nebeišgirsi, jei jis nebus įrašytas. Vienas dažniausiai įrašomų ir atliekamų Čiurlionio preliudų – paprastutis kūrinėlis, svyruojantis tarp dviejų tonacijų F-dur ir a-moll – tapo atspirties tašku penkiems Klaipėdoje gyvenantiems kompozitoriams, sukūrusiems savo trumpas simfonines variacijas jo tema. Nekantrauju jas antrąkart pristatyti publikai.

Taip pat labai myliu Čiurlionio kantatą „De profundis“ chorui ir simfoniniam orkestrui arba Variacijas chorui ir vargonams. Vis dėlto poemai „Miške“ jaučiu didžiausius sentimentus, nes joje randu labai daug Lietuvos. Gera prisiliesti prie šios partitūros, o galimybė atlikti ją su orkestru man suteikia gyvenimo pilnatvės jausmą.