- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vertinga ir prasminga, stipri ir įspūdinga Broniaus Kutavičiaus muzika – magiškas garsų ritualas, apgaubiantis klausytojus, įtraukiantis juos į muzikinį vyksmą. Ostinatinių ritmų pulsacijos veikiamas, jis užburia ir panardina laike. Festivalis „Permainų muzika“ pristatys „Kutavičiaus muzikos teatrą“ ir rugsėjo 23 d. 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje kvies panirti į teatrališkos B.Kutavičiaus muzikos gelmes.
Pagal S.Gedos eiles
Teatrališka programa sujungs tris B.Kutavičiaus kūrinius, sukurtus 1975–1980 m. Du iš jų – II styginių kvartetas „Anno cum tettigonia“ ir „Mažasis spektaklis“, pasak kompozitoriaus, yra tie kūriniai, nuo kurių prasidėjo viskas. Jie žymėjo naują, visiškai naują kryptį lietuvių muzikoje. „Kai visi Lietuvos kompozitoriai ieškojo savo kūryboje visų tų dodekafonijų, aleatonikų ir kitų šiuolaikinių skambesių, aš staiga pasukau visiškai nauju keliu...“ – prisiminė B.Kutavičius.
„Mažasis spektaklis“ aktorei, dviem smuikams ir dviem fortepijonams sukurtas pagal Sigito Gedos eiles. Anot muzikologės Austės Nakienės, „vienai aktorei skirtas spektaklis nėra specialių efektų pilnas reginys. Tai – santūrus kinų ar japonų teatrui artimas vyksmas, kuriame svarbūs net ir nedideli pokyčiai, pauzės“.
B.Kutavičius nemažai kūrė pagal S.Gedos žodžius. Tačiau poetas niekada nė vieno teksto nerašė specialiai jam: kompozitorius pats atsirinkdavo tai, kas būdavo reikalinga. Pasak S.Gedos, „B.Kutavičius labai jaučia literatūrą ir poeziją, sakinio struktūrą, žodį, turi tikrą intuiciją. Tame, ką jis daro, labai gerai jaučiama Europos muzikinė tradicija ir jos atsinaujinimo galimybės – kaip ir moksle, šaknų ieškoma pasauliniame kontekste. Per giminystę atsiveria labai gražus dvasinis horizontas – visi žiūrim į tą pačią saulę. B.Kutavičiaus kūryba nedingsta mūsų girdimos muzikos sraute. Jos garsai įgyja keleriopą jėgą. Toks jausmas, kad tai ne kompozitoriaus sugalvota, o kažkieno duota harmonija, kurioje asmenybė ištirpsta. Muzika byloja kaip kosmogoninės struktūros elementas. Žmogus ir kiti pasaulio komponentai stoja į vieną gretą. Čia konfrontuojama su europietiškąja vertybių hierarchija, sukuriamas savas kosminės tvarkos modelis“.
Metai su žiogu
B.Kutavičius vienas pirmųjų lietuvių muzikoje ėmė naudoti magnetofono juostoje įrašytą muziką, skambančią kartu su gyvai atliekama. Tai vyksta ir styginių kvartete „Anno cum tettigonia“ („Metai su žiogu“), kuriame kompozitorius atsiskleidė kaip puikus formos meistras, sugebantis ją idealiai susieti su idėja. Kūrinys struktūriškai apima 365 taktus – tiek, kiek metuose yra dienų. Japonų mitologijoje žiogas yra metų simbolis, todėl metų tėkmė kūrinyje matuojama labai preciziškai.
„Anno cum tettigonia“ buvo parašytas Elžbietos ir Krzysztofo Pendereckių festivaliui Luslavicuose.
Kompozitorius prisimena, kad ilgai negalėjo pradėti darbo, kol vienąkart nesusapnavo, „kad tai yra kūrinys iš 365 taktų, 1 taktas – viena diena, kas „savaitę“ nauja nata atsiranda, kas „mėnesį“ varpas suskamba“. Taip gimė „Anno cum tettigonia“, tapęs vienu originaliausių lietuviškų kūrinių styginių kvartetui.
Dviejų paukščių ginčas
Muzikologės Rūtos Gaidamavičiūtės teigimu, „iki nepriklausomybės atgavimo B.Kutavičiaus muzika buvo nepalaužtos ir nekompromisinės kūrybos simbolis. Įvairaus lygmens simboliais, ženklais ji asociatyviai priešpriešino laisvę ir nelaisvę“. Vienas tokių pavyzdžių – kantata „Du paukščiai girių ūksmėje“. Pagal indų poeto Rabindranato Tagorės tekstą sukurtame kūrinyje girdimi laisvai skraidančio ir narvelyje tupinčio paukščių balsai. Juos perteikia gyvas ir įrašytas skambesys, naudojama aleatorinė notacija. Strykinė fortepijono technika kuria rytietišką koloritą, o specialiai paruoštas fortepijonas kai kuriose vietose skamba kaip mušamasis instrumentas.
Pasak muzikologo Lino Paulauskio, „kraštinių kantatos dalių garsynas – ilgi tęsiami, kartkartėmis siaurais intervalais glisanduojantys tonai, išplėstinės fortepijono technikos – asocijuojasi su Indijos muzika, sykiu yra tai, ką galėtume laikyti pirmuoju drone music atveju lietuvių kompozitorių kūryboje. Kontrastingoje vidurinėje kantatos dalyje antifoniškai kaitomi dainininkės ir instrumentininkų gyvai atliekami ir jų pačių fonogramoje įrašyti pasažai atkuria laisvojo paukščio ir narvelio paukščio ginčą“.
Teatrališką B.Kutavičiaus kūrinių programą režisavo Birutė Mar, joje pasirodanti ir kaip dainuojanti aktorė. Kūrinius atliks Agnė Stančikaitė (sopranas), Eglė Čeponaitė (obojus), Klaipėdos kamerinio orkestro styginių kvartetas: Konradas Levickis (I smuikas), Tomas Cinelis (II smuikas), Anna Luiza Aleksandrow Bertash, (altas), Kornelija Kupšytė (violončelė), taip pat Gaivilė Simaitytė, Kristina Budvytytė-Mejerė (fortepijoninis duetas).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kretingiškius džiugino teatralizuotas eglės įžiebimas
Šeštadienio vakarą Kretingoje įžiebta Kalėdų eglė. Kretingos rajono kultūros centras rašo, kad buvo stebuklingas vakaras su ypatinga Kalėdų istorija. ...
-
Klaipėdiečių dėmesį kausto instaliacijos
Dar neprasidėjus šventinio įžiebimo vakarui klaipėdiečiai ir miesto svečiai plūdo apžiūrėti kalėdinio maršruto vietas. ...
-
Akį džiugina baltos snaigės
Panašu, kad iki Kalėdų Klaipėdoje nesnigs. Bet tai nereiškia, kad nepamatysime snaigių. Jau šiandien, laukdami didžiosios Klaipėdos eglės įžiebimo, galėsime grožėtis Teatro aikštėje esančiame tautodailės salone &bdquo...
-
S. Šakinytė: visų pirma aš – aktorė
Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje vyko renginių ciklo „AŠ ir mano kitas AŠ“ susitikimas su aktore, gyvūnų prieglaudos „Linksmosios pėdutės“ ...
-
Renginių kombinatas 1-erių metų gimtadienį paminės siautulingu vakarėliu su „G&G Sindikatu“
Gruodžio mėnesį sueis vieneri metai, kai Klaipėdoje duris oficialiai atvėrė moderni renginių vieta – Renginių kombinatas. Šia ypatinga proga gruodžio 6 d. čia vyks siautulinga šventė su legendine Lietuvos hiphopo grupe „G&a...
-
Šokiu – apie prūsų vadą ir išlikimą
Daugybės žmonių primiršta didžiojo prūsų sukilimo vado Herkaus Manto istorija, pasirodo, būtent šiuo metu yra itin aktuali. Apie tai kalba naujausiam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baletui „Legenda“ muziką sukūręs l...
-
Sujungė ypatinga šventė
Žemaitijos ir Klaipėdos krašto paribyje esančiuose Doviluose etnokultūros centro darbuotojai puoselėja abiejų kultūrų palikimą. Taip minint evangelikų liuteronų šventę „Amžinybės sekmadienis“ prisimintos ir ikikrik&scaro...
-
Europinė premjera: Toto Cutugno ir grupės „L’italiano“ šou Palangoje ir Vilniuje!1
Pirmą kartą Lietuvoje įvyks europinė muzikinio šou iš Italijos premjera: oficialus Toto Cutugno pagerbimo reginys, lydimas italų muzikinės grupės „L’italiano“. ...
-
Kameriniame koncerte salės „Jūra“ scenoje pristatytos talentingų kompozitorių moterų sukurtos dainos
Antrajame Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) kamerinių koncertų ciklo vakare „Moterų dainos“ skambėjo įvairių epochų kompozitorių moterų sukurti kūriniai, atliekami KVMT choro dainininkių. Šis koncertų ciklas ypatinga...
-
Užgeso rašytojas ir skulptorius J. Šikšnelis1
Klaipėdą pasiekė liūdna žinia apie netikėtą rašytojo, skulptoriaus ir buvusio Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekos vadovo Juozo Šikšnelio mirtį. Gruodžio pradžioje jis planavo pristatyti klaipėdiečiams savo naujausią roman...