Lenkų teatro atstovų kūrybos pastaruoju metu Lietuvoje vis buvo galima pamatyti: K.Warlikowskio „Varšuvos kabaretas“ 2016 m. viešėjo „Sirenų“ festivalyje, režisierius Kristianas Lupa papuošė lietuvių teatrą T.Bernhardo „Didvyrių aikštės“ pastatymu, jo asistentas ir mokinys, jaunas režisierius Lukaszas Twarkowski’s supurtė sceną „Lokiu“, gavusiu daugumą 2017 m. Auksinių scenos kryžių. Nors išgyvena sunkius laikus, lenkų teatras labai gyvybingas ir įdomus. Todėl festivalyje „TheATRIUM“ jo bus daug.

Atsargiai, praeitis grįžta!

Pernai pirmame tarptautiniame teatro festivalyje Klaipėdoje du kartus parodytas talentingo režisieriaus Michało Borczucho (gim. 1979) ir Varšuvos „Nowy Teatr“ spektaklis „Apokalipsė“ sužadino didelį žiūrovų susidomėjimą. Spektaklis, paremtas italų režisieriaus P.P.Pasolinio biografija ir garsios italų politikos žurnalistės Orianos Fallaci interviu, patraukė estetiškumu: tapybos ir kino elementais, muzikine atmosfera, meistriška vaidyba ir subtiliu humoru; 2016 m. jis apdovanotas pagrindiniu prizu Krokuvoje vykusiame teatro festivalyje „Boska Komedia“ (Dieviškoji komedija). Šiemet žiūrovai galės pamatyti naujausią M.Borczucho su „Nowy Teatr“ trupe pastatytą spektaklį „Ktulu šauksmas“ pagal H.P.Lovecrafto kūrybą. Amerikiečių literatūros klasikas (jo knygą „Tykantis tamsoje“ šiemet išleido leidykla „Kitos knygos“), vadinamas siaubo, keistosios literatūros atstovu, H.P.Lovecraftas savo novelėse sukūrė režisierių sužavėjusį Ktulu mitą: tai dievybė iš amžių glūdumos, pasirodžiusi Žemėje ankščiau už žmogų. Dabar senieji dievai grįžta sėti siaubo. Režisieriaus ir dramaturgo manymu, žmogaus būklę dabartiniame pasaulyje geriausiai gali atskleisti vaizduotės ir siaubo pasaulis.

Režisierių Ktulu mite labiausiai domina beprotybė ir senieji dievai. Tai – pagrindinės spektaklio temos. H.P.Lovecrafto tekstai jam tapo pagrindu tyrinėjant šiuolaikinio racionalaus žmogaus (mokslininko, istoriko ar menininko) beprotybę, nuopuolį ir žavėjimąsi mirtimi. Nors civilizacija nuolat daro pažangą, žmonija lieka įklimpusi praeityje, o praeitis grįžta su keršto troškimu ir nostalgija: atsargiai! Žmonijai pavojų kelia ne pabaisos, o ji pati. Tačiau nepaisant viso pasaulio siaubo žmonės stengiasi užpildyti atotrūkį tarp savęs ir tikrovės. Galbūt tai padės padaryti menas?

Lenkų kritikas T.Domagała atkreipė dėmesį į „Nowy Teatr“ aktorių (tai M.Hajewska-Krzystofik, Monika Niemczyk, Piotras Polakas, Jacekas Poniedziałekas ir kiti) vaidybą: puikus ansamblis, kuriam akompanuoja hipnotizuojanti B.Dziadoszo muzika. Jo teigimu, M.Borczuchas – vienas iš nedaugelio Lenkijos režisierių, turinčių tokią turtingą vaizduotę. Tad visi kartu sukuria įtraukiančias metaforas, lunatišką atmosferą, komiškus momentus. M.Borczuchas savo teatro kalba pateikia protingą ir įdomų spektaklį, kuris prabyla į žiūrovus labiau reginiais ir atmosfera nei žodžiais: nieko nereikia aiškinti, tik pasinerti ir pajusti. Iš pradžių pažadinamos emocijos, mintys kyla vėliau.

Scenarijų spektakliui parašė nuolatinis M.Borczucho bendradarbis dramaturgas Tomaszas Śpiewakas, scenografiją ir kostiumus kūrė Dorota Nawrot, muzikinę atmosferą – garsus lenkų šiuolaikinės muzikos kūrėjas Bartoszas Dziadoszas Pleq.

Birželio 22 d. 18.30 val. – „Ktulu šauksmas“ Klaipėdos dramos teatro Didžiojoje salėje.

Vestuvės Kamyko kaime

Sunku parašyti apie spektaklį neatskleidžiant jo siužeto, nesinori sugadinti žiūrėjimo malonumo. Vienas patarimas: neišeikite iš salės per pirmąsias dešimtį minučių nesupratę žaidimo taisyklių. Grubumas ir brutalumas, kičas – visko čia yra. Kičas sąmoningas, bet ne savitikslis. Tokie paprasti spektaklio ir gyvenimo personažai: gyvena tarp mūsų, su mumis, savaip supranta grožį, mėgaujasi bukais anekdotais, primityvia muzika, jėga ir prievarta, tai jų kasdienybės puošmenos.

Sunku apibūdinti spektaklio žanrą: jis juokingas kaip komedija, šiurpus kaip tragedija, kandus kaip farsas ir lyriškas kaip melodrama. Viskas apie mus – žmones, gyvenančius savo juokingus, šiurpius, lyriškus gyvenimus.

Spektaklio režisierė ir scenografė Agata Duda-Gracz (gim. 1974) mėgsta kurti savaip preparuodama realybę, supildama į vieną indą humorą su žmogiškąja tragedija. Jei ištversite dešimt minučių, atsivers subtilus A.Dudos-Gracz jautrumas, pamažu, su žmogišku supratimu ir atjauta tyrinėjant, kodėl veikėjai tokie, kaip tokiais tapo. Banalybės triukšme, kasdienybės komizme, kautynėse dėl galios ir įtakos netikėtai išgirsti gyvo žmogaus balsą: tai sukrečia.

A.Duda-Gracz – viena svarbiausių dabartinės Lenkijos režisierių, kultinio dailininko Jerzy’o Dudos-Graczo dukra. Pati rašo tekstus spektakliams, kuria jiems tapybišką scenografiją ir kostiumus. Kaip pastebėjo teatro kritikas T.Nyczekas, kartais atrodo, kad ji gal net ne režisuoja, o tiesiog tapo scenoje paveikslus – skirtingai nuo daugumos šiuolaikinių režisierių – apie tai, kur esame, kokie esame, iš kur atsiradome, kas mūsų laukia.

Pastaraisiais metais A.Dudos-Gracz Lenkijoje kuriami spektakliai skina pagrindinius prizus. Ne išimtis ir Poznanės „Teatr Nowy“ jos pastatytas spektaklis „Ponia bus patenkinta, arba Veikalas apie paskutines vestuves Kamyko kaime“ – viename svarbiausių Lenkijos tarptautinių teatro festivalių „Boska Komedia“ A.Duda-Gracz už jį pelnė geriausios režisierės titulą. Šiemet jai įteikta ir prestižinė Lenkijos tarptautinės teatro kritikų draugijos įsteigta Tadeuszo Żelenskio-Bojaus premija, tarp kurios laureatų – ir dramaturgas Sławomiras Mrożekas, kino režisierius Andrzejus Wajda.

A.Duda-Gracz – ne pramogų pasaulio žmogus: laikosi nuošalėje, vengia sostinės. Savo spektakliams dažnai sugalvoja neįmanomai ilgus pavadinimus, vos telpančius į kelias eilutes. „Ponia bus patenkinta, arba Veikalas apie paskutines vestuves Kamyko kaime“ – paskutinė neoficialios A.Dudos-Gracz spektaklių trilogijos dalis. Pirmoji „Aš, Piotras Riviera, jau greitai užkaposiu kirviu savo motiną, tėvą, seseris, brolį ir visus kaimynus“, pastatyta Vroclavo teatre „Capitol“, buvo apie liguistą teisingumo jausmą. Apdovanojimais apipiltas „Kumernis, arba Apie tai, kaip gražiai panaitei barzda užaugo“ (Gdynės muzikinis teatras) – apie beatodairišką meilės poreikį. Paskutinis trilogijos spektaklis – apie blogio prigimtį, klausiantis, kaip nutinka, kad geraširdžius žmones staiga užvaldo blogis.

Spektaklio pagrindu tapo Lenkijoje nutikusi istorija: 1976 m. Zrembino kaime grupė vyrų užmušė tris žmones, tarp jų buvo vaikas ir nėščia moteris. Kaip vėliau paaiškėjo, skerdynės prasidėjo nuo to, kad kažkas pavogė dvi vestuvėms nupirktas dešros rinkes. Įvykį abejingai stebėję vietiniai gyventojai teisme prisiekė nieko nematę ir net bandė dangstyti žudikus.

Teatro kritikai, vertindami A.Dudos-Gracz kūrybą, rašė: „Juokas su siaubo pamušalu, popkultūra kaip kičo okeanas ir kartu mūsų pasaulio audinys“ (Jacekas Wakar); „Vienos išraiškingiausių ir lengviausiai atpažįstamų teatrinės kalbos kūrėja Lenkijos teatre“ (Jacekas Sieradzki’s).

Birželio 15, 16 d. 18.30 val. Klaipėdos dramos teatro Didžiojoje salėje – „Ponia bus patenkinta, arba Veikalas apie paskutines vestuves Kamyko kaime“.

Kur gyvena garsas?

Per pačias Jonines festivalio žiūrovų laukia nauja patirtis: J.Slovackio teatras iš Krokuvos visai dienai įsikurs teatro Didžiojoje salėje, tiksliau, įkurdins ten garso namus. Tai koncertas-instaliacija, sukurta vieno įdomiausių šiuolaikinių Lenkijos kompozitorių Wojteko Blecharzo. Kūrinys, kuris nėra nei spektaklis, nei koncertas, bet ir ne paroda, kviečia žiūrovus su atlikėjais ir aktoriais drauge kurti garso namus ir juose pabūti. Žiūrovai sėdės prie daugiau negu 40 specialiai šiam koncertui sukonstruotų instrumentų ir, laikydamiesi kūrėjų nurodymų, patys kurs garsus. Įvairiausius: galinčius įtraukti, nuraminti, suerzinti, pralinksminti, atverti atminties užkaborius. „Garso namai“ – tai susitikimo vieta, kurioje publika gali aktyviai gyventi garsų pasaulyje, įsiklausyti ir patirti garsus kūnu, pati būdama jų apsuptyje. Norintieji tik klausytis galės stebėti, žiūrovai galės patys rinktis, kas jiems patraukliau: jie ir nulems, kaip išsidėstys ir suskambės „Garso namų“ elementai. Šiam nuotykiui nereikalingas joks muzikinis pasiruošimas, pakanka sekti aktorių nurodymus ir mėgautis garsu.

Birželio 24 d. 14, 16 ir 18 val. Klaipėdos teatro Didžiojoje salėje – „Garso namai“. Spektaklis skirtas žiūrovams nuo 12 metų.

Aktorių meistriškumo dirbtuvės

Birželio 18–21 dienomis festivalis surengs meistriškumo dirbtuves profesionaliems aktoriams. Jas ves du CHOREA teatro atstovai: režisierius, daugelio meninių, mokomųjų projektų autorius ir vedėjas, šio teatro įkūrėjas Tomaszas Rodowiczius (gim. 1951 m.), 1974–1979 m. bendradarbiavęs su legendiniu lenkų režisieriumi Jerzy’u Grotowskiu; ir Tomaszas Krzyżanowskis (gim. 1983 m.) – kompozitorius, muzikantas, vokalistas, multiinstrumentininkas. Kompozitorius nuo 2004-ųjų vadovauja teatro CHOREA muzikiniai daliai, yra šio teatro chorvedys. Dirbtuvių tikslas – subūrus 25 aktorių grupę, žadinti jų organiškumą: lavinti kūną ir judesį, balsą, muzikalumą ir ritmo pojūtį. Drauge darbuosis ir Elina Toneva – aktorė, teatro judesio mokytoja, kovos menų specialistė, be to, išmananti Balkanų vokalo ir šokio tradicijas. Taikydama visas išraiškos priemones, grupė stengsis sukurti vientisą meninį veiksmą ir, jeigu kūrėjai sutiks, jis bus viešai parodytas birželio 21 d. teatro Mažojoje salėje. Daug patirties turintys dirbtuvių vedėjai remiasi intensyvumu ir rizika, kurie kyla iš žmogaus noro pranokti savo fizines galimybes, taip pat siekia atskleisti grupės kūrybiškumą, sukurti dinamišką meninį reginį.

„TheATRIUM“ kviečia susipažinti su šiuolaikinio lenkų teatro kūrėjais. Festivalis vyks birželio 2–25 dienomis Klaipėdos dramos teatre. Bilietus platina „Tiketa.lt“, juos galima įsigyti ir teatro kasoje.