Kartu su tarptautine menininkų komanda premjeras Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre ruošia choreografo asistentas Gajus Žmavcas (Slovėnija).

Repeticijoms su KVMT baleto trupe vos prasidėjus kalbinome choreografo asistentą G.Žmavcą.

– Papasakokite apie save.

– Buvau šešerių, kai susižavėjau gatvės šokiais, hiphopu, breiku. Ėmiau mėgdžioti Maiklo Džeksono judesius. Tai tapo mano pirmuoju ir lemtingu susitikimu su šokiu. Įsimylėjau šokį – kaip judesį, kaip meną – ir šis jausmas neblėsta iki šiol. Studijavau klasikinį baletą Mariboro muzikos ir baleto konservatorijoje (Slovėnija), vėliau Kijevo tarptautinėje klasikinio šokio akademijoje (Ukraina). Nuo 2006 m. šoku Slovėnijos nacionalinio teatro Mariboro baleto trupėje, kur ir prasidėjo mano draugystė su trupės vadovu ir choreografu Edwardu Clugu. Šoku bei dirbu kaip E. Clugo asistentas jau 15 metų. Tai ilgas laiko tarpas, tad gerai pažįstu jo kūrybinį braižą ir mums lengva dirbti kartu. Tai, kad šoku pagrindinius vaidmenis spektakliuose man netrukdo būti ir choreografo asistentu. Šiuo metu pamažu baigiu savo kaip šokėjo karjerą ir daugiau koncentruojuosi į choreografiją bei filmų kūrimą. Ir būtent filmų kūrime matau savo ateitį.

– Gal kuriate filmus ir apie baletą? Dokumentinius ar meninius?

– Kuriu ir apie baletą, bet ne tik. Rūpinuosi vaizdo projekcijomis savo choreografijoms. Mano patinka klasikiniai veiksmo filmai ir nebūtinai apie šokį. Bandau įvairius žanrus – dramą, dokumentiką, bet labiausiai mane traukia filmai. Tikri filmai!

– Kas ruošiama Klaipėdoje?

– Ruošiamės dviejų vienaveiksmių baleto spektaklių „Stabat Mater“ pagal Giovanni Battista Pergolesi muziką ir Igorio Stravinskio „Šventojo pavasario“ premjeroms, kurios savaitgalį bus pristatytos tarptautiniame Klaipėdos festivalyje. Abu spektakliai išskirtiniai ir sykiu labai skirtingi savo stiliumi.

– Kokie parengiamieji darbai prieš atvykstant statyti spektaklio su nauja, jums nepažįstama baleto trupe? Gal žiūrite vaizdo įrašus, kitaip ruošiatės?

– Tikrai ne. Man svarbiausia asmeninis kontaktas, noriu susitikti su baleto artistais, juos pažinti, išvysti jų judesius, patyrinėti charakterius. Tai intymu. Juk dirbu su gyvais žmonėmis, gyvenančiais čia ir dabar, paveiktais dabartinių gyvenimo aplinkybių. Pirmos repeticijų dienos visada kupinos jaudulio, nes jie nepažįsta manęs, aš – jų. Jie manęs gėdijasi. Todėl ir svarbu dvasiškai suartėti.

Darbas? Kiekvienas choreografas turi savo darbo stilių, specifinius judesius, naudojamus spektakliuose. Pagrindinėms partijoms spektakliuose atlikti pasirinkome baleto artistus, gebančius išraiškingiausiai perteikti choreografiją, bet tai paaiškės tik premjerų metu. Repeticijų pradžioje svarbu „susišokti“ kaip grupei ir publikai kuo išraiškingiau papasakoti istoriją.

Jūsų baleto trupėje tėra 40 artistų, taigi ji nedidelė. Didelėmis vadinamos trupės, turinčios 150–200 baleto artistų. KVMT baleto trupė atrodo gerai, tarsi maža šeima. Ji daug žadanti!

– Į ką choreografai ir jų asistentai labiausiai atkreipia dėmesį, stebėdami baleto artistus?

Svarbiausia – originalumas. Supratimas, kad esi kitoks, unikalus, ir gebėjimas tai atskleisti. Būti originaliam šiais laikais sunku, bet turėti savitą stilių ar braižą, kažką daugiau nei tiesiog gražūs estetiški judesiai – būtina.

– Kokia Jūsų, kaip choreografo asistento, darbo dalis jums patinka labiausiai?

– Nuostabu galėti medžiagą, kurią tu šoki ar šokai, perteikti kitiems žmonėms. Stebėti, kaip tai įtraukia publiką, kaip kaskart skirtingai ją pavyksta išpildyti ir kaip tai skirtingai suvokiama. Kurdami spektaklius, stengiamės nesikartoti. Net statydami tuos pačius veikalus, visada atsižvelgiame į šokėjus, į vietą, kurioje kuriame, tada pavyksta pasiekti „naujumo“ įspūdį.

Klaipėdoje pristatysime baletus, E. Clugo sukurtus skirtingu laiku ir su skirtingomis trupėmis: „Šventasis pavasaris“ buvo pastatytas su jo vadovaujama Slovėnijos nacionalinio teatro Mariboro baleto trupe 2012 m., o „Stabat Mater“ buvo užsakytas ir pastatytas Miuncheno valstybiniame teatre „Gärtnerplatz“ 2013 m. 2014-aisiais abu baletai buvo apjungti Maribore ir tapo mūsų baleto trupės vizitine kortele, apkeliavo daugelį baleto festivalių ir teatrų visame pasaulyje, sulaukė ne vieno perkėlimo. Tačiau Klaipėdoje jie užgims naujai, nes kiekviena baleto trupė, scenografija šiek tiek skiriasi. Klaipėdoje spektaklį pristatysime laivų elinge ir tai bus su niekuo nesulyginama. Aš mačiau spektaklio premjeros vietą. Tai fantiška, įkvepianti vieta: kokia aplinka, pro šalį mariomis plaukiantys laivai! Tai bus ypatingas įvykis!

– Ar Jūsų negąsdina tai, kad premjera vyks atvirame ore? Gali būti vėjuota, lyti?

– Ne, nes esame ne vieną spektaklio premjerą pristatę lauke, kai rengiame jas festivaliams užsienyje. Aišku, tai visiškai kita patirtis, palyginus su pasirengimu spektakliui ir jo rodymu uždaroje teatro scenoje, bet tam mes ruošiamės iš anksto. Būna daugiau vėjo, aplinkos garsų.

– Gal tai leidžia labiau priartėti prie publikos, o žiūrovams labiau įsijausti į tai, kas vyksta scenoje?

– Žinoma, bet neišduokime visų niuansų iš anksto. Palaukime premjeros.

– Gal turite ir daugiau kūrybinių planų susijusių su Klaipėda?

– KVMT vyriausiasis choreografas Aurelijus Liškauskas man parodė ne tik Klaipėdą, bet ir Kuršių neriją su didžiaja kopa. Įsimylėjau šį kraštą iš karto. Juk Klaipėda tokia graži! Tai nuostabus kraštas filmams kurti: čia tiek daug įdomių vietų: uostas, paplūdimiai, aukštos kopos Nidoje, įstabi miesto architektūra, kuri savyje talpina lietuvių, vokiečių, rusų kultūros elementus. Tai ypatinga. Jūsų miestas – vieta, kur patekęs nebežinai kokiame laikmetyje gyveni. Dabar tik žvalgausi, bet ateityje tikiuosi grįžti ir čia filmuoti, kurti.

– Kaip Jums pavyksta rasti pusiausvyrą tarp darbo ir laisvalaikio?

– Neturiu laisvalaikio. Man jo nereikia. Menas, kūryba, šokis ir yra mano gyvenimas, kuris talpina savyje visas šias sudedamąsias dalis. Žinoma, kartais reikia pailsėti kelias savaites ar tiesiog skirti laiko sau. Bet jei nori dirbti šį darbą, turi tarti „sudie“ normaliam gyvenimui (juokiasi). Mano partnerė Tetiana Svetlična tai supranta ir mane palaiko. Ji – viena iš pagrindines partijas šokančių baleto artisčių Slovėnijos nacionalinio teatro Mariboro baleto trupėje. Tad mes abu laimingai sukamės šiame rate.