Šeštadienį Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras visus muzikos gerbėjus kviečia drauge su 150 atlikėjų – dviem chorais, simfoniniu orkestru ir solistais – švęsti Tarptautinę muzikos dieną. Teatro scenoje tądien skambės vienas įspūdingiausių ir kartu sudėtingiausių pasaulinės klasikos šedevrų – Johanneso Brahmso „Vokiškasis requiem“ („Ein Deutsches Requiem“).
Didingą opusą, sujungusį filosofines gyvenimo, mirties, gedulo ir vilties idėjas, – vieną ambicingiausių romantizmo epochos klasiko J.Brahmso kūrinių atliks Klaipėdos muzikinio teatro orkestras ir choras, Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė solistė Asta Krikščiūnaitė (sopranas) bei norvegas solistas Steinas Skjervoldas (baritonas). „Vokiškąjį requiem“ diriguos Dainius Pavilionis, o patį kūrinį klausytojams pristatys muzikologė Laima Sugintienė.

Žmogui – apie žmogų

Amžininkų teigimu, savąjį requiem J.Brahmsas sukūrė skaudžiai išgyvendamas artimųjų netektis. Vis dėlto šis kūrinys tapo ne tik paminklu kompozitoriaus motinai bei artimam bičiuliui bei įkvėpėjui kompozitoriui Robertui Schumannui, bet ir tikrojo pripažinimo simboliu. Po „Vokiškojo requiem“ atlikimo Brėmeno katedroje 1868 m. publika tais pačiais metais jį išgirdo dar 12 kartų, o paties J.Brahmso kūryba tiek pat kartų pakilo į šlovės olimpą.

Protestantiška dvasia auklėtas J.Brahmsas ieškojo kitokios, netradicinės Romos katalikų liturginių apeigų pagrindu kuriamos requiem formos. Būtent todėl jis pats pasirinko ištraukas iš reformatoriaus Martino Lutherio vokiško Biblijos vertimo. Kūrinyje sugulė tie Senojo ir Naujojo Testamento fragmentai, kuriuose ne tik gedima išėjusiųjų, bet ir šlovinamas žemiškasis gyvenimas.
Neatsitiktinai pats J.Brahmsas sakė, kad jo „Vokiškąjį requiem“ buvo galima pavadinti ir „Žmogiškuoju requiem“. Tai kūrinys žmogui – apie žmogų.

„Tai, kas jį daro išskirtinį (be išties nuostabios muzikos), yra giliai asmeninių ir bendražmogiškų patirčių sintezė, – teigė norvegų baritonas S.Skjervoldas, J.Brahmso requiem atliksiantis Klaipėdoje. – Liūdesys, mirties neišvengiamumas, negailestinga laiko tėkmė, tačiau kartu – ir susitaikymas bei suvokimas, kad kaip tik mūsų mirtingumas ir suteikia galimybę įvertinti gyvenimo dovaną“.

Pasak S.Skjervoldo, „Vokiškajame requiem“ solistui svarbu išdrįsti „apsinuoginti“ ir į kūrinį įlieti savo asmeninę patirtį.

„Tradiciškai skambų ir įspūdingą dainavimą tenka palikti nuošalyje ir atlikti jį kaip ypač intymų kūrinį. Kai mintyse esu su mylimais žmonėmis, tais, kurie šalia ir kurių jau nebėra, melancholija ir džiaugsmas susilieja ir skleidžiasi balse. Ši muzika reikalauja daug pastangų. Tačiau tai ir yra tikrasis J.Brahmsas“, – tikino solistas.

Pasaulinės klasikos lobyne

Klaipėdos muzikinio teatro vyriausiojo dirigento Dainiaus Pavilionio žodžiais, klasikinės muzikos istorijoje G.Verdi, W.A.Mozarto ir J.Brahmso requiem išsiskiria tuo, kad šiandien jie ir negedulingomis progomis skamba garsiausiose pasaulio koncertų salėse. Tai – nemari klasika, kurią kiekvienas solistas, choro dainininkas, orkestro muzikantas ar dirigentas svajoja atlikti.

„Nuo L. van Beethoveno „Missa solemnis“ mišios ir requiem (gedulingos mišios) tapo ne tik sakraliniu, bet ir koncertiniu žanru, – aiškino dirigentas D.Pavilionis. – J.Brahmso „Vokiškasis requiem“ – tai muzika tikriems melomanams, gera chorinė muzika, skambanti visame pasaulyje.“

Ypač sudėtingomis choro partijomis pasižymintį J.Brahmso kūrinį Tarptautinės muzikos dienos proga atliks jungtinis – Klaipėdos muzikinio teatro bei Šiaulių „Polifonijos“ – choras.

Klaipėdiečių choro repertuare oratorijų būta ne vienos. Tarp jau skambėjusių paminėtini G.Fauré, W.A.Mozarto, G.Verdi requiem, A.Caldaros „Dies irae“, F.Mendelssohno „Elias“, J.S.Bacho sakralinė muzika, I.Stravinskio „Oedipus Rex“, A.Honeggerio „Žana d’Ark ant laužo“, taip pat klaipėdiečio chormeisterio, kompozitoriaus Vladimiro Konstantinovo sukurtas originalus „Requiem Reborn“.

„Oratorijų ruošimas dėl jų dažnai ekstremalaus sudėtingumo tampa chorui savotišku jėgų patikrinimu, vokalinės formos kontrolės etapu, – neslėpė Klaipėdos muzikinio teatro vyriausiasis chormeisteris
V.Konstantinovas. – Nepaisant iššūkių, kolektyvas su džiaugsmu imasi jų atlikimo. Didžiules darbo sąnaudas su kaupu atperka tiesioginis kontaktas su amžinosiomis vertybėmis – tiek meninėmis, tiek bendromis, žmogiškosiomis.“

40-metį švenčiantis Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ vieną įspūdingiausių J.Brahmso kūrinių pirmąkart atliko šiemet sausį.

„Tai šedevras, pasaulinės muzikos aukso fondo deimantas, todėl ir mūsų choro repertuare jis turėjo atsirasti. J.Brahmso muzika nuostabiai graži ir kartu be galo sudėtinga. Manau, kad atlikėjai tą pačią minutę ją dievina ir jos nekenčia“, – kalbėjo „Polifonijos“ choro vadovas Tomas Ambrozaitis.