Šių metų lapkričio 12 ir 15 dienomis „Muzika yra moteris“, galės išgirsti Klaipėdos koncertų salės ir Kauno valstybinės filharmonijos klausytojai. Kaip gimė kamerinio muzikos vakaro sumanymas? Juk pagrįstai sakoma, kad be idėjos sėkmingos programos neatsiranda…

Šios programos idėja kilo altininkei Augustai Romaškevičiūtei, gyvenančiai Vokietijos mieste Diuseldorfe ir griežiančiai Diuseldorfo simfoniniame orkestre. Netikėtai susitikome Vilniuje ir ji užsiminė, kad ieško bendraminčių naujai kamerinės muzikos programai. Man sumanymas labai patiko: iš karto pajutau, kokia tai daugiasluoksnė, daugiabriaunė, jautri tema.

Vėliau bendros vizijos paieškoms kas savaitę susitikdavome virtualiai, o po kelių mėnesių jau repetavome Diuseldorfe. Per pirmąsias repeticijas apsisprendėme dėl konkrečių programos kūrinių ir, pamenu, nusišypsojome supratusios, kad abi norime, kad programoje dalyvautų dainininkas...vyras! Žinia Johanneso Brahmso dviejų dainų ciklas, kuriuo užbaigsime koncertą, pagal kompozitoriaus sumanymą turėtų būti  atliekamas mecosoprano - tai yra moters balso. Mudvi su Augusta kiek pakeitėme šią nuostatą, tad mūsų programoje dalyvauja puikus baritonas Romanas Kudriašovas.

Romanas Kudriašovas. M. Golubickaitės nuotr.

– Jūs esate parengusi ne vieną teminę kompoziciją: „Valanda su Beethovenu“, „Coco CHANEL project“, „Estampas“, „ Žiema Maljorkoje“ (su aktore, režisiere Birute Mar). Kuo jūsų dėmesį patraukia teminės programos ir kokių sudėtinių dalių reikia, kad jas kuo įtaigiau perteiktumėte klausytojams?

– Mane  muzikoje ir gyvenime ypač domina ryšiai tarp žmonių, jų gyvenimo istorijos, kurios vienaip ar kitaip inspiravo kompozitorius sukurti meno kūrinius. Vienoje programoje juk negalime papasakoti visko, tad verta pakankamai konkrečiai ir tiksliai apsibrėžti temą, kuri jaudintų ir mus ir, tikiu, klausytojus. Jei muzikas netikės tuo ką atlieka, juo tikrai nepatikės ir klausytojai. Programos įtaiga priklauso nuo to, kiek pats atlikėjas yra atsivėręs interpretuojamai muzikai, kaip giliai ir nuoširdžiai ją suvokia, išjaučia, išgyvena.  

– Prieš 11 metų esate laimėjusi specialų žiuri prizą už įspūdingiausio šiuolaikinio kūrinio (Gedimino Gelgoto „Never Ignore the Cosmic Ocean“) atlikimą, kurį grojote su smuikininke Augusta Jusionyte. Smuikininko Jurgio Dvariono mintis, kad „šiuolaikinę muziką atlikėjas turi asmeniškai mėgti“, ko gero, nėra atsitiktinė...

– Tikrai neatsitiktinė. Manau, kad šiuolaikinė muzika yra tarsi lakmuso popierėlis atskleidžiantis atlikėjo mąstymą. Tai kiek baugina, nes atliekant šiuolaikinę muziką jauti daugiau atsakomybės nei grojant, sakykim, romantizmo epochos kūrybą. Šiuolaikinės muzikos interpretacijos dažniausiai neįmanoma nuo ko nors nusikopijuoti, ypač jei groji kūrinio premjerą. Todėl arba ieškai asmeninio santykio su kūriniu, kuris turi įtikinti ir kompozitorių, ir publiką arba pagroji „plikas“ natas, bet toks atlikimas, tikėtina, bus pirmas ir paskutinis.

Eglė Andrejevaitė ir Augusta Romaškevičiūtė. I. Dinga nuotr.

– Ar yra konkrečių šiuolaikinių lietuvių kompozitorių kūrinių, kurie padarė didelę įtaką jūsų interpretacijoms? Praėjusiais metais jums teko dalyvauti Naujosios muzikos festivalyje Brno mieste, kur pristatėte šiuolaikinę Baltijos šalių muziką fortepijonui pavadinimu „9 LOBIAI“. Be lietuvių muzikos skambinote latvių bei estų kompozitorių kūrinius. Kokie jų skiriamieji bruožai bei panašumai?

– Kol kas šiuolaikinę muziką dar tik jaukinuosi. Dėkinga likimui, o ir sau, kad pradėjau būtent nuo Lietuvos ir Baltijos šalių regiono muzikos. „9 LOBIAI“ man atvėrė kūrinius ir kompozitorius, kurių nežinojau. Studijų metais grojau latvį Peterį Vaską, estą Arvo Partą, bet tai buvo itin kukli pažintis su šių autorių kūryba, kuri jau atstovauja šiuolaikinės muzikos klasikai!

Kai šiuolaikinės muzikos festivalis Čekijoje, gyvuojantis jau 26 metus, pakvietė pristatyti Baltijos šalių muziką teko ieškoti kūrinių pačiai, apsispręsti kokius autorius noriu pristatyti festivalyje. Man tai buvo neįkainojamos vertės potyriai.   

       Eglė Andrejevaitė ir Augusta Romaškevičiūtė. I. Dinga nuotr.  

Baltijos šalių panašumas – šio regiono muzikinės kultūros daugiasluoksniškumas. Originalus stilius, sakralus santykis su gamta, pagarba istorijai, bendražmogiškų vertybių, ypač laisvės, jos išsaugojimo siekiai. Jokia paslaptis iš Baltijos kompozitorių pasaulyje labiausiai žinomi estų kūrėjai ir čia, ko gero, didžiausias Arvo Parto nuopelnas.

– Grįžkime į būsimo vakaro programą. Jūsų partneris šįsyk bus solistas Romanas Kudriašovas. Operos solistas, dainuojantis Londono Karališkajame operos teatre, Danijos Nacionalinėje operoje, Liono operos teatre, Glainborno, Bergeno festivaliuose. Kaip susipažinote su šiuo 36 metų solistu, kuris, ko gero, labiau pripažintas užsienyje nei Lietuvoje?

– Su Romanu susipažinau šių metų rugsėjį. Anksčiau mūsų koncertus papildė norvegų baritonas Stein Skjervoldas. Pasikeitus Steino pasirodymų grafikams, Augusta pasiūlė Romaną, kad su juo atliktumėme programą „Muzika yra moteris“.

Seniai norėjau susitikti su Romanu scenoje: su kokiu atsidavimu jis rengia kūrinius! Esu laiminga, kad Romanas sutiko kartu paruošti retai atliekamą Ferenco Liszto „Petrarkos sonetų“ versiją 270A. Originaliai ji parašyta tenorui, bet iš vokiečių bičiulio pianisto gavau šio ciklo versiją baritonui ir fortepijonui, kurią ir maga atlikti klausytojams. Nesu tikra, ar Lietuvoje tokia jau yra  skambėjusi. Tikiu, kad publika įsimylės šiuos sonetus.

– Kita partnerė – Vokietijoje gyvenanti altininkė Augusta Romaškevičiūtė. Kuo jus žavi alto instrumento tembras? Koks labiausiai įsimintinas kūrinys parengtas kartu?

– Tarp muzikų žinoma metafora, kurioje styginių kvarteto instrumentai palyginimi su vyno buteliu. Violončelė yra butelis, pirmas smuikas – etiketė, antras smuikas – kamštis, o altas – vynas. Augustos rankose skambantis altas man panašus į rūšinį raudoną vyną su visais jo juntamais poskoniais.

Įsimintiniausias šių metų mudviejų darbas – kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus „Keisti šokiai” aranžuoti altui ir fortepijonui (originalas parašytas smuikui). Labai džiaugiamės prieš kelias savaites juos atlikusios autoriniame kompozitoriaus vakare, dalyvaujant kompozitoriui.

Romanas Kudriašovas. M. Golubickaitės nuotr.

– Kiekvienas kamerinio koncerto „Muzika yra moteris“ kūrinys turi savo istoriją. Ar ketinate jas papasakoti klausytojams, o gal apsiribosite tuo, kas bus parašyta programoje?

– Tikrai planuojame klausytojams atverti daugiau detalių nei parašyta programoje. Patvirtinimas, kad asmeninis atlikėjų įsitraukimas pristatant kūrinius įtraukia klausytojus daug intensyviau,  įvyko grojant šią programą Antazavės dvare vykusiame festivalyje „Muzika gurmanams”.

Patys nustebome, jog pasikeitė muzikos vakaro atmosfera: publika žaibiškai  įsitraukė į muzikos vakaro eigą, o koncerto programos puošmena tapo itin modernus kompozitorės Žibuoklės Martinaitytės kūrinys „Kasų pynimas” altui solo. Šiuolaikinis lietuvių kompozitorės kūrinys, kuriame Augusta groja ir dainuoja (!) sulaukė didžiausios sėkmės ir nuoširdžių aptarimų. Sunku patikėti, bet tai – teisybė...