Iš viso apklausoje dalyvavo apie 5 tūkst. uostamiesčio gyventojų.

„Iš tų 5 tūkst. maždaug du trečdaliai pasisakė, kad būtų nukelta, o trečdalis, kad būtų palikta“, – BNS antradienį sakė meras.

Apklausa formaliai laikoma nepavykusia, nes joje nebalsavo dešimt procentų – apie 13,5 tūkst. – miesto gyventojų. Kiek tiksliai gyventojų dalyvavo apklausoje dar nesuskaičiuota, nes dalis miestiečių pasisakė internetu, dalis atėję į savivaldybę nuomonę išreiškė raštu. 

Iš tų 5 tūkst. maždaug du trečdaliai pasisakė, kad būtų nukelta, o trečdalis, kad būtų palikta.

Anot mero, gauti apklausos rezultatai savivaldybės tarybos nariams bus pridėti prie medžiagos sprendžiant klausimą dėl memorialo ateities, tačiau net jeigu ji būtų įvykusi, gyventojų nuomonė būtų laikoma tik patariamąja.

Dėl to, ką daryti su memorialu, taryba spręs kitą trečiadienį.

Gyventojų buvo klausiama: „Ar pritariate Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos memorialo, esančio S.Daukanto g. pertvarkymui, pašalinant su žuvusių karių amžinojo poilsio vietos įamžinimu nesusijusius sovietinės ideologijos ženklus ir suteikiant karių palaidojimo vietai naują architektūrinę kokybę?“.

Savivaldybė jau yra numačiusi lėšas sovietinės simbolikos nuėmimo darbams.

„Jau numatyta strateginiame plane 100 tūkstančių eurų, bet pirmiausia taryboje bus svarstomas klausimas, ar taryba pritars šio savivaldybės turto išbraukimui iš savo balanso ir perdavimui kitam juridiniam asmeniui išvežant“, – teigė meras.

Kultūros paveldo departamento kultūros vertybių registre nurodoma, jog ties Klaipėdos Skulptūrų parku esanti palaidojimo vieta įsteigta 1945 metais, čia pastatytas tipinis paminklas, vaizduojantis klūpantį karį su vėliava. Jis stovėjo iki 1975 metų, kai palaidojimo vieta rekonstruota.

Čia palaidoti Sovietų Sąjungos kariai, žuvę 1945 metų sausį vykusiuose mūšiuose su nacistinės Vokietijos kariuomene dėl Klaipėdos. 1975 metais karių palaikai į šią palaidojimo vietą perkelti iš Klaipėdos rajono ir Klaipėdos miesto buvusios Pergalės aikštės.

Atminimo plokštėse įrašytos 694 karių pavardės, tiek jų nurodyta ir Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentuose.

Kompleksą sudaro paminklas iš dviejų vertikalių balto betono skydų, tarp kurių nuleistas kalavijas bei jo rankeną puošianti ąžuolo lapų girlianda bei kitas paminklas, kurį sudaro keturkampio plano postamentas iš raudono poliruoto granito bei bronzinė trijų karių skulptūrinė grupė.