Nuo 100 iki 500 eurų bauda grėstų tiems, kurie lenda į audringą jūrą kabant maudytis draudžiančiai raudonai vėliavai, besimaudantiems neleistinose vietose, vandens pramogomis besimėgaujantiems neblaiviems asmenims. Pakartotinai pažeidusiesiems tvarką numatomos dar griežtesnės sankcijos. Tokiu atveju bauda siektų iki 900 eurų. Tokį siūlymą Seimui pateikė Vidaus reikalų ministerija. Aiškinama, kad gelbėti vieną skęstantįjį kainuoja nuo 100 iki 1 tūkst. eurų, priklausomai nuo naudojamos technikos ir gelbėtojų skaičiaus. Būtent dėl to ir siūloma didinti baudas. Griežtesnės sankcijos grėstų ir tiems, kurie lips ant nesaugaus ledo – plonesnio nei septyni centimetrai. Iki šiol už Saugaus elgesio vandenyje ir ant ledo taisyklių pažeidimus grėsė įspėjimas arba bauda nuo 14 iki 57 eurų. Pakartotinai prasižengusiesiems sankcijos buvo griežtesnės. Bauda jiems siekė nuo 57 iki 144 eurų. Tokie Vidaus reikalų ministerijos siūlymai sukėlė daug diskusijų. Ar reikia didinti baudas už Saugaus elgesio vandenyje ir ant ledo taisyklių nesilaikymą?

Už

Virginijus Urbonas, biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktorius:

– Esu tik už tai, kad būtų didinamos baudos už tokių taisyklių nesilaikymą. Žmonės kitaip nesupranta, kad elgiasi netinkamai, stumia į pavojų save ir kitus. Pradeda mąstyti tik kai labai skauda piniginei. Apeliuoti vien į moralinius dalykus, kai kalbama apie gyvybes, negalima. Regis, savaime suprantama, jog žmonės turi patys saugotis, tačiau taip toli gražu nėra. Vasaros sezono metu, kai audringa jūra, gelbėtojai balsus prarėkia, prašydami, kad žmonės neliptų į vandenį. Tačiau jūroje pilna pramogautojų. Privažiuoja keturračiu ar priplaukia vandens motociklu pareikalauti, kad liptų iš vandens, tai yra iškeikiami. Buvo net toks atvejis, kai ant kranto gulėjo užklotas audringoje jūroje nuskendęs žmogus. Dalis žmonių į tai net nekreipė dėmesio. Praeina pro šalį, pažiūri ir eina toliau maudytis. Tai kokie klausimai dar gali kilti dėl baudų didinimo? Klaipėdiečiai save pasaugo. Nepuola lįsti į audringą jūrą. Daugiau rūpesčių kyla dėl tų, kurie atvyksta iš Lietuvos gilumos. Dalis įsivaizduoja, kad jūra – kaip ežeras, bet taip tikrai nėra. Jūra pavojingesnė – čia ir bangos, ir povandeninės srovės, ir duobės. Žinoma, yra žmonių, kurie nuskęsta ir ramioje jūroje, bet jų procentas mažas. Labai piktina, kad poilsiautojai ne tik nesaugo savo gyvybės, bet ir į pavojų stumia kitus. Juk saugumą užtikrinantys gelbėtojai, šokdami į bangas, taip pat rizikuoja. Nors ir turi priemonių, pavojus nuskęsti vis tiek išlieka. Jei ekstremalai negalvoja apie save, savo gyvybes, tai galėtų pagalvoti apie kitus. Tačiau, panašu, kad kiti jiems išvis nesvarbūs. Apie asmenis, kurie neblaivūs lenda į jūrą, jau net nekalbu. Vos pastovi ant kojų, o nori išsimaudyti. Tokius apskritai išprašome iš paplūdimio. Iš girtų asmenų taip pat sulaukiama labai daug keiksmų. Į pagalbą tenka kviestis ir policiją. Daugelyje šalių besimaudantiesiems audringoje jūroje skiriamos solidžios baudos. Manau, tai teisinga ir drausmina. Gelbėjimo išlaidos taip pat būna nemažos. Žinoma, norisi suprasti ir poilsiautojus, kurie atvažiuoja atostogauti prie jūros, nori maudytis. Tačiau ar dėl pramogos verta rizikuoti savo gyvybe? Būtina susimąstyti, kokie pavojai slypi. Audringa jūra nėra pramoga. Be to, reikia įvertinti gelbėtojų pranešimus. Jie juk daugiau žino apie jūrą. Tikrai šiaip sau nerėkia kas penkios minutės ir neprašo žmonių nelipti į vandenį.

Prieš

Vytautas Čepas, politikas, Klaipėdos miesto tarybos narys:

– Kiek galima žmones gąsdinti, bausti ir grasinti jiems visokiais draudimais ir baudomis? Jei žmogus nori nusižudyti, kodėl jam to neleisti laisvame pasaulyje? Juk esame demokratinė valstybė, tai tokia ir būkime. Ar ne keistai atrodo: ištrauksi skendusįjį ir dar baudą išrašysi. Ar logikos yra? Be to, kas galės susimokėti tokio dydžio baudas? Ar jų dydis tikrai adekvatus? Pensininkas pensijos gauna 253 eurus. Taigi pusę metų mokėtų tokią sumą. Žmogui viešnagės prie jūros metu numausime paskutines kelnes ir paleisime nuogą grįžti į gimtuosius namus. Juokingai ir nerimtai atrodo. Vėl prasilenkiama su logika. Jei jau taip norima bausti, tai tegul pažeidėjams kokias nors socialines baudas sugalvoja. Tegul jie eina dirbti į senelių, vaikų namus, šluoti gatvių, rinkti šiukšlių. Dirbdami ir apmąstytų savo poelgį, ir gerų darbų visuomenei padarytų. Dabar baudą sumokės ir pamirš. Praeis kiek laiko, vėl taip pat elgsis. Blogai, kai tokios problemos sprendžiamos kaip kirviu. Tik bėdų ateityje prisidarysime. Žinoma, šioje srityje reikia ką nors daryti. Vis dėlto esu prieš besimaudančiųjų audringoje jūroje baudimą, išskyrus neblaivius asmenis, – tokie galėtų susimokėti gelbėjimo išlaidas. Ypač žvejai, kurie lipa ant nesaugaus ledo. Juos gelbsti didelės pajėgos, dažniausiai siunčiami laivai, sraigtasparnis, o tie ne tik nepadėkoja savo gelbėtojams, bet dar ir grįžta atgal žvejoti. Jiems nė motais, kad tik per plauką nepateko į didelę nelaimę. Apmokėtų visas gelbėjimo išlaidas, tada susimąstytų, kaip elgiasi. Tokia praktika naudojama daugelyje pasaulio šalių. Lankiausi JAV, Majamyje. Domėjausi, kaip pas juos drausminami maudymosi taisyklių nepaisantys žmonės. Sužinojau, kad ten baudų nėra. Vienas žmogelis nuplaukė gal pusę kilometro, kažkas jam ten atsitiko. Į įvykio vietą atskrido sraigtasparnis, nusileido gelbėtojas, pririšo nukentėjusįjį prie lyno, ir žmogelis buvo ištrauktas. Klausiau, kas jam dabar bus. Sakė, kad teks sumokėti gelbėjimo išlaidas, kurios siekia kelis tūkstančius dolerių. Įvertinamos visos išlaidos: sraigtasparnio pakėlimo, degalų, gelbėtojų darbo. Sumoki ne baudą, o už apsaugą. Siekiant išvengti Saugaus elgesio vandenyje taisyklių pažeidimų, būtų galima paplūdimyje įrengti baseinus. Ši praktika taip pat populiari pasaulyje – jūra, paplūdimys, o šiame įrengtas baseinas. Poilsiautojams sudarytos galimybės išsimaudyti ne tik audringoje jūroje, bet ir baseine.