- Milda Skiriutė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po pusantrų metų smuko nekilnojamojo turto pardavimai Lietuvoje. Tačiau Klaipėdoje situacija visiškai kitokia, nes butų ir namų paklausa čia banguoja. Nepaisant nuosmukių, dabartinė nekilnojamojo turto pardavimų situacija uostamiestyje – geriausia per penkerius metus.
Po pusantrų metų smuko nekilnojamojo turto pardavimai Lietuvoje. Tačiau Klaipėdoje situacija visiškai kitokia, nes butų ir namų paklausa čia banguoja. Nepaisant nuosmukių, dabartinė nekilnojamojo turto pardavimų situacija uostamiestyje – geriausia per penkerius metus.
Būdingas chaotiškumas
Lietuvoje nekilnojamojo turto pardavimų augimas tęsėsi daugiau nei pusantrų metų. Tačiau rugpjūtį pirmąkart užfiksuotas smukimas.
Paskutinį vasaros mėnesį buvo parduota 780 gyvenamųjų namų – 11 proc. mažiau nei prieš metus. Jų pardavimai smuko pirmą kartą nuo 2013 metų sausio. Iki tol jie augo, nors ir po truputį.
Kiek mažiau šalyje smuko butų pardavimai. Rugpjūtį jų parduota 2 454. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu, 6 proc. mažiau. Butų pardavimai smuko pirmą kartą nuo 2012 metų rugsėjo.
Tačiau nekilnojamojo turto situacija Klaipėdoje skiriasi nuo bendrų šalies tendencijų.
Pasak valstybinės įmonės Registrų centro atstovo Aido Petrošiaus, uostamiesčio rinkai, kuriai tenka apie dešimtadalis visų šalyje parduodamų ir nuperkamų butų bei namų, būdingas tam tikras chaotiškumas, nenuspėjamumas.
Vien per šiuos metus individualių namų pardavimas trečiame pagal dydį šalies mieste buvo smukęs du kartus.
Birželį tokių sandėrių buvo sumažėję 9 proc., liepą – net 50 proc., palyginti su praėjusių metų tais pačiais laikotarpiais.
Tačiau rugpjūtį vėl užfiksuotas pakilimas – 11 proc.
Butų pardavimai šiemet uostamiestyje buvo smukę tris kartus. Balandį – 7 proc., liepą – 8 proc. Didžiausias butų pardavimo sandėrių sumažėjimas užfiksuotas rugpjūtį – 24 proc.
Ir krito, ir augo
Tačiau, anot A.Petrošiaus, nepaisant bangavimo, dabartinė padėtis uostamiesčio būsto rinkoje atrodo kur kas geriau nei bet kada per pastaruosius penkerius metus.
Negalutiniais valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, šiemet per aštuonis mėnesius individualių namų ir butų buvo nupirkta 2 265 – 18 proc. daugiau nei praėjusiais metais tą patį laikotarpį. Tada tokių buvo 1 922. Toks pat 18 proc. augimas buvo užfiksuotas ir šalyje.
Tokiems rezultatams veikiausiai įtakos turėjo ypač dideli nekilnojamojo turto pardavimai metų pradžioje. Sausį individualių namų nupirkta tris kartus, kovą – 85 proc., balandį – du kartus, gegužę – 88 proc. daugiau nei praėjusių metų tais pačiais mėnesiais.
Namų pardavimai 11 proc. augo ir rugpjūtį.
Šalyje sausį ir balandį, kai Klaipėdoje užfiksuoti didžiausi individualių namų pardavimai, augimas buvo kur mažesnis – 45 ir 26 proc.
Butų pardavimai sausį Klaipėdoje išaugo 83 proc., vasarį – 68 proc., kovą – 52 proc., palyginti su praėjusių metų tais pačiais mėnesiais.
Mažesnis augimas buvo gegužę – 8 proc.
Lietuvoje sausį butų pardavimai augo 48 proc., vasarį ir kovą – po 49 proc.
Rugpjūčio nesureikšmino
Anot nekilnojamojo turto agentūros "Gijoneda" direktoriaus Edmundo Jankaus, rugpjūtis buvo iš tikro vangokas, tačiau to nesureikšmino.
O rugsėjį Klaipėdos nekilnojamojo turto rinkoje jau jaučiamas realus pagyvėjimas.
"Didžiausios įtakos sandėrių mažėjimui turėjo atostogos. Taip būna kasmet. Rudenį visi grįžta, kimba į darbus. Tad rugsėjį, spalį, lapkritį susidomėjimas būstais suaktyvėja. Šiemet situacija nėra kuo nors išskirtinė. Nėra taip, kad žmonės jau prisipirko nekilnojamojo turto ir nebeturi pinigų", – komentavo vadovas.
Metų pradžioje gerokai išaugusi nekilnojamojo turto paklausa buvo siejama su būsimu euro įvedimu. Pasak E.Jankaus, tai buvo jaučiama iš pirkėjų nuotaikų.
Vėliau nekilnojamojo turto rinka uostamiestyje stabilizavosi.
"Gal rudenį dar ir sulauksime klientų, kurie prieš euro įvedimą norės atliekamus pinigus investuoti į nekilnojamąjį turtą. Šiaip žmonės ieško, kur įsikurti, gerina savo gyvenimo sąlygas. Ar litas, ar euras, jie vis tiek pirks būstus. Dabar vis tiek visi paskolas ima eurais", – dėstė vadovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į Teatro aikštę atkeliavo Kalėdų pranašas – eglutė
Trečiadienio rytą į Teatro aikštę atkeliavo svarbiausias Kalėdų elementas – eglutė, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
Klaipėdoje bus atnaujinami pėsčiųjų ir dviračių takai
Ateinančiais metais Klaipėdoje bus pradėti pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo atnaujinimo darbai Smiltelės ir Minijos gatvių atkarpose, pranešė savivaldybė. ...
-
Kaip žiemos sezonu tinkamai pasirūpinti vandens skaitikliais?
Prasidėjus šaltajam periodui, „Klaipėdos vanduo“ primena gyventojams apie būtinybę pasirūpinti geriamojo vandens apskaitos mazgų apšiltinimu. Atsakinga vamzdynų ir skaitiklių priežiūra padės išvengti ne tik nepatogum...
-
Žvejybos uosto rajone teko stabdyti darbus: nepagelbėjo net skambutis policijai
Žvejybos uosto rajone rangovai buvo priversti stabdyti darbus dėl gyventojų paliktų automobilių. Paaiškėjo, kad statybininkams nepagelbėjo net skambutis policijai. ...
-
„Mano būsto“ taurės siekia aštuonios komandos
Klaipėdos krepšinio mėgėjai, praeitą sezoną dalyvavę „Bendruomenių“ turnyruose, šiemet kovoja „Mano būsto“ taurės varžybose. ...
-
Senamiestyje pajudėjo viešbučio statybos
Po septynerių metų atkaklios kovos su vietos biurokratais senamiestyje, Tomo gatvėje, viešbutį ketinantys statyti verslininkai pagaliau gavo statybos leidimą. Šioje vietoje, kur dar visai neseniai archeologų kadaise išraustose ir pal...
-
Virš jūros – atominis debesis?
Tarp Klaipėdos ir Palangos sekmadienio popietę užfiksuotas įspūdingos formos debesis. Danguje pasirodė atominės bombos sprogimo metu susiformuojančio grybo formos debesis. ...
-
Klaipėdoje – Kalėdų eglutės įžiebimas: šventę stebėti galės visi
Lapkričio 30-ąją uostamiestyje sužibs šventinio stebuklo laukimo simbolis. Klaipėdiečiai ir miesto svečiai kviečiami į Teatro aikštę, kur vyks šventinis koncertas ir bus įžiebta pagrindinė uostamiesčio eglė bei atverta ledo ...
-
Siuntų patikra – tik kilus įtarimų
Vienas būdų į mūsų šalį atgabenti draudžiamus dalykus – atsisiųsti juos siuntiniais. Nors pareigūnai neretai randa tokių neteisėtų siuntinių, kiek jų pasiekia adresatus, atsakyti niekas negali. ...
-
Ko Lietuvos švietimo sistema galėtų pasimokyti iš tarptautinio bakalaureato programos?
Kodėl Lietuvoje verta mokytis pagal tarptautinę programą? Kokios jos stipriosios pusės lyginant su lietuviška nacionaline švietimo programa, kokias galimybes ji padidina? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvoje apsilankę tarptautinio bak...