Gelbėtojų darbo iššūkiai: merginų dėmesys, romantika ir patarimai poilsiautojams

Ilgamečio Palangos gelbėtojų vado Jono Pirožniko sūnus Kajus Pirožnikas seka tėčio pėdomis. Vos sulaukęs šešiolikos, jis įveikė fizinės ištvermės ir psichologinius testus, nuplaukė pusę kilometro į jūrą ir parplaukė atgal, sėkmingai perėjo atranką ir įsidarbino Palangos gelbėtojų stotyje. Tiesa, iš pradžių dirbo posto stebėtoju, o dabar, užsitarnavęs vyresniojo gelbėtojo laipsnį, Kajus penktą vasarą dirba stotyje ir jau yra išgelbėjęs ne vieną skendusį.

 

Plačiau apie tai papasakojo gelbėtojas K. Pirožnikas.

– Ar dažnai merginos skundžiasi, kad karšta ir kreipiasi pagalbos į gelbėtojus?  

– Taip, dažnai. Mes gelbėjame visus. 

– O kaip gelbėjate merginas nuo karščio?  

– Vandens galime pasiūlyti. Gelbėtojai suteikia saugumo jausmą.  

 – Jūs labai panašus į tėtį, ar ne?  

– Daug kas taip sako.  

– Ar tėtis jus privertė būti gelbėtoju?   

– Ne, jokios prievartos nebuvo. Matydamas iš šono pats užsimaniau dirbti.  

– Jūsų tėtis J. Pirožnikas yra sakęs, kad jaunimas jau nebenori dirbti gelbėtojais. Kas nutiko, kad jūs tapote gelbėtoju?  

– Aš matau potencialą ir perspektyvas šioje profesijoje. Labai džiaugiuosi tuo, ką mano tėtis daro, bet matau, ką dar galima patobulinti ir padaryti, kad statistika būtų dar geresnė.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

 

– Ar gali būti, kad eidamas į šį darbą šiek tiek tikėjotės, kad čia bus ir Pamela Anderson? 

– Ne, bet galiu pasakyti, kad kiti kolegos gelbėtojai labai dažnai tikisi šių dalykų ir sako, kur tos gražios gelbėtojos? 

– Tai kur tos gražios gelbėtojos?  

– Nežinau, negaliu atsakyti. Turbūt deginasi paplūdimyje ir nesiryžta dirbti.  

Mes draudžiame tikrai ne dėl malonumo.

– Sezonas jau prasidėjo. Ar dar neatsibodo Palanga? 

– Pirmą mėnesį yra tikrai patenkinama. Antrą – privažiuoja daug poilsiautojų, atsiranda daugiau šurmulio, darbas pasidaro sunkesnis ir nuobodesnis. Labai dažnai reikia kartoti tam tikras frazes, pavyzdžiui, maudytis draudžiama. Perspėti poilsiautojus su šunimis. Atsibosta. 

– Kas yra gražiausia? Ar smagu vaikščioti įdegusiam?  

– Tikrai taip, turime nemokamą soliariumą visą vasarą.   

– Ar dar yra kažkokių pranašumų?  

– Dirbant gelbėtoju pats stipriausias pranašumas yra galimybė ištobulinti savo psichologinį stiprumą. Žmonės padirbę gelbėtojais tampa labai stiprūs psichologiškai ir žino, kaip reaguoti į tam tikras situacijas, kur reikia šalto proto ir loginio mąstymo. 

– Ar žmonės dažniausiai bėga nuo jūsų ar į jus?  

– Žmonės dažniausiai bėga nuo mūsų, jeigu yra raudona vėliava. Tokia liūdna tiesa. 

– Kaip jūsų lūpose skamba daina „Palangos jūroj nuskendo mano meilė“? 

– Iš gelbėtojų perspektyvos ganėtinai prastai, nes mes esame matę daug skendimų. Esame matę daug liūdnų, tragiškų situacijų, bet tai mus sustiprina kaip žmones. Žinome, kaip reaguoti ateityje iškilus tokioms situacijoms.  

– Ar galimai tai bus Pirožnikų dinastija?  

– Sunku atsakyti į tokį klausimą.  

Palangoje susirinkusių poilsiautojų mentalitetas keičiasi į gerą pusę.

– Ar savo vaikui palinkėtumėte tokio kelio?  

– Norėčiau, kad mano vaikas padirbtų čia ir pajaustų, kas tai yra. Mūsų režimas yra kartais lyginamas netgi su kareivių. Vien dėl to, kad keliamės anksti ryte, bėgame, sportuojame, darome pratimus, plaukiame. Tai labai išugdo discipliną. Tai bent truputėlį vaikui pasiūlyčiau padirbti gelbėtojų, bet ne visą gyvenimą, nes tai yra vasariškas darbas.

– Bet tai nėra jūsų vasariškas darbas? Ar jūs turite kitą profesiją? Ar tai yra jūsų kelias?  

– Ne, aš esu studentas. Gelbėtojai Palangoje reikalingi tik vasarą.  

– Ar žiemą yra budintis?  

– Jeigu vyksta skendimas žiemą, vyksta ugniagesiai gelbėtojai.  

– Ar jūs dieną valgote? Ar turite išlaikyti formą ir dieną valgyti negalima?  

– Ne, šį mitą paneigsiu. Mus maitina labai skaniai. Turime labai gerą virėją, kuri gamina nuostabų maistą ir noriu jai padėkoti.  

– Ar keičiasi Palangos poilsiautojų mentalitetas?  

– Palangoje susirinkusių poilsiautojų mentalitetas keičiasi į gerą pusę. Galima pastebėti tokią tendenciją. Tačiau pastebiu dar kitą tendenciją, kad atvažiuoja daug užsieniečių, kurie nėra susipažinę su Lietuvos įstatymais, Lietuvos Konstitucija ir dėl to kyla daugiausia problemų su jais aiškinantis, kaip reikia elgtis.  

– Kad jūsų širdis būtų rami, ko reikia žmonėms palinkėti?  

– Žmonėms reikėtų palinkėti sąmoningumo. Svarbiausia yra mąstyti logiškai, jeigu yra iškelta raudona vėliava, jeigu draudžia gelbėtojai maudytis, neiti į jūrą. Mes draudžiame tikrai ne dėl malonumo. Daug žmonių galbūt mano, kad draudžiame dėl to, nes mums gaila. Mums negaila, mums paskui gaila matyti jų artimuosius apsiašarojusius, kai traukiame jų kūnus. Tai pats nuoširdžiausias patarimas – būkite sąmoningi. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių