Gelmėse slypi lobiai

Klaipėdos prieigose aptikta akmens anglies. Tačiau paaiškėjo, kad tai – tik suspaustos durpės, kurios anglimi virs žemėje pragulėjusios dar bent 2 milijonus metų. Nepaisant šio nusivylimo, vakarinis šalies regionas – turtingas gamtos išteklių, kurie Lietuvai yra šioks toks ekonominio savarankiškumo garantas.

Klaipėdos prieigose aptikta akmens anglies. Tačiau paaiškėjo, kad tai – tik suspaustos durpės, kurios anglimi virs žemėje pragulėjusios dar bent 2 milijonus metų. Nepaisant šio nusivylimo, vakarinis šalies regionas – turtingas gamtos išteklių, kurie Lietuvai yra šioks toks ekonominio savarankiškumo garantas.

Sensacinga žinutė

"Mūsų apskrityje užtikta akmens anglis" – tokia daug žadanti džiuginanti žinia paskelbta laikraštyje "Raudonasis švyturys" 1946-ųjų rugsėjį.

"Ne taip seniai Trušelių valsčiuje, Gvildžių kaimo apylinkėse geologai užtiko žemėje akmens anglies klodus. Šiuo metu Maskvoje, tam tikrose laboratorijose tiriamas rastosios anglies tinkamumas", – rašoma to meto laikraščio numeryje.

Šią trumpą informaciją iliustravo net nuotrauka, kurioje "Partijos apskrities komiteto sekretorius drg. Muchinas ir apskrities Vykdomojo komiteto pirmininkas drg. Juozapavičius anglies radimo vietoje apžiūri rastosios anglies gabalėlį".

Euforija nuslūgo

Praėjo jau beveik 70 metų, o apie akmens anglies kasyklas prie Klaipėdos daugiau taip ir neišgirdome.
Vis dėlto Jūrinių mokslų ir technologijų centro vyresnysis mokslo darbuotojas ir Klaipėdos universiteto Geofizinių mokslų katedros profesorius Albertas Bitinas teigia, kad informacija apie anglies klodus pajūryje turėjo rimtą pagrindą.

"Prieš keliolika metų minimoje vietoje atlikome geologinį kartografavimą. Tą vietą tyrinėjome, gręžėme gręžinius. Ir radome tik senas supresuotas durpes. Tų klodų amžius – daugiau nei 100 tūkst. metų. Tačiau turėjome įtarimų, kad ten gali būti kelių milijonų metų senumo rusvosios anglies, kaip yra Kaliningrade ar Vokietijoje", – pasakojo A.Bitinas.

Iškart po karo, kai reikėjo atkurti Lietuvos ūkį, buvo aktyviai žvalgomi gamtos ištekliai.

Teigiama, kad gavę pradinės informacijos apie galimus akmens anglies klodus šalia Klaipėdos aktyviai dirbo geologai, bet išsiaiškino, kad tai – ne anglis, o supresuotos durpės.

Kitaip tariant, anglimi šios durpės pavirs tik po kelių milijonų metų.

"Iš viso to gavosi šnipštas. Ta balutė – tik kelių šimtų kvadratinių metrų ploto. Geologai paėmė mėginius, ir tiek. Tos durpės liko ten gulėti, nes nėra kur jų panaudoti. Ši istorija yra mums žinoma", – teigė A.Bitinas.

Naftos telkinių pelnas

Nenuostabu, kad to meto geologai dėjo dideles viltis į naujus gamtos išteklių telkinius, ypač akmens anglies paieškas.

Mat akmens anglis pasaulyje buvo pagrindinis energijos šaltinis iki XX a. 6-ojo dešimtmečio. Ir tik vėliau labiau pradėta naudoti naftą.

Nafta – Žemės plutoje susidaręs aliejaus konsistencijos degus skystis.

Pasaulyje nafta dabar įvardijama kaip vienas svarbiausių gamtinių išteklių, be kurio neįsivaizduojamas šiuolaikinis gyvenimas.

Šiuo metu daugiausiai naftos išgaunama Artimųjų Rytų šalyse, Amerikoje, Pietų Azijoje. Lietuvoje naftos ištekliai itin menki.

Tačiau net ir jų išgavimo pelnai skaičiuojami milijonais.
Į valstybės biudžetą kasmet iš naudingųjų iškasenų gavybos vidutiniškai surenkama daugiau kaip 70 mln. litų mokesčių, iš jų – 34 mln. litų už naftą.

Lietuvoje eksploatuojami daugiausia tie telkiniai, kurie buvo rasti dar sovietmečiu. Dabar naftos išgavimas šalyje mažėja. Pikas buvo pasiektas maždaug prieš 10 metų.
Pavyzdžiui, pernai Lietuvoje išgauta tik 107 tūkst. tonų naftos.

"Tolesnė perspektyva ne kažin kokia. Jei naftos ir bus randama, tai tik jūros dugne. Ten yra palankių struktūrų, tačiau jos ištirtos tik netiesioginiais metodais. Tad pasakyti, ar toje struktūroje, palankioje naftai susidaryti, yra susikaupusi nafta, negalime. Tam reikia gręžti gręžinius, o jūroje tokie darbai labai brangūs, be to, atsiranda kitos problemos – ekologija, tarša", – tvirtino A.Bitinas.

Vienas telkinys būtų netoli Lietuvos–Rusijos jūrų sienos, kitas – Lietuvos–Latvijos teritorinės jūros ribose. Tačiau ir ten reikia atlikti tyrimus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
    Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus

    Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...

  • Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
    Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą

    Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...

  • Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
    Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai

    Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...

  • „Pražuvusi Klaipėda“ nukeliavo į sandėlį
    „Pražuvusi Klaipėda“ nukeliavo į sandėlį

    Ne vienerius metus klaipėdiečiams rodęs, kaip šiame mieste gyventa prieš kelis šimtus metų, kūrinys dingo iš įprastos vietos. Šioje tvirtovės įtvirtinimų vietą ženklinančiame plote netrukus bus įrengtas kitas akc...

    2
  • Lietuvos kariams – padėka ir pagarba
    Lietuvos kariams – padėka ir pagarba

    Žvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...

  • Terminalo pavadinimas – ne vienas
    Terminalo pavadinimas – ne vienas

    Kruizinių laivų terminalas gali būti vadinamas dvejopai – ne tik visiems įprastu oficialiu pavadinimu, bet ir kitu – Karo ir kruizinių laivų terminalu. Taip esą nuspręsta dėl to, kad šiame terminale švartuojasi ne tik kruizin...

  • Uostamiestyje lapus šluos ir gruodį
    Uostamiestyje lapus šluos ir gruodį

    Rudeninių lapų šlavimo ir išvežimo darbai vyks iki gruodžio vidurio. Šią savaitę vien iš Skulptūrų parko išvežta net 20 tonų lapų. Didžioji dalis šaligatvių – nuvalyti, pamažu valomi ir kiti parkai ...

    1
  • Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!
    Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!

    Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...

    3
  • Lapkričio pabaiga – nežiemiška
    Lapkričio pabaiga – nežiemiška

    Sinoptikų pranešimai pajūryje gyvenantiems žmonėms neleidžia tikėtis nei didesnių šalčių, nei ypatingos šilumos. Viskas bus taip, kaip ir paprastai būna lapkričio gale – stiproki vėjai vaikys debesis, o kai jie nurims, ga...

  • Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės
    Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės

    Klaipėdos vadovo Arvydo Vaitkaus feisbuko paskyroje atsirado šmaikštus vaizdo įrašas, kuriame visiems žinomas aktorius klaipėdietis Giedrius Savickas prašo „pasimatuoti“ mero kėdę. Šiuo vaizdo įrašu ...

    1
Daugiau straipsnių