Matė kates narveliuose

Kai į Klaipėdą atvažiavo cirkas kartu su keturkojais artistais, šis faktas pradžiugino ne visus.

Kai kurie žmonės linkę galvoti, kad cirkuose laikomi gyvūnai kankinami ir nėra tinkamai prižiūrimi, esą jie tiesiog negailestingai išnaudojami komercinei veiklai.

Gyvūnų globos namų „Linksmosios pėdutės“ įkūrėja Simona Šakinytė pasakojo, kad yra susidūrusi su nemalonia situacija, kurios metu jai teko pamatyti klaikioje vietoje paliktus katinus, kurie prieš tai dalyvavo įvairiuose pasirodymuose.

„Prisimenu, kai į Klaipėdą buvo atvažiavęs agresorės šalies pilietis, rodydavo pasirodymus kartu su savo puikiai išdresiruotais katinais, visi įsivaizdavo, kad taip katinus išdresiruoti galima tik iš didelės meilės jiems. Tačiau man teko matyti, kokiuose mažuose narvuose jie buvo įkalinti, katės net neturėjo vietos atsisėsti ar atsistoti visu ūgiu, tada tikrai mačiau kraupų vaizdą“, – pasakojo S. Šakinytė.

Gyvūnas – ne darbo įrankis

S. Šakinytė pabrėžė, kad dažniausiai žmones nuo pasirodymų atgraso gyvūnų laikymo sąlygos, nes, pasak gyvūnų globos namų įkūrėjos, gyventojai nėra linkę mokėti pinigų tiems, kas laiko gyvūnus tik komerciniams tikslams.

„Auklėti keturkojus ir mokyti juos įvairių triukų – daugeliui patinkantis užsiėmimas, tačiau kai tai virsta komercine veikla ir gyvūnas tampa darbo įrankiu, tada žmonės pamiršta, kad gyvūnas šeimos narys. Tarp augintinio ir žmogaus gali būti tik bendrystės santykiai, o ne noras išnaudoti gyvūnus savo tikslams“, – komentavo S. Šakinytė.

Mes gi ne sadistai, pats esu šuns šeimininkas ir pasirodymuose dalyvaujame kartu.

S. Šakinytė pasakojo, esą jai teko vieną kartą pamatyti, kaip cirkuose artistai elgiasi su laukiniais gyvūnais.

„Man užteko vieno karto ir supratau, kad laukiniams gyvūnams ten – ne vieta, daugiau niekada nebuvau nuėjusi į cirką“, – pasakojo S. Šakinytė.

Laukinių gyvūnų laikymo taisyklėse numatyta, jog laukinių žinduolių, paukščių, roplių ir varliagyvių rūšių laukinius gyvūnus, juos išvežus iš nuolatinės laikymo vietos, leidžiama demonstruoti tik mokslo ir švietimo tikslais, kai nesiekiama gauti pajamų, kai šie gyvūnai neatlieka triukų ir manevrų.

Darius Ščesnulevičius. Asmeninio archyvo nuotr.

Gerovę tikrina tarnybos

Tačiau įmonės „Amber cirkas“ direktorius Darius Ščesnulevičius paneigė, esą gyvūnai laikomi prastomis sąlygomis, išnaudojami ir tokius teiginius vadino stereotipais.

Pasak jo, gyvūnus nuolat tikrina veterinarai ir kitos tarnybos, kurios ir nusprendžia, ar gyvūnai laikomi tinkamomis sąlygomis ir ar šie gali dalyvauti pasirodymuose.

D. Ščesnulevičius savo cirke nelaiko laukinių gyvūnų, o pasirodymuose artistų vaidmenis atlieka šunys, katės ir balandžiai.

„Sulaukiame pasipiktinimo, kad gyvūnai kankinami, neprižiūrimi, tačiau atvykus tarnyboms, kurios tikrina mūsų keturkojus, specialistai pažeidimų neaptinka. Kartais ir patys veterinarai pyksta, kad turi važiuoti pagal iškvietimus, kai žmonės, nežinodami situacijos, tiesiog praneša apie įtariamus, esą gyvūnų gerove nesirūpinama“, – aiškino D. Ščesnulevičius.

Atvykę specialistai atidžiai tikrina augintinius, tačiau, pasak direktoriaus, gyvūnai visada būna tvarkingai sušukuoti, išprausti, sveiki ir paskiepyti, o jų dokumentai sutvarkyti. Todėl tokie patikrinimai visiems tampa tik laiko gaišimu.

Požiūriai: nors kai kurie gyvosios gamtos mylėtojai rengia protesto akcijas, tačiau dauguma žmonių vis tiek mielai lankosi cirko vaidinimuose. Tomo Raginos nuotr.

Gyvūnas – šeimos narys

Pasak cirko direktoriaus, kartu su artistais renginiuose ilgainiui dalyvaujantys augintiniai jiems tampa lyg šeima.

Pats D. Ščesnulevičius yra kai kurių gyvūnų šeimininkas ir šie gyvena kartu su juo.

„Turime ožkų, kurios jau senos ir nebedalyvauja pasirodymuose, esu gavęs pasiūlymų jas parduoti, tačiau mes prisirišame prie gyvūnų ir ar tai būtų šuo, ar tai būtų asilas, neįsivaizduojame, kaip galėtume juos atiduoti kažkam kitam arba laikyti blogomis sąlygomis. Mes gi ne sadistai, pats esu šuns šeimininkas ir pasirodymuose dalyvaujame kartu“, – pabrėžė direktorius.

Antras šansas gyventi

Cirke pasirodančios dresuojamos katės negali gyventi mažuose narvuose, jos iš prigimties turi turėti erdvės judėjimui.

„Gyvūnai laikomi pagal nustatytus visus ES standartus, mūsų dresiruojamos katės gyvena dideliuose voljeruose, nes jų kūnas turi judėti, kitaip gali prasidėti įvairios raumenų ligos ir pablogėti jų sveikata“, – patikino direktorius.

Cirko vadovas taip pat pasakojo, kad visos cirke kartu su artistais pasirodančios katės yra paimtos iš gyvūnų prieglaudų.

Taip siekta suteikti joms galimybę gyventi visai kitokį gyvenimą.

„Visos katės paimtos iš prieglaudų, jų atsisakė patys šeimininkai. Šiuo metu turime kelias kates, kurios yra taip žmonių nuskriaustos, kad net nepavyksta jų prisijaukinti. Imdami kates iš prieglaudų norime joms suteikti antrą šansą gyventi, nenorime specialiai gyvūnų veisti tik pasirodymų tikslams“, – tikino D. Ščesnulevičius.