Jūrininkų veikla buvo tarsi neteisėta

Baigiantis kadencijai dabartinė valdžia imasi taisyti klaidas, kurios jūrininkų darbą juridiškai buvo padariusios tarsi nelegalų.

Trūko dokumentų formų

Susisiekimo, Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos ministerijos rengia naują bendrą įsakymą dėl laivų ir jų įgulų narių atitikties tarptautiniams saugios laivybos reikalavimams.

Numatoma, kad nauja nuostata įsigaliotų nuo 2025 m. sausio 1 d. Iki to laiko, kaip ir nuo 2023 m. gegužės 1 d., Lietuvos jūrinė sistema funkcionuos neatitikdama saugios laivybos tarptautinių reikalavimų.

Aiškėja, kad Lietuvoje nėra patvirtintos Darbo jūrų laivyboje liudijimų, Laikinų darbo jūrų laivyboje liudijimų bei Darbo jūrų laivyboje deklaracijų formos. Nurodyta, kad jas turės patvirtinti Lietuvos transporto saugos administracija.

Nepatvirtintos formos – lyg ir nedidelis tarptautinės jūrininkų darbo teisės neatitikimas, bet darbo teisė tokia, kad visi formalumai privalo būti išlaikyti. Dažnai, trūkstant kokio nors formalaus teisės aspekto, netgi pralaimimos ar laimimos bylos įvairaus rango teismuose.

Reisai baltais chalatais

Kita užstrigusi laivų ir jų įgulų atitikties saugiai laivybai nuostata yra susijusi su medicininiu aptarnavimu laivuose.

Senesniais laikais visuose arba daugumoje Lietuvos laivų buvo kvalifikuoti gydytojai, jie turėjo laivuose savo kabinetus, kai kur būdavo net minimalus laivo gydytojo personalas.

Gydytojų darbas laivuose būdavo vertinamas. Nemažai gydytojų norėdavo išvykti į reisus jūrų laivais.

Apie jūrų laivų gydytojų darbą daug prisiminimų išdėstyta bocmano Rimanto Ragaišio knygoje „Reisai baltais chalatais“. Buvo laikas, kai gydytojai laivuose atlikdavo netgi palyginti sudėtingas operacijas.

Operacinės buvo įrengtos dideliuose laivuose, daugiausia plaukiojančiose žvejybos bazėse, į kurias iš žvejybos tralerių atplukdydavo susižeidusius ar negaluojančius jūrininkus.

Gydytojai buvo ir keleiviniuose laivuose, įskaitant ir iš Klaipėdos į Vokietijos Mukrano uostą plaukiojančius jūrų keltus.

Laikmetis: R. Ragaišio knyga „Reisai baltais chalatais“ primena, kad buvo laikas, kai gydytojai jūrų laivuose buvo itin gerbiami. / „Jūros“ archyvo nuotr.

Konsultacijos per palydovinį ryšį

Po nepriklausomybės atkūrimo, kai vis labiau įsigalėjo „optimizavimas“, laivuose gydytojų neliko. Tai nereiškė, kad neliko ir ligonių.

Laivų „gydytojais“ tapo jų kapitonai ir padėjėjai, kurie turėjo išklausyti specialius medicinos kursus. Dažniausiai, jei laive atsitikdavo koks nors nenumatytas atvejis, laivo kapitonas ar jo padėjėjas per radijo ryšio priemones konsultuodavosi su krante esančiais gydytojais.

Kritiniais atvejais į laivą būdavo kviečiamas tos šalies, ties kurios krantais plaukdavo laivas, gelbėjimo tarnybų sraigtasparnis. Jis sunegalavusį žmogų išgabendavo į artimiausią ligoninę.

Medicinos pagalbos teikimo laivuose tvarkos aprašyme atsiras revoliucinė nuostata, kad konsultacijas galima vykdyti ir per laivo palydovinį ryšį.

Yra buvę nemažai atvejų, kai iš laivo sraigtasparnis atgabendavo sunegalavusį žmogų ir į Jūrininkų ligoninę, kur įrengta speciali nusileidimo aikštelė.

Dabar Klaipėdoje specializuotos, anuomet už jūrininkų sistemos pinigus statytos ligoninės neliko. Ji įtraukta į bendrą Klaipėdos miesto ligoninių tinklą ir tarsi „pakabinta“ kartu su bendromis didelėmis skolomis.

Nauja minimalios medicinos pagalbos teikimo laivuose tvarka, kai „gydytojas“ yra laivo kapitonas ar jo padėjėjas, įsigaliojo 2005 m.

Iki šiol buvo numatyta, kad laivo kapitonas ir jo padėjėjai dėl medicinos pagalbos laive su kranto gydytojais konsultuojasi tik per radijo ryšio priemones, nes jos laikytos pačiomis patikimiausiomis.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. medicinos pagalbos teikimo laivuose tvarkos aprašyme atsiras revoliucinė nuostata, kad konsultacijas galima vykdyti ir per laivo palydovinį ryšį.

Tokia tik dabar įvedama nuostata kelia šypseną, nes internetas pasaulį jau yra užvaldęs daugiau nei 20 metų, o į Lietuvos laivybos sistemą palydovinio ryšio nuostatos įtraukiamos tik dabar.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
    Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus

    Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...

  • Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
    Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą

    Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...

  • Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
    Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai

    Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...

  • Lietuvos kariams – padėka ir pagarba
    Lietuvos kariams – padėka ir pagarba

    Žvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...

  • Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!
    Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!

    Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...

    3
  • Lapkričio pabaiga – nežiemiška
    Lapkričio pabaiga – nežiemiška

    Sinoptikų pranešimai pajūryje gyvenantiems žmonėms neleidžia tikėtis nei didesnių šalčių, nei ypatingos šilumos. Viskas bus taip, kaip ir paprastai būna lapkričio gale – stiproki vėjai vaikys debesis, o kai jie nurims, ga...

  • Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės
    Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės

    Klaipėdos vadovo Arvydo Vaitkaus feisbuko paskyroje atsirado šmaikštus vaizdo įrašas, kuriame visiems žinomas aktorius klaipėdietis Giedrius Savickas prašo „pasimatuoti“ mero kėdę. Šiuo vaizdo įrašu ...

    1
  • Dėl keistos antenos – spėlionės
    Dėl keistos antenos – spėlionės

    Žmones šią savaitę stebino neįprastas objektas. Jie nepatikliai dairėsi į vieną automobilį, pastatytą Gargžduose prie prekybos centro. Mat iš transporto priemonės stogo netikėtai į orą iškilo stovas su grybo formos įrenginiu...

    3
  • Vakarų Lietuvoje – sniego pusnys: dalis žmonių liko be elektros
    Vakarų Lietuvoje – sniego pusnys: dalis žmonių liko be elektros

    Vakarų Lietuvą penktadienio rytą pasitiko žiema. Socialiniuose tinkluose žmonės dalijosi įvairiuose miestuose užfiksuotais sniego pusnių vaizdais. ...

  • Paskelbtas konkursas sparčiai kylančios Sendvario „Saulės“ mokyklos vadovo pareigoms
    Paskelbtas konkursas sparčiai kylančios Sendvario „Saulės“ mokyklos vadovo pareigoms

    Savivaldybė paskelbė konkursą Klaipėdos rajono Sendvario „Saulės“ mokyklos direktoriaus (-ės) pareigoms eiti. Nauja švietimo, kultūros ir sporto įstaiga Trušeliuose duris atvers jau 2025-aisiais, o pretendentų į mokyklos vad...

Daugiau straipsnių