- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Minint Mažosios Lietuvos perėmimo ir Klaipėdos uosto 100-mečio jubiliejus pašto ženklų leidyboje buvo pagyvėjimas, kuris dabar slūgsta.
Nuolat besikartojančios temos
Dar pernai Susisiekimo ministerija buvo patvirtinusi artimiausių trejų metų pašto ženklų leidybos planą.
Šiemet balandžio 8 d. šis planas šiek tiek koreguotas. Atsirado valdiško pobūdžio pašto ženklo leidyba, kurio tema „Lietuva pirmininkauja Europos Tarybos Ministrų Komitetui“.
Apskritai, Lietuvos pašto ženklų leidyboje vyrauja itin valdiškos, net kiek nuobodokos, metai iš metų besikartojančios temos.
Tarp tokių yra kasmet išeinančios tos pačios temos, kaip „Baltų gentys“, „Europa“, „Lietuvos raudonoji knyga“, „Lietuvos kurortai“, „Vaikų piešiniai“, „Lietuvos paveldas“, „Šventosios Kalėdos“, „Naujieji metai“.
Visos šios temos numatytos tiek 2024, tiek 2025, tiek 2026 m. pašto ženklų leidyboje.
Dar kartais į leidybos sąrašą „įpaišomi“ kokie nors 100 ar 150 m. jubiliejai, žinomo asmens gimimo metinės ar koks nors renginys, pavyzdžiui, 2024 m. „Lietuvos kultūros sezonas Prancūzijoje“.
Istorija: pirmajam į Lietuvą 1921 m. atplaukusiam laivui „Jūratė“ skirtas pašto ženklas išleistas 2021 m. / Redakcijos archyvo nuotr.
Didžiųjų burlaivių regata
2024 m. Lietuvos pašto ženklų leidyboje numatytas ir jūrinis ženklas. 2024 m. birželio 14 d. planuojama išleisti pašto ženklą „Didžiųjų burlaivių regata“.
Jo pasirodymas iš dalies sutaptų su birželio 27–30 d. Klaipėdoje vykstančia didžiųjų burlaivių regata „The Tall Ships Races“. Pašto ženklas tarsi atspindėtų patrauklų jūrinį renginį. Didžiųjų burlaivių regata šiemet Klaipėdoje vyks jau penktą kartą. Ji į Klaipėdą sugrįžta po 7 m. pertraukos. Šiemet Klaipėdai suteikta ir ypatinga garbė – būti „The Tall Ships Races“ regatos starto vieta.
Klaipėdos masteliais „The Tall Ships Races“ regata yra ypatingas renginys, beveik prilygstantis kasmetinei Jūros šventei. Tik Jūros šventė yra labiau komercinė, o regata „The Tall Ships Races“ labiau jūrinė.
Jos įamžinimas Lietuvos pašto ženklų leidyboje yra itin svarbus, nes atspindi Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, svarbą. Kartais atrodo, kad ta jūrinės valstybės svarba vienaip matoma iš Klaipėdos, kitaip iš Vilniaus. Palyginti su kitomis kaimyninėmis šalimis, tokiomis kaip Lenkija, Latvija ar Estija, Lietuvos pašto ženkluose jūrinė tematika yra gerokai skurdesnė.
Jūrinės tematikos metai
Didžiųjų burlaivių regatos įprasminimas pašto ženkle bus bene paskutinysis jūrinio identiteto pristatymas per artimiausius trejus metus. Nei 2025, nei 2026 m. jokio kito jūrinio pašto ženklo leidyba nenumatyta.
Yra tikimybė, kad galbūt kas nors dar pasikeis, nors didelių jūrinių renginių ar itin prasmingų 100, 150 ar 200 metų jubiliejų nei 2025, nei 2026 m. nelaukiama.
Jūrinė tematika pašto ženklų leidyboje buvo trejus metus iš eilės. 2021 m. išleistas ženklas, kuris vaizdavo pirmąjį į Klaipėdos uostą atplaukusį laivą „Jūratė“. 2022 m. išleistas pašto ženklas su karo laivu „Sūduvis“. Jis galėjo sulaukti ir tam tikros kritikos, nes buvęs Vokietijos kariuomenės laivas, kurį įsigijo Lietuvos karinės jūrų pajėgos, nebuvo populiarus. Nemaža dalis žmonių priešinosi, kad jis būtų pastatytas Dangės upėje kaip Lietuvos jūrų muziejaus ekspozicinis laivas.
2023 m. išleistas pašto ženklas, kur vaizduota vėjo rožė ir kurėnas. Šiam ženklui motyvas paimtas iš buvusio ilgamečio Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus Aloyzo Každailio legendinės knygos „Laivai ir jūrininkai“.
2024 m. pašto ženklas „Didžiųjų burlaivių regata“ tarsi uždarys Lietuvos pašto jūrinę tematiką valstybės ženklų leidyboje.
Po ketverių metų pagyvėjimo jūrinės tematikos pašto ženklų leidyboje gali įsigalėti ilgalaikis štilis.
Ar liko jūrinių temų?
Ar per ketverių metų pašto ženklų leidybą jūrinė tematika išsisėmė? Panašu, kad taip, nes kokių nors reikšmingesnių jubiliejų artimiausiu metu nebėra. Vertos įamžinti pirmosios Jūros šventės 100 metų jubiliejus bus tik 2034 m. rugpjūčio 12 d.
Įamžinimo verti būtų ir kai kurie istoriniai Klaipėdos uosto objektai – Baltasis švyturys, Pasukamas tiltelis, Bastionas ar pan.
Galėtų būti išleista pašto ženklų serija ir apie šiuolaikinius Lietuvos laivus. Kodėl neįamžinus pašto ženkluose, pavyzdžiui, Klaipėdos universiteto mokslinio tyrimo laivo „Mintis“ ar burlaivio „Brabander“, šiuolaikinių Lietuvos laivybos kompanijų laivų, kurie plaukioja su Lietuvos vėliava?
Ypač tiktų mokslinio tyrimo laivas „Mintis“, nes jis pastatytas Lietuvoje, tarnauja Lietuvos jūrinio tyrimo mokslui.
Galima pradėti leisti pašto ženklų seriją ir apie žinomus Lietuvos jūrininkus. Juo labiau kad jų sąrašas patvirtintas, o vietos ir idėjų jūrininkams įamžinti taip ir neatsiranda.
Menas: 2023 m. jūrinės tematikos ženkle vaizduojama „Vėjo rožė“ ir Kuršių marių burlaivis. / Redakcijos archyvo nuotr.
Dominuoja laivai, žmonės
Daug jūrinės tematikos asmenybių ir laivų galima pamatyti Lenkijos pašto ženkluose. Juose įamžinti netgi atskiri Lenkijos jūrinio verslo objektai – laivų statyklos, krovos kompleksai, žvejyba su laivais.
Įvairių laivų serijos vaizduojamos ir Latvijos pašto ženkluose. 2023 m. išleista pašto ženklų serija apie senuosius Latvijos burlaivius. Prieš tai buvo pristatyta pašto ženklų serija apie žymiausius Latvijos jūrininkus, valdininkus, kurių veiksmai lėmė Latvijos, kaip jūrinės valstybės, tradicijas. Latvijos pašto ženkluose vaizduoti ir šios šalies jūrų švyturiai, ir Latvijos jūrų akademija, ir žvejyba. Netgi išleisti pašto ženklai, pristatantys visus Latvijos jūrų uostus.
Estijos pašto ženkluose taip pat dominuoja laivai – nuo seniausių burlaivių iki ledlaužių, vilkikų, karo, krovininių, žvejybos, tyrimų laivų. Pašto ženkluose ir spauduose įamažinti ir laivybos jubiliejai, laivų paveikslai, laivų statyba. Ypač daug dėmesio skiriama su jūra susijusiems Estijos žmonėms, buriavimo sportui, įvairioms jūrinėms tradicijoms.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Eglutės žaisliukai – gyvenimo atspindys: kokias istorijas jie pasakoja?
Žiemos sode pastatyta Kalėdų eglutė antrus metus gaivina primirštą, bet prieš šimtmetį gyvavusią tradiciją. Mat grafai Tiškevičiai savo Kretingos rezidencijos Kalėdų eglę visuomet puošdavo Žiemos sode. Po ja dova...
-
Be jų neįsivaizduojamos Kalėdos, o toks čempionatas – vienintelis pasaulyje?2
Kretingoje pakvipo mandarinais. Čia surengtos pirmosios mandarinų valgymo varžybos. ...
-
Kariai sugrįžo namo8
Lietuvos karinių jūrų pajėgų kariai šiandien, gruodžio 21-ąją, grįžo iš penkis mėnesius trukusios NATO vykdomos tarptautinės operacijos „Brilliant Shield“ (liet. „Briliantinis skydas“). Džiaugsmingais sveikini...
-
Kariškių užmojai kelia klausimų dėl turizmo5
Kairių poligone kariškių ketinimai įrengti tolimojo šaudymo pratybų poligoną sukėlė klausimų Klaipėdos rajono savivaldybei dėl turizmo infrastruktūros plėtros. ...
-
„Grigeo Klaipėda“ Kuršių marių taršos byloje bus apklausiami užsienio specialistai
Artimiausiuose bendrovės „Grigeo Klaipėda“ Kuršių marių taršos bylos posėdžiuose bus apklausiami specialistai iš užsienio, penktadienį pranešė Šiaulių apygardos teismas. ...
-
Kalėdos bus be sniego
Šių metų Kalėdas švęsime be sniego. Anot sinoptikų, orai per šventines dienas anaiptol neprimins žiemos. Laikysis teigiama oro temperatūra, protarpiais palis, labiau vėjuota bus tik šį savaitgalį. Šventinėmis dieno...
-
Vakarų laivų gamyklos direktorius šventinėje skuboje linki neišbarstyti to, kas svarbiausia
Šventinėje skuboje neišbarstykime to, kas svarbiausia: te artėjančios šv. Kalėdos brangių žmonių artumu užpildo visas širdies kerteles. Stabtelėjimas metų sandūroje tebūna prasmingas ir įkvepiantis, belaukiant, kol atsi...
-
„Klaipėdos vandens“ direktorius: iššūkių būta įvairių
Vakar vykusiame susitikime įmonės „Klaipėdos vanduo“ atstovai žurnalistams atskleidė, su kokiais iššūkiais šiemet teko susidurti ir kokie pokyčiai laukia kitąmet. ...
-
Vietoj namų šurmulio – linksmybės restorane10
Klaipėdoje keičiasi švenčių tradicijos – vis daugiau žmonių Kūčių vakarienės patiekalus užsisako iš mėgstamų kavinių, o Kalėdas ir Naujuosius mieliau švenčia restoranuose. Tuomet nereikia rūpintis svečių priėmimu,...
-
Šventinė nuotaika kasmet vis ryškesnė: klaipėdiečiai miestą puošia patys
Klaipėdiečiai nelaukia, kol kas nors kitas papuoš jų aplinką – šventinės puošmenos mieste atsiranda gyventojų ir čia veikiančių įmonių ir įstaigų pastangomis. Žmones vienijantis siekis, kad tamsiausias metų laikas mies...