- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Misija: Lietuvos jūrų muziejus Klaipėdoje pristato senuosius Lietuvos prieškario laivus.
-
Amžiai: šiuolaikinio Klaipėdos uosto fone eksponuojamas senovinis laivas.
-
Valdymas: ekspozicija laive „Dubingiai“ – apie sovietmečio žvejybos ištakas Klaipėdoje.
-
Naujiena: baigiamas statyti Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras.
-
Trauka: jūrų gyvūnai, o ypač eršketų šėrimas baseinuose ar delfinų pasirodymas labiausiai vilioja žiūrovus.
Nors Lietuva laikoma žagrės šalimi, tačiau yra vieta, kuri turistus traukia išskirtinai vien dėl to, kad ji susijusi su jūra, jos gyvūnais, istorija.
Jūrinės istorijos klodai
Lietuvos jūrų muziejaus ir delfinariumo reikšmė Klaipėdos miestui yra didžiulė. Nors pats Jūrų muziejus Smiltynėje, Nerijos forte, atidarytas tik 1979 m., sukaupti jo istoriniai klodai siekia pačius seniausius Mėmelio laikus.
Tiek muziejaus išleistose knygose, tiek konferencijose minimi ir Mėmelio / Klaipėdos jūrinio formavimosi laikai, ir auksinis burlaivių amžius, ir miesto užuomazgos nuo seniausių laikų. Lietuvos jūrų muziejuje ir delfinariume susitinka nūdiena, jūra, jos gyvūnai, žmogus ir istorija.
Jūrų muziejaus rinkiniuose saugoma daugiau nei 88 tūkst. eksponatų – moliuskai, kriauklės, koralai, vėžiagyviai, dygiaodžiai, jūrų paukščiai, žinduoliai, žuvys. Muziejaus rinkiniuose yra ir geologijos, archeologijos, etnografijos, numizmatikos, kartografijos, laivų technikos, jūrinės raštijos, filatelijos eksponatų. Čia eksponuojami įvairūs laivai, jų inkarai ir kitos detalės.
Lietuvos jūrų muziejuje atspindėta ir senoji, ir prieškarinių laikų, ir sovietinio laikotarpio Lietuvos žvejyba.
Klaipėdoje, šalia Pilies tilto, atidaryta nauja ekspozicija kariniame laive "Sūduvis", kuri pristatys dar vieną atskirą Lietuvos jūrinio identiteto sritį – Lietuvos karines jūrų pajėgas.
Didžiausias dėmesys skiriamas laikotarpiui po Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos, kurio 100-metį minėsime 2023 m. sausio 15 d.
Amžiai: šiuolaikinio Klaipėdos uosto fone eksponuojamas senovinis laivas. / Vidmanto Matučio nuotr.
Delfinai traukia milijonus
Lietuvos jūrų muziejus yra akivaizdus pavyzdys, kad jūra labai daug naudos gali duoti Lietuvai ir Klaipėdai.
13 ha plotą užimantis Lietuvos jūrų muziejus yra gausiausiai lankomas muziejus ne tik Lietuvoje, bet ir, ko gero, Baltijos jūros šalyse. Per metus jį aplanko daugiau kaip po pusę milijono žmonių. Daugiausia svečių atvykdavo iš Latvijos, Estijos, Rusijos, Lenkijos, Vokietijos.
Bene labiausiai lankytojus traukia delfinų ir ruonių pasirodymai Jūrų muziejaus delfinariume. Tokio lygio delfinariumas yra vienintelis Baltijos jūros pakrantėje. Jo pasirodymų programa nustebino ne vieną svečią iš tokių šalių kaip Didžioji Britanija, Prancūzija ar netgi Jungtinės Amerikos Valstijos.
Lietuvos jūrų muziejuje atspindėta ir senoji, ir 1923 m. prasidėjusi lietuviška Klaipėdos jūrinė istorija.
Delfinariumas, kuriame gyvena, treniruojamos ir pasirodo Juodosios jūros afalinos, veikia nuo 1994 m.
Reprezentuoja Klaipėdą ir Lietuvą
Tiesiogiai nepriklausydamas Klaipėdai, Lietuvos jūrų muziejus yra šio miesto jūrinės kultūros židinys.
Muziejaus atstovai kasmet kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe vykdo nemažai įvairių jūrinių projektų. Pastaraisiais metais, minint pirmojo nepriklausomos Lietuvos laivo "Jūratė" atplaukimo 100-metį, buvusius prieškario jūrų kapitonus, laivus visuomenei pristatė kaip tik Lietuvos jūrų muziejus.
Trauka: jūrų gyvūnai, o ypač eršketų šėrimas baseinuose ar delfinų pasirodymas labiausiai vilioja žiūrovus. / Vidmanto Matučio nuotr.
Stipri šio muziejaus istorikų grupė yra išleidusi ne vieną knygą, reprezentuojančią jūrinę Lietuvą. Vyko ne viena diskusija, įtraukiant ir istorikus iš Vilniaus, kurių metu pristatytos Mėmelio / Klaipėdos jūrinės ištakos, vienintelio Lietuvos uostamiesčio reikšmė stiprinant mūsų šalies jūrinį identitetą.
Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai, istorikai labai prisidėjo Klaipėdos miesto jūrinės kultūros koordinacinei tarybai rengiant Jūrinės istorijos žymių žmonių sąrašą. Jame beveik 50 asmenybių, kurių įamžinimo procesas jau vyksta ir, tikėtina, dar aktyviau vyks ateityje.
Lietuvos vardą ir Klaipėdos veidą muziejus pristato ir bendradarbiaudamas bei draugaudamas su Vokietijos, Italijos, Lenkijos, Prancūzijos, kitų Baltijos šalių jūrų muziejais. Lietuvos jūrų muziejus yra Europos muziejų ir mokslo centrų tinklo ECSITE narys. Taip pat jis dalyvauja daugelio tarptautinių organizacijų, kurios vykdo jūrų gyvūnų populiacijų atkūrimo programas, veikloje. Netrukus Smiltynėje, netoli Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo, bus atidarytas skandinaviško stiliaus su apželdintu stogu Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras.
Valdymas: ekspozicija laive "Dubingiai" – apie sovietmečio žvejybos ištakas Klaipėdoje. / Vidmanto Matučio nuotr.
Pačioje Lietuvoje jūrų muziejaus partneriai yra ne tik Klaipėdos miesto savivaldybė, bet ir Klaipėdos universitetas, kitos jūrinio mokymo įstaigos, turizmo ir informacijos centrai, turizmo agentūros.
Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
„Pražuvusi Klaipėda“ nukeliavo į sandėlį2
Ne vienerius metus klaipėdiečiams rodęs, kaip šiame mieste gyventa prieš kelis šimtus metų, kūrinys dingo iš įprastos vietos. Šioje tvirtovės įtvirtinimų vietą ženklinančiame plote netrukus bus įrengtas kitas akc...
-
Lietuvos kariams – padėka ir pagarba
Žvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...
-
Terminalo pavadinimas – ne vienas
Kruizinių laivų terminalas gali būti vadinamas dvejopai – ne tik visiems įprastu oficialiu pavadinimu, bet ir kitu – Karo ir kruizinių laivų terminalu. Taip esą nuspręsta dėl to, kad šiame terminale švartuojasi ne tik kruizin...
-
Uostamiestyje lapus šluos ir gruodį1
Rudeninių lapų šlavimo ir išvežimo darbai vyks iki gruodžio vidurio. Šią savaitę vien iš Skulptūrų parko išvežta net 20 tonų lapų. Didžioji dalis šaligatvių – nuvalyti, pamažu valomi ir kiti parkai ...
-
Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!3
Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...
-
Lapkričio pabaiga – nežiemiška
Sinoptikų pranešimai pajūryje gyvenantiems žmonėms neleidžia tikėtis nei didesnių šalčių, nei ypatingos šilumos. Viskas bus taip, kaip ir paprastai būna lapkričio gale – stiproki vėjai vaikys debesis, o kai jie nurims, ga...
-
Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės1
Klaipėdos vadovo Arvydo Vaitkaus feisbuko paskyroje atsirado šmaikštus vaizdo įrašas, kuriame visiems žinomas aktorius klaipėdietis Giedrius Savickas prašo „pasimatuoti“ mero kėdę. Šiuo vaizdo įrašu ...