Miško žvėrys rudenėjant darosi aktyvesni ir vis dažniau sukelia eismo nelaimių, kuriose ne tik patys žūsta, bet ir sužalojami žmonės.

Savaitgalį kelyje Vėžaičiai–Plungė už Kulių didelis briedis įbėgo į gatvę ir susidūrė su automobiliu. Susidūrimo metu kita kryptimi važiavo dar vienas lengvasis automobilis. Abi mašinos buvo tiesiog aplietos žvėries krauju.

Žvėris sumaitojo automobilį, į saloną pažiro stiklai, sukruvinę veidus ant galinės sėdynės važiavusiems vaikams.

Briedis po minutės nugaišo. Žmonės liko sveiki, bet patirtas siaubas dar ilgai neišdils iš jų atminties.

Uostamiesčio Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos vadas Darijus Malonė patikino, kad tokiu atveju kaltų nebūna. Miško žvėrys yra valstybės nuosavybė, tačiau pareikalauti, kad valstybės institucijos pasirūpintų aptverti visus miškus, yra nerealu.

Nuo panašių nuostolių gali apsaugoti tik draudimas. Kai eismo įvykio metu žūsta laukinis žvėris, vairuotojas dėl to nekaltinamas.

Panašių avarijų paprastai daugiau būna pavasariais bei rudenį. Dažniau nei kitur žvėrys tampa eismo nelaimių kaltininkais Palangos kelyje, tarp Gargždų ir Jokūbavo bei kelyje tarp Vėžaičių ir Plungės.

Pavojingiausios vairuotojams yra stirnos, jos į kelią išbėga kur kas dažniau nei visi kiti gyvūnai. Po jų eismo nelaimių kaltininkais dažnai įvardijami briedžiai, šernai bei naminiai galvijai.

Informacija apie eismo įvykius, kuriuos sukėlė miško žvėrys, kiekvieną savaitę pareigūnų perduodama "Klaipėdos regiono kelių" darbuotojams. Šie ne tik veda statistiką, bet ir analizuoja, kuriose vietose panašūs įvykiai kartojasi dažniausiai ir paženklina jas įspėjamaisiais ženklais.

Skaičiai ir faktai

Klaipėdos apskrityje eismo įvykiai dėl gyvūnų migracijos

2010 m. – 84 atvejai.

2011 m. – 68 atvejai.

2012 m. – 90 atvejų.

2013 m. – 128 atvejai.

2014 m. – 73 atvejai.