Miesto valdžia ieškos naujo būdo, kaip paimti iš klaipėdiečių pinigus už daugiabučių namų kiemų valymą. Manoma, kad iki šiol siūlytas variantas nepasiteisins – gyventojai patys neužtikrins tvarkos.

Tarybos dar nepasiekė

Prievolę gyventojams patiems rūpintis daugiabučių namų kiemais norėta įteisinti Miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse. Jų pakeitimai jau buvo apsvarstyti miesto tarybos komitetuose.

Tačiau tarybos taip ir nepasiekė. Komitetuose pakeitimai bus svarstomi iš naujo.

Buvo siūloma, kad gyventojai kiemų tvarkymu – žaliųjų plotų šienavimu, šiukšlių rinkimu, sniego valymu, medžių genėjimu – rūpintųsi jau nuo sausio 1 dienos.

Taip pat anksčiau atsirado siūlymų, kad šį mokestį reikia rinkti nuo balandžio 1 dienos.

Buvo numatyta, kad kiekvienas namas turėtų rūpintis teritorija, kuri yra suformuota aplink namą detaliuoju planu.
Siūlyta, kad namų, prie kurių nėra suformuoto sklypo, gyventojai turėtų rūpintis 20 metrų aplink pastatą.
Skaičiuota, kad 50 kvadratinių metrų ploto butui per mėnesį kiemų valymas atsieitų nuo 7,5 iki 9 litų.

Įsivyrautų netvarka?

Tačiau Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas tvirtino, kad pakeitimų, susijusių su kiemų valymo perkėlimo ant gyventojų pečių, svarstymą norima atidėti.

"Darysime pauzę. Manome, kad žengiame ne tuo keliu. Prašysime, kad savivaldybės administracija dar kartą išanalizuotų šį klausimą", – tvirtino vicemeras.

Anot A.Šulco, pagal dabartinius siūlymus patys gyventojai, o ne namų administratoriai turėtų ieškoti, kas tvarkys kiemą.

"Įsivaizduokite – name yra 60–90 butų. Kaip jų savininkai gali susitarti? Tai nebent gali padaryti tik namai, kuriuose yra 2–4 butai. Baiminamės, kad įsivyraus chaosas ir šiukšlynai. Užkrauti žmonėms rūpestį rūpintis, kas valys kiemą, – misija neįmanoma", – dėstė vicemeras.
Išleidžia daugiau nei surenka

Pasak A.Šulco, prieš šešerius metus gyventojai patys mokėdavo už kiemų tvarkymą. Iš šio mokesčio buvo surenkama apie 6 mln. litų. Kiemai buvo valomi 5–6 kartus per savaitę.

Tačiau Vyriausybės atstovė nustatė, kad mokestis renkamas neteisėtai. Teismai nutarė, jog taip ir yra. Šią funkciją palikta vykdyti savivaldybei.

Tačiau pernai teismas priėmė sprendimą, kad gyventojai turi rūpintis teritorija, kuria naudojasi.

"Anksčiau tvarka kiemuose buvo geresnė. Dabar mes jų valymui išleidžiame daugiau nei 2 mln. litų per metus. Šiai paslaugai skiriant tris kartus mažiau lėšų, naivu būtų tikėtis tokios pat kokybės. 6 mln. litų savivaldybei – dideli pinigai", – pabrėžė vicemeras.

A.Šulcas atkreipė dėmesį, kad daugiabučių namų gyventojai moka žemės nuomos ar naudojimosi žeme mokestį. Tačiau pastarasis renkamas tik už tą plotą, kuris yra po namu.

"Teoriškai tvarkyti daugiabučių namų kiemus turėtume pinigais, kurie surenkami iš naudojimosi žeme mokesčio. Per metus iš jų surenkame apie 0,5 mln. litų. Tačiau kiemų tvarkymui skiriama 4–5 kartus daugiau, atimant juos iš švietimo, kultūros, gatvių remonto", – pabrėžė vicemeras.

Mokėtų už didesnį sklypą

A.Šulcas tvirtino, kad savivaldybės administracijai siūloma išanalizuoti galimybę, ar būtų galima išplėsti naudojimosi žeme mokestį – gyventojai mokėtų ne tik už žemę po namu, bet ir už kiemą.

Pinigus būtų galima rinkti taip pat pagal prie namų detaliaisiais planais suformuotus sklypus.

"Pats Žemės įstatymas byloja, kad būtent iš tų pinigų turėtų būti tvarkoma valstybinė žemė. Tai, kad gyventojai mokėtų ne tik už žemę po namu, bet ir kiemą, būtų logiška, nes jais naudojamasi", – aiškino vicemeras.

Pasak A.Šulco, mokestis už naudojimąsi žeme renkamas kartą per metus.

"Susimoki ir galvos neskauda. Mokestis būtų išdalijamas 60–90 butų ar net namų grupei. Be to, gyventojams nereikėtų rūpintis, kas tvarkys kiemą. Tuo pasirūpintų savivaldybė. Kiek pinigų surinktume, už tiek ir tvarkytume", – pabrėžė vicemeras.

Vicemeras priminė, kad gyventojus, kurie įsiteisina prie daugiabučių namų sklypus, taryba yra atleidusi nuo naudojimosi žeme mokesčio. Tačiau tą padarę jie turėtų patys rūpintis ne tik kiemų valymu, bet ir remontu.