- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Galbūt paskutinįjį kartą bent šiais metais iš valdžios institucijų buvo žvilgtelta į daug triukšmo Klaipėdoje sukėlusį jūreivystės mokyklos prijungimą prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto.
Didesnė tarpukario išmintis
Seime svarstant Vilniaus Gedimino technikos universiteto statusą pagrindinis dėmesys ir buvo skirtas jūreivių rengimo mokyklos prijungimui.
Kategoriškai šiuo klausimu pasisakė Seimo narys Audrius Petrošius: „Aukštąją jūreivystės mokyklą į Vilnių perkelti galite, bet jūros tikrai neperkelsite.“
Konkretesnis buvo Seimo narys, aplinkos ministras Simonas Gentvilas: „Apmaudu, kad Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą prisijungė Vilniaus technikos universitetas, o ne Klaipėdos universitetas.“
Jo teigimu, žemyniniai, kontinentiniai žmonės rengs laivininkus ir jūreivius, todėl Klaipėdoje yra didelis nuogąstavimas, ar su tuo bus susitvarkyta.
Prisiminta ir istorija – 1923 m. Lietuvai prisijungus Klaipėdos kraštą, jūreivius buvo planuota rengti Kaune. Tai kurį laiką ir vyko, bet paskui buvo suvokta, kad jūreiviai turi būti rengiami prie jūros. Suprasta ir tai, kad tam turi būti vadovaujama ne iš sostinės, tuomet Kauno, o įvertinant situaciją vietoje.
Tarpukario Lietuvoje valdžioje buvo daugiau supratingų žmonių, kurie suvokė, kad Klaipėda yra uostamiestis ir jame turi būti ruošiami jūrininkai, vystomas tiek jūrinis verslas, tiek laivai ir terminalai.
Ar tai reiškia, kad tarpukario Lietuvoje valdžioje buvo daugiau supratingų žmonių, kurie suvokė, kad Klaipėda yra uostamiestis ir jame turi būti ruošiami jūrininkai, vystomas tiek jūrinis verslas, tiek laivai ir terminalai.
Vienu iš labiau jūrinę reikšmę suvokusių žmonių laikytas ir tuometis šalies prezidentas Antanas Smetona. Jis 1934 m. Klaipėdoje atidarė pirmąją Jūros šventę. Jos tikslas ir buvo puoselėti Lietuvos jūrines tradicijas iš Klaipėdos, o ne iš sostinės.
Tikisi vilniečių investicijų
Tai, kas daroma dabar prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto prijungus Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą, daugelis žmonių, taip pat ir iš uosto verslo srities, bent jau Klaipėdoje, laiko didele klaida.
Iš esmės tokį prijungimą pati Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla inicijavo dėl to, kad būtų vadinama Jūreivystės akademija. Ir nesvarbu, kad ji taip vadinsis būdama Vilniaus universiteto filialu Klaipėdoje.
„Vilniaus Gedimino technikos universitetas turėtų įsipareigoti, kad Klaipėdoje atsirastų papildomos studijos su uostamiesčio inžinerine pramone, uosto verslais, ko labai trūksta“, – akcentavo S. Gentvilas.
„Nesinorėtų, kad Vilniaus Gedimino technikos universitetas, prisijungęs Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą, tiesiog lengvai pabėgtų, išplėtęs į filialą ir lengvai suvirškinęs šitą aukštąją mokyklą, neinvestuodamas Klaipėdoje“, – svarstė S. Gentvilas.
Šis svarstymas gali reikšti ir tai, kad Klaipėdos universitetas uostamiesčiui kaip ir nebereikalingas, nes jo lūkesčius visose su uostu, jūros verslu susijusiose kadrų rengimo srityse lengvai išpildytų koja duris, prisijungdamas Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą, atvėręs Vilniaus Gedimino technikos universitetas.
Ar nesuvalgys, ar neuždusins?
Nors Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos prijungimas prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto turėjo ir tebeturi priešininkų, Seime patvirtintas naujas šio universiteto statusas su inkorporuotu jūrininkų rengimu.
Seimo narys Valdas Rakutis pastebėjo, kad Vilniaus Gedimino technikos universitetas yra pagrindinis transporto inžinerijos „HUB’as“. Jis manantis, kad ir prisijungus prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto Jūrų akademija tapsianti Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla ateityje su Klaipėdos universitetu galinti sudaryti jūrinio rengimo klasterį.
V. Rakutis viliasi, kad Vilniaus Gedimino technikos universitetas nesuvalgys Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos, neuždusins jos su sumažintu finansavimu, o tik paskatins stiprinti Klaipėdos universitetinį pasaulį.
Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos prijungimas prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto įrodo, kad Lietuvoje nėra koncepcijos, kaip ir iš kur turėtų vystytis įvairios jūrinio mokslo kryptys. Pavyzdys galėtų būti Lenkija, kur jūrinio rengimo centrai nekuriami kur nors Varšuvoje. Tai daroma pajūryje – Gdanske, Gdynėje, Svinouiscyje ar Ščecine.
Lietuvoje tiek šioje srityje, tiek daugelyje kitų egzistuoja tarsi koks Laukinių Vakarų sindromas, kai nugali stipresnis, suktesnis, neretai ir korumpuotesnis, bet savas, esantis prie „valdžios“.
Seimo narys Kazimieras Starkevičius apie Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos prijungimą pasakė atvirai: „Kam čia kalbėti aplinkui, reikia pasakyti aiškiai, kad Gedimino technikos universitetas buvo geriau pasiruošęs prisijungti Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą nei Klaipėdos universitetas.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prisiekė nauja Klaipėdos tarybos narė
Klaipėdos miesto tarybos posėdyje prisiekė nauja tarybos narė socialdemokratė Lilija Petraitienė. Ji pakeitė partijos kolegą Vytautą Grubliauską, kuris šiemet Seimo rinkimuose vienmandatėje apygardoje laimėjo parlamentaro mandatą. ...
-
Sutarta dėl Klaipėdos rajone gyvenančių vaikų neformaliojo švietimo ugdymo kompensavimo
Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybės sutarė dėl ūkio išlaidų kompensavimo už rajone gyvenančius vaikus, besimokančius Klaipėdos miesto biudžetinėse švietimo ir sporto įstaigose pagal neformaliojo švietimo programas. ...
-
Klaipėdos pilies bokšte – laiškas ir laikraštis
Klaipėdos tvirtovės bokštas pasipuošė smaile, o prie jos pagrindo pritvirtintoje talpyklėje palikta kapsulė su laišku ateities kartoms. Kada nors ją atidarę žmonės perskaitys ir 2024 metų lapkričio 29 dienos dienraštį &b...
-
Klaipėdiečiai neslepia pasididžiavimo gyva miesto egle: natūralumas visada puošia
Klaipėda jau gyvena Kalėdų laukimu. Atsigabeno pagrindinę miesto eglę. Ji vėl žmonių dovanota, bet šiemet stebins – suksis ir spindės, kaip Rokfelerio eglė Niujorke. Į kitus Vakarų Lietuvos miestus irgi jau atkeliavo žaliaskarės. ...
-
Prie Dangės jau žiba instaliacijos
Netoli skulptūros „Žvejys“ klaipėdiečius pradžiugino instaliacija – šviečiantis tunelis. Tai viena instaliacija iš daugelio kitų, kurias miestiečiai galės pamatyti vaikščiodami kalėdiniu uostamiesčio mar&scaro...
-
Klaipėdos senamiestyje – naujo dizaino konteineriai atliekoms
Klaipėdos senamiestis jau daugelį metų susiduria su vizualiai nepatrauklia stumdomų konteinerių problema. Šie konteineriai, išrikiuoti palei pastatų sienas, dažnai ne tik trikdo estetinį miesto vaizdą, bet ir nėra labai patogūs naudoti...
-
Gimtadienį švenčiantis V. Grubliauskas – apie vertybinį kursą gyvenimo „navigacijoje“6
Gruodžio 1-ąją buvęs ilgametis Klaipėdos meras, šiuo metu Seimo narys bei Ateities komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas pasitinka 68-ąjį gimtadienį. Nors šios charizmatiškos asmenybės gyvenime netrūksta amerikietišk...
-
Žiemą uostamiestis pasitinka mažesne šildymo kaina nei pernai
Bendrovė „Klaipėdos energija“ skelbia gruodžio mėnesio centralizuotai tiekiamos šilumos kainą Klaipėdoje ir Gargžduose. Ji sieks 6,68 ct/kWh (be PVM) arba 7,28 ct/kWh (su 9 proc. PVM). Tai yra 4 procentais mažiau nei pernai gruodį, ...
-
„Tavo idėja“: liko tik dvi dienos išrinkti geriausius sumanymus!
Vos dvi dienos! Tik tiek laiko liko išrinkti geriausius projekto „Tavo idėja“ gyventojų sumanymus, kuriuos įgyvendins Klaipėdos rajono savivaldybė. Tris savo balsus už bet kuriuos projektus bet kurioje kategorijoje galima atiduoti iki ...
-
Dovanos idėja, kuri džiugins ilgiau nei Kalėdos!
Artėjant šventiniam laikotarpiui, visi pradedame svarstyti, kaip nustebinti savo artimuosius ir suteikti jiems ne tik džiaugsmo, bet ir naudos. Šiais metais siūlome apsvarstyti ypatingą ir originalią idėją – Klaipėdos baseino dovan...