Ceremonija bus kitokia

"Visi kandidatai verti šio magistro žiedo", – po devynių pretendentų pristatymo prieš slaptą balsavimą pratarė Klaipėdos kultūros magistro vardo suteikimo komisijos pirmininkas Vytautas Grubliauskas.

Tačiau tąkart niekas iš komisijos narių, taip pat ir pats meras, nė nenutuokė, kad būtent magistro žiedo visai nepageidauja vienintelis šių metų Klaipėdos kultūros magistras B.Aleknavičius, kurio kandidatūrai pritarė dauguma.

Maža to, nominantas prašo, kad ceremonija vyktų ne miesto širdimi vadinamoje piliavietėje, kaip buvo iki šiol, o kur kas kukliau – Klaipėdos apskrities viešojoje I.Simonaitytės bibliotekoje, be to, ne rugpjūčio 1-ąją, per miesto gimtadienį, o trimis savaitėmis vėliau, kai pačiam nominantui sukaks 90 metų.

Nuostata: B.Aleknavičius bus pirmasis iš 38 Klaipėdos kultūros magistrų, kuris viešai atsisako pagrindinės šio vardo regalijos – auksinio žiedo, pagaminto pagal renesansinio žiedo, saugomo Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, pavyzdį. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

B.Aleknavičius bus pirmasis iš 38 Klaipėdos kultūros magistrų, kuris viešai atsisako pagrindinės regalijos.

"Šis vardas – didelis įvertinimas, žinoma, džiugu, bet, manyčiau, jei jau mane išrinko, turiu teisę atsisakyti brangiai kainuojančio žiedo ir pompastiškų Kultūros magistro vardo suteikimo iškilmių", – kalbėjo klaipėdietis.

Šaknys – kur kas gilesnės

Brangaus žiedo ir didingų iškilmių atsisakymas vis dėlto ne tik šio kuklaus žmogaus garbingas noras nešvaistyti miesto lėšų ekonomiškai sudėtingu laikotarpiu.

Klaipėdos kultūros magistro vardo suteikimo ceremonija siejama su tariamu ar tikru Kryžiuočių ordino magistro žiedu, rastu Klaipėdos piliavietėje, ir su Mėmelio pilimi – kadaise nuožmiausia citadele ordino kovoje prieš Lietuvą.

Nuomonė tvirta ir nepakeičiama, todėl Klaipėdos kultūros magistro žiedo, nukaldinto pagal A.Brandenburgiečio pamestojo kopiją, atsisakau.

B.Aleknavičius turi savo požiūrį į Kryžiuočių ordino veiklą ir jų santykį su lietuviais, nepaisant to, kad viskas buvo labai seniai, bet tai susiję su šio garbaus klaipėdiečio protėviais, kurie prieš savo valią turėjo palikti gimtąsias vietas.

"Nors pagal mamą mano šaknys yra Mažojoje Lietuvoje, bet kilme laikau save zanavyku. Kai 1525 m. Kryžiuočių ordinas tapo pasaulietine Prūsijos kunigaikštyste, o valstybine religija paskelbta liuteronybė, dalis mažlietuvių, atsisakiusių jiems primesto naujo tikėjimo, pradėti persekioti. Patys atkakliausi tuomet paliko savo gimtąsias vietas ir per Šešupę kėlėsi gyventi į būsimuosius Zanavykus, aišku, su savimi atsinešdami pagoniškas dainas, papročius, tradicijas ir ūkininkavimo būdą. Tarp šių kietasprandžių kolonistų buvo ir mano protėviai Naujokai", – pasakojo B.Aleknavičius.

Būtent paskutinysis ordino magistras Albrechtas Brandenburgietis ir privertė sprukti visus nepaklusniuosius senbuvius iš Mažosios Lietuvos, tarp jų ir B.Aleknavičiaus protėvius.

Manoma, kad šis magistras Klaipėdos pilyje, kai buvo ją apsiautęs, siekdamas nubausti nepaklusnųjį pilies kunigaikštį, galėjo pamesti savo brangų žiedą.

Galima spėti, kad žiedo savininkas ilgai jo ieškojo, tačiau jį pavyko rasti tik archeologams bemaž po 500 metų.

Ir tada, anot B.Aleknavičiaus, prasidėjo nauja tikro ar tariamo Kryžiuočių ordino magistro žiedo epopėja.

Pozicija: Klaipėdos kultūros magistro vardą šiemet nuspręsta suteikti fotožurnalistui ir kraštotyrininkui B.Aleknavičiui, tačiau nominantas atsisako priimti kultūros magistro žiedą ir prašo kuklesnės vardo suteikimo ceremonijos. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Pagal jį dabar gaminamos kopijos nusipelniusiems nūdienos Klaipėdos kultūros žmonėms.

Šis žiedas per miesto gimtadienį turėjo būti įteiktas ir B.Aleknavičiui, nes jis šiemet tapo Klaipėdos kultūros magistru.

Tautinės savigarbos klausimas

B.Aleknavičius šiuo klausimu yra kategoriškas.

Savo požiūrį, vos pradėjus kopijuoti ir teikti vadinamuosius magistro žiedus nusipelniusiems Klaipėdos kultūros žmonėms, jis viešai išreiškė laikraštyje "Voruta" publikuotoje esė "Donelaiti, atrišk mums akis".

Šita įžvalga vėliau buvo perspausdinta ir B.Aleknavičiaus knygoje "Nebeužtvenksi upės bėgimo".

Beveik prieš penkerius metus Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, perskaitęs šią knygą, B.Aleknavičiui laiške parašė: "Atidžiai verčiau puslapį po puslapio. Žvelgiau į istorijon įamžintas tautos atgimimo nuotraukas ir skaičiau širdį virpinančius žodžius, tiek džiuginančius, tiek skaudinančius. Bet tai yra istorinis, nesumeluotas palikimas ateinančioms kartoms."

Pats B.Aleknavičius tvirtina, kad šioje esė išdėstyta Kryžiuočių ordino magistro žiedo esmė.

"Mano nuomonė tvirta ir nepakeičiama, todėl Klaipėdos kultūros magistro žiedo, nukaldinto pagal A.Brandenburgiečio pamestojo kopiją, atsisakau. Manyčiau, kad šias lėšas būtų galima panaudoti uostamiesčio jauniesiems talentams, kuriantiems Mažosios Lietuvos tematika", – įsitikinęs šių metų Klaipėdos kultūros magistras.

Esė, be kita ko, cituojamas Vydūnas, kurio mintys tik patvirtina nepakeičiamą B.Aleknavičiaus nuostatą šiuo klausimu: "Paskutinė ir esminė Tautos atspirtis yra jos savigarba. Kai ji sunaikinama, nesulaikomai artėja pražūtis."

Paisys nominanto valios

Klaipėdos savivaldybės atstovai jau informuoti apie šių metų kultūros magistro prašymą.

Miesto merą šiuo metu pavaduojantis vicemeras Alvydas Cesiulis teigė, jog į B.Aleknavičiaus norus turėtų būti atsižvelgta.

Akivaizdu, kad šių metų Klaipėdos kultūros magistro renginys bus kitoks – ne per miesto gimtadienį, ne piliavietėje ir be svarbiausio atributo – brangaus auksinio žiedo.

Vis dėlto Klaipėdos kultūros magistro žiedas yra gaminamas.

Esą tokia yra tvarka, ir nėra jokių kitų galimybių, numatytų nuostatose, kaip tuos pinigus už žiedą perduoti nominantui, kuriuos jis ketintų paaukoti jauniesiems kūrėjams.

Laikantis ilgametės tradicijos, ceremonija turėjo vykti rugpjūčio 1 d., per miesto gimtadienį, Pilies muziejuje.

Aidint fanfaroms, Kultūros magistrui turėjo būti įteiktas auksinis žiedas, pagamintas pagal renesansinį žiedą, saugomą šiame muziejuje.

Vienam žiedui pagaminti iš miesto biudžeto skiriama 2 450 eurų.

Vietoj dviejų – vienas

Šiais metais į Klaipėdos kultūros magistro vardą pretendavo devyni klaipėdiečiai: literatūros kritikas Marijus Šidlauskas, fotožurnalistas, kultūros istorikas ir kraštotyrininkas B.Aleknavičius, aktorius ir režisierius Benas Šarka, dailininkas-juvelyras Vidas Bizauskas, chorvedys ir dirigentas Tomas Ambrozaitis, solistas ir režisierius bei pedagogas Šarūnas Juškevičius, choreografė ir šiuolaikinio šokio teatro įkūrėja Agnija Šeiko (Sarulienė), grafikas Augustinas Virgilijus Burba ir Klaipėdos muzikinio teatro solistė Rita Petrauskaitė.

Praeitą savaitę komisija ketino patvirtinti du pretendentus į šį garbingą Kultūros magistro titulą.

Bet šiemet jis bus suteiktas tik vienam – "kukliam, tačiau didžios dvasios žmogui" B.Aleknavičiui.

Po trijų balsavimo turų antrasis pretendentas nesurinko privalomų dviejų trečdalių komisijos balsų.

Todėl nuspręsta, kad Klaipėdos kultūros magistras šiemet bus tik vienas.

Nuo 2003 m., kai gimė ši tradicija, Klaipėdos kultūros magistro vardas yra suteiktas 37 iškiliems kūrėjams.

Pernai Klaipėdos kultūros magistrais tapo Klaipėdos dramos teatro aktorė Regina Šaltenytė ir Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas Mindaugas Bačkus.

Pretendentus Klaipėdos kultūros magistro vardui suteikti gali siūlyti Klaipėdos miesto kultūros institucijos, kūrybinės sąjungos, nevyriausybinės organizacijos, privatūs asmenys, uostamiesčio Kultūros skyrius.

Būdavo metų, kai Klaipėdos kultūros magistro vardas būdavo suteikiamas trims, dviem ar tik vienam kūrėjui.

Klaipėdos kultūros magistro vardas suteikiamas uostamiesčio menininkams ar kitiems kultūros darbuotojams už išskirtinius nuopelnus miesto kultūrai.

Kultūros magistro titulas – išskirtinai klaipėdietiškas pagarbos ir pripažinimo ženklas. Tai – labai svarbus miestiečių įvertinimas uostamiesčio kūrėjams.

B.Aleknavičiaus biografijos faktai

Gimė 1930 m. rugpjūčio 21 d. Lekėčių kaime (Šakių rajonas).

1949–1951 m. mokėsi Kauno mokytojų seminarijoje.

1960 m. pradėjo žurnalistinę veiklą, dirbo Kauno rajono laikraštyje, buvo TASS-ELTA fotokorespondentas Klaipėdoje ir Žemaitijoje.

Surengė keliolika fotografijos parodų, kurios eksponuotos ir užsienyje.

V.Kudirkos, I.Simonaitytės ir Šakių raj. savivaldybės Zanavykų kultūros premijų laureatas.

2005 m. suteiktas Meno kūrėjo vardas.

Klaipėdos garbės pilietis.

Išleido kelias dešimtis knygų.

Milžinišką savo fotodarbų archyvą perdavė I.Simonaitytės bibliotekai.