Ateityje Klaipėdos gali nebelikti žemėlapiuose. Kasmet uostamiestis vidutiniškai sumažėja daugiau nei dviem tūkstančiais gyventojų. Demografinė padėtis blogėja jau 20 metų. Jei taip bus ir toliau, po kelių dešimtmečių Klaipėda neteks didmiesčio statuso.

Išvyko į užsienį

Sausio 1 d. duomenimis, Klaipėdoje gyvenamąją vietą buvo deklaravę 177 218 žmonių. Gyventojų skaičius per pastaruosius metus nuolat mažėjo.

"Didelis pokytis buvo užfiksuotas 2011 ir 2012 m. sausį. Tada Klaipėdoje gyvenamąją vietą deklaravusių žmonių skaičius sumažėjo 2 tūkst. ir beveik 4 tūkst.", – pasakojo Klaipėdos savivaldybės Gyvenamosios vietos deklaravimo poskyrio vedėja Kristina Božienė.

Pasak jos, minėtiems pokyčiams įtakos turėjo griežtesnė Valstybinės mokesčių inspekcijos kontrolė dėl privalomojo sveikatos draudimo mokesčio.

Asmenys, kurie gyveno užsienyje ir nenorėjo mokėti minėto mokesčio, deklaravo išvykimus.

"Tai nereiškia, kad tie žmonės būtent tada ir išvyko į užsienį. Jie tik susitvarkė dokumentus. Buvo tokių, kurie užsienyje gyveno jau dešimt metų", – pasakojo vedėja.

Anot K.Božienės, nemaža dalis klaipėdiečių, kurie išsiregistruoja, įsikuria Klaipėdos rajone ir gyvenamąją vietą deklaruoja ten.

"Kategoriškai to tvirtinti negalime, nes negauname duomenų, kur išsiregistravęs žmogus deklaruoja gyvenamąją vietą. Suprantama, yra ir grįžtančiųjų į Klaipėdą. Pirmyn ir atgal juda apie tūkstantį žmonių", – tvirtino vedėja.

Neteko 45 tūkst. gyventojų

Tačiau gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys neatspindi realios demografinės situacijos.

Lietuvos statistikos departamento sausio mėnesio duomenimis, Klaipėdoje nuolatinių gyventojų buvo 156 122. Tai 21 096 mažiau nei deklaravusiųjų gyvenamąją vietą.

Specialistų teigimu, Gyventojų registre yra visi asmenys, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą toje teritorijoje. Tačiau nėra įvertinama, kiek žmonių išvykę, bet nesusitvarkę dokumentų.

Lietuvos statistikos departamentas, skaičiuodamas nuolatinius gyventojus šalyje ar tam tikroje teritorijoje, remiasi visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, kuris vyksta kas 10 metų.

Pastarasis buvo organizuojamas prieš ketverius metus. Skaičius kasmet tikslinamas, įvertinant Gyventojų registro duomenis: gimimus, mirtis, deklaruotus atvykimus ir išvykimus.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per 19 metų Klaipėda neteko 45 455 gyventojų. Panašus skaičius žmonių gyvena Marijampolėje, kiek mažiau – Mažeikiuose.

Vidutiniškai per metus iš Klaipėdos pasitraukia 2 392 nuolatiniai gyventojai. Mažėjimo tendencijos tęsiasi apie 20 metų. Jei tokia situacija išsilaikys ir toliau, Klaipėda po 25 metų gali prarasti didmiesčio statusą. Jis suteikiamas miestams, kuriuose gyvena ne mažiau kaip 100 tūkst. gyventojų.

Klaipėdos rajonas pučiasi

Viena priežasčių, kodėl Klaipėdoje sumažėjo gyventojų, – tarptautinė emigracija. Taip pat nemažai žmonių miestą iškeičia į priemiestį, kur yra rajono teritorija.

Į tai atkreiptas dėmesys ir Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaitoje.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pastaruosius 10 metų Klaipėdos rajone gyventojų skaičius kasmet didėjo. Per minėtą laikotarpį jis pasipildė 4 365 žmonėmis. Per metus – 436.

Antra priežastis, kodėl Klaipėdoje mažėja gyventojų skaičius, – neigiamas natūralus gyventojų prieaugis. Daugiau žmonių miršta nei gimsta.

Klaipėdos savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje pernai buvo užregistruoti 2 278 naujagimiai. Tačiau skyriaus vedėja Gražina Misevičienė atkreipė dėmesį, kad ne visi vaikai liko gyventi uostamiestyje. Į šį skaičių įtraukti ir mažyliai, kurie gyvena užsienyje.

"Atvažiavo, įtraukė į apskaitą, gavo pasus ir grįžo atgal į Airiją ar kitą šalį. Neaišku, ar grįš vaikutis gyventi į Klaipėdą ar apskritai Lietuvą", – dėstė vedėja.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praėjusias metais Klaipėdoje gimė 1 756 kūdikiai.

Gimstamumas mažėjo

G.Misevičienė atkreipė dėmesį, kad anksčiau Klaipėdoje buvo užregistruojama per 3 tūkst. naujagimių. Pavyzdžiui, 1984 m. jų buvo 3 406.

Pasak vedėjos, daugiau tokio gimstamumo lygio uostamiestyje nebuvo pasiekta. Didelis gimstamumas baigėsi atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.

Dar 1991 m. buvo užregistruota 3 013 naujagimių, o 1992 m. – apie 2 800, 1993 m. – apie 2 400, 1994-aisiais – apie 2 100.

"Atsiskyrimas, ekonominė blokada tėvelius privertė gerai pagalvoti apie šeimos pagausėjimą. Ypač gimstamumas buvo kritęs 2002-aisiais. Tada naujagimių buvo užregistruota 1 694. Po to jis vėl pradėjo didėti. Nuo 2007 m. jų skaičius viršijo 2 tūkst. Jis išlieka stabilus. Pastaraisiais metais naujagimių yra užregistruojama per 2 tūkst.", – pasakojo vedėja.

1984-aisiais, kai naujagimių uostamiestyje buvo užregistruota 3 406, mirčių buvo 1 315. Skirtumas – 2 091. Pernai naujagimių užregistruota 2 278, o mirčių – 2 083.

"Skirtumas nedidelis. Dar reikia įvertinti, kad dalis naujagimių nelieka gyventi Klaipėdoje. Skaičiai kalba patys. Šiaip mirtingumas, kaip ir gimstamumas, pastaraisiais metais išlieka stabilus", – teigė vedėja.

G.Misevičienė atkreipė dėmesį, kad emigravę į užsienį yra darbingiausio amžiaus žmonės.

Lietuvoje lieka vyresnieji ir jaunimas, kuris bando kabintis į gyvenimą čia.