Klaipėdos rajono gyventojams paslaugos už vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą atpigo beveik dvigubai. Nors vandens ir nuotekų valymo kokybė, specialistų teigimu, Klaipėdos rajone sparčiai gerėja, europiniams rodikliams pasiekti reikia dar beveik 190 milijonų litų. Norimą rezultatą įmanoma pasiekti nebent 2020 metais, o projektų sėkmę gali nulemti ne tik pinigai, bet ir greitesni savivaldybių sprendimai.

Pasikeitė šeimininkas

Prieš kelerius metus Klaipėdos rajono ir Klaipėdos miesto savivaldybių sutarimu vandens tiekimo ir nuotekų valymo paslaugas teikianti įmonė „Klaipėdos vanduo“ pradėjo veiklą visame Klaipėdos rajone. Nuo 2012 metų pradžios įmonė „Klaipėdos vanduo“ perėmė buvusio tiekėjo – įmonės „Klaipėdos rajono vandenys“ teises ir pareigas, o sykiu – 52 vandenviečių ir 16 nuotekų valyklų priežiūrą.

„Perėmėme ūkį su visomis jo bėdomis, nes tik keliose vandenvietėse vandens kokybė atitiko higienos normų reikalavimus“, – teigė įmonės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Leonas Makūnas.

Panaši situacija buvo ir nuotekų tvarkymo srityje. Iš 16 nuotekų valyklų tik kelios veikė be priekaištų.

Tačiau vien šeimininko pasikeitimas 2012 metais Klaipėdos rajono gyventojams atnešė geras permainas – žmonės iškart galėjo pasidžiaugti kur kas mažesnėmis paslaugų kainomis. Vietoje 8,47 lito, mokėto už kubinį metrą vandens, kaina krito iki 4,83 lito.

Reikia geresnio vandens

Klaipėdos mieste ir Klaipėdos rajone geriamojo vandens kainos yra mažiausios Lietuvoje, tad pagrindinis vandentiekininkų rūpestis yra ne jo kaina, o kokybė.

Įmonės „Klaipėdos vanduo“ specialistai visame rajone atliko vandens tyrimus ir paaiškėjo, kad daugelyje vandenviečių viršijamos leistinos boro koncentracijos.

„Vakarų Lietuvoje gilesniuose nei 250 metrų gręžiniuose dažniausiai pasitaiko fluoras, o boro aptikome įvairaus gylio gręžiniuose“, – apie geriamo vandens kokybę rajone pasakojo L.Makūnas.

Šio toksinio elemento litre gali būti ne daugiau nei miligramas. Borą ir fluorą galima pašalinti tik atvirkštinės osmozės būdu, o tai yra brangu. Vidutinei, apie 500 gyventojų turinčiai gyvenvietei vandens kokybės pagerinimo poreikiams reikėtų skirti apie 1 mln. litų.

Kadangi greito finansavimo sulaukti yra nerealu, įmonė ėmėsi geresnio vandens paieškų – suradus švaresnio vandens klodus, būtų galima sumažinti išlaidas jau išgaunamam vandeniui gerinti. Jei vandenvietėje nereikėtų šalinti boro ir fluoro, investicijos sumažėtų iki 400 tūkst. litų.

„Reikia iš naujo pergręžti kai kurių vandenviečių gręžinius ir paanalizuoti, kokiame sluoksnyje vanduo yra geresnis. Bet šiuos mūsų planus sužlugdė nesutvarkyta vandenviečių sklypų dokumentacija. Tokį ūkį mes perėmėme. Tačiau ateinančią vasarą tikimės įgyvendinti savo ketinimus ir imsimės geresnio vandens paieškų“, – planais dalijosi L.Makūnas.

Boro perteklius yra užfiksuotas Priekulėje esančiuose gręžiniuose ir daugelyje gyvenviečių, esančių netoli Minijos upės, taip pat Klaipėdos priemiesčiais vadinamose gyvenvietėse.

Skaičiuoja pinigus

Tam, kad vandens kokybė rajone pasiektų reikalaujamas normas, buvo parengta vandens gerinimo Klaipėdos rajone programa. Jos įgyvendinimui prireiks 22 mln. litų.

„Bet tai nėra ta suma, kuri išspręstų visas Klaipėdos rajono vandentvarkos problemas. Mes parengėme investicijų poreikio programą Klaipėdos rajone, kurios didžiąją dalį tikimės įgyvendinti 2014–2020 metais. Suskaičiavome, kad jai įgyvendinti reikėtų 187,5 mln. litų“ , – skaičius vardijo įmonės vadovas.

Iš šių lėšų tinklų plėtrai numatyta 151 mln. litų, vandens kokybei gerinti – 22 mln. litų, nuotekų valykloms atnaujinti – 13 mln. litų.

Pasinaudojant 2007–2013 metų ES paramos programomis į Klaipėdos rajono vandentvarkos ūkį investuota per 56 mln. litų.

"Įmonė „Klaipėdos vanduo" nutiesė vandentiekio ir nuotekų tinklus Gargžduose, o šiuo metu baigiamas didelis projektas šalia uostamiesčio esančiose gyvenvietėse. Jakų, Sudmantų, Dovilų, Gindulių gyvenvietėse, dalyje Slengių, Purmalių bei dalyje Kalotės gyvenviečių nutiesti nauji vandentiekio ir nuotekų tinklai, kurie prijungiami prie Klaipėdos miesto tinklų. Taip efektyviausiai išsprendžiamos ir vandens kokybės bei nuotekų išvalymo problemos“, – artimiausius planus vardijo L.Makūnas.

Įmonė „Klaipėdos vanduo“ už 20 mln. litų nutiesė tinklus Kretingalėje, Vėžaičiuose ir Endriejave, pastatė dvi naujas nuotekų valyklas Vėžaičiuose ir Endriejave, vandens ruošyklas Kretingalėje, Endriejave ir Agluonėnuose.

Per dvejus metus bendrovė savo lėšomis jau spėjo įrengti rajono vandenviečių automatizavimo projektą – visos Klaipėdos rajono vandenvietės stebimos telekomunikacijos priemonėmis. Klaipėdos mieste esančią dispečerinę pasiekia visa informacija apie vandens tiekimo režimus.

„Stebėdami, koks yra vandens debetas, jau sumažinome vandens nuostolius beveik per pusę. Jei dispečeris mato, kad naktį padidėja vandens suvartojimas, pradedame ieškoti galimos avarijos ar pažeisto vamzdyno. Tai padeda užtikrinti patikimesnį vandens tiekimą, greičiau likviduoti avarijas“, – aiškino L.Makūnas.

Planuoja naujus projektus

Artimiausiu metu tikimasi pasirašyti beveik 20 mln. litų vertės rangos sutartį, pagal kurią bus kompleksiškai sutvarkyti Agluonėnų, Dauparų ir prie jų prigludusių Gobergiškės, Jonušų, Šlapšilės gyvenviečių vandens ir nuotekų tinklai. Taip pat bus nutiestas magistralinis vandentiekio vamzdis iš Klaipėdos į Priekulę, kartu nutiesiant tinklus Mickų, Dituvos ir Kuodžių gyvenvietėse ir aprūpinant jas kokybišku vandeniu. Vėliau atsiras galimybė prie šių tinklų prijungti ir už Priekulės esančias gyvenvietes.

Kitame etape įmonės „Klaipėdos vanduo“ darbai kelsis ir į Veiviržėnų gyvenvietę. Čia teks atlikti nuotekų valyklos rekonstrukciją, pastatyti vandens ruošyklą, nutiesti tinklus.

„Aplinkos ministerija planuoja ES paramos lėšas skirti didesnių kaip 200 gyventojų turinčių gyvenviečių vandentvarkos ūkiams sutvarkyti, todėl planuojame nutiesti tinklus soduose Gargždų miesto teritorijoje. Formuojamame 30 mln. litų projekte taip pat ketinama pastatyti vandens ruošyklą Dauparų gyvenvietėje. Dalis Kalotės gyvenvietės, Ketvergių ir Kalvių gyvenvietės bus prijungtos prie uostamiesčio tinklų.“, – darbus vardijo pašnekovas.

Tikimasi pagerinti vandens kokybę Plikių gyvenvietėje, o Girkaliuose planuojama išplėsti tinklus. Pokyčių sulauks ir Judrėnai.

„Reikėtų pakeisti situaciją Drevernoje. Turistus pritraukiančioje gyvenvietėje reikėtų pagerinti vandens kokybę ir atlikti nuotekų valyklos rekonstrukciją. Tai juk rajono kurortinė zona“, – pastebėjo L.Makūnas.
Tolimesniuose įmonės planuose darbai ir Lapių kaime, Trušelių, Mazūriškių bei kitose gyvenvietėse.

„Dituvos sodininkai nėra pamiršti, tačiau jie mūsų programoje yra gana toli. Bėda ta, kad sodų bendrijos yra nesistemingai apgyvendintos. Tinklų tiesimo kaina vienam gyventojui išauga, todėl investicijų efektyvumas nėra didelis, reikia didžiulių pinigų“, – apie sodininkų bėdas kalbėjo L.Makūnas.

Iš profesionalų – patikimiau

Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas vylėsi, kad po 2014–2020 metų numatytos programos įvykdymo savivaldybės vandentvarkos sektoriuje neliks neatliktų darbų.

„Šiuo metu vykstantis tinklų plėtros projektas turi būti baigtas iki kovo. Aš tikiuosi, kad rangovai spės viską atlikti. Dovilai, Jakai, Sudmantai, Ginduliai ir dalis Slengių, Gargždų, Purmalių bei Kalotės gyventojų jau galės prisijungti prie tinklų. Reikia tik džiaugtis, kad vos kelerius metus rajone dirbanti įmonė sugebėjo įgyvendinti tokį projektą“, – kalbėjo V.Dačkauskas.

Rajono meras pabrėžė, kad gyventojus reikėtų nuraminti – prisijungimas prie tinklų nėra jau toks brangus, darbus galima atlikti ūkiškai, nesamdant rangovų.

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė-maisto produktų inspektorė Rima Slaboševičienė pateikė statistiką. Klaipėdos rajone yra įregistruotos 86 vandenvietės. Iš jų 55 eksploatuoja įmonė „Klaipėdos vanduo“. Kitas vandenvietes prižiūri smulkūs vandens tiekėjai. Pasak specialistės, "Klaipėdos vanduo“ sistemingai ir labai tiksliai atlieka savo vandenviečių tyrimus.

Patikimi duomenys leidžia parinkti tinkamas vandens gerinimo technologijas ir vartotojai gali neabejoti tiekiamo vandens kokybe. O daugelis privačių gręžinių savininkų neinvestuoja nei į vandens tyrimus, nei į vandens gerinimą.

Įmonė „Klaipėdos vanduo“ pernai Endriejavo ir Agluonėnų vandenvietėse pradėjo eksploatuoti fluoridų šalinimo įrenginius. Dar prieš metus tokie įrenginiai buvo pastatyti Kretingalėje.