Klaipėdos uoste optimizmo netrūksta

Pandemija, karas Ukrainoje, sankcijos buvusiems verslo partneriams, energijos kainų šuolis privertė Klaipėdos uosto įmones galvoti apie išgyvenimą ir perdėlioti savo darbus. Nepaisant didelių iššūkių, Klaipėdos uostas rado būdų, kaip prarastus krovinius pakeisti kitais.

Išlieka tarp geriausių

„Kai kas mums pavyko, kai kas ne. Taip, pernai krova sumažėjo. Bet skaičiai rodo, kad viskas buvo ne taip blogai, kaip tikėjomės 2021 m. pabaigoje. Vietoje planuoto 35 proc. mažėjimo, krova sumenko tik 21 proc., – pasakojo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas. – Investuojame į infrastruktūrą, į darnumą su aplinka, savo strateginės krypties nekeičiame.“

Dabar Baltijos jūros rytinėje pakrantėje Klaipėdos uostas yra ketvirtas pagal tenkančią rinkos dalį po rusiškų Ust Lugos, Primorsko ir Sankt Peterburgo uostų. Pagal konteinerių krovos rezultatą mūsų uostas tapo pirmu, nes buvo įtrauktas į papildomus jūrinius maršrutus. Metinis konteinerių krovos augimas siekia 57 proc.

Pernai Klaipėdos uostas neteko beveik visų tranzitinių krovinių, bet sugebėjo persiorientuoti, didesnį dėmesį skyrė jūra atkeliaujantiems kroviniams ir pritraukė naujų krovinių srautus.

Skaičiai rodo, kad viskas buvo ne taip blogai, kaip tikėjomės 2021 m. pabaigoje.

Tranzitinių krovinių praradimą 2022-aisiais kompensavo naftos produktų ir suskystintų gamtinių dujų krova. Skystų krovinių, kuriuos sudaro naftos produktai, natūralios ir cheminės trąšos, aliejus, suskystintos gamtinės dujos ir kiti kroviniai, lyginant su 2021-aisiais, paaugo 17 proc.

Krovinių konteineriuose, ro-ro arba ratuotomis transporto priemonėmis pervežamų, šaldytų ir kitų krovinių pernai mūsų uoste krauta 10 proc. daugiau nei prieš tai buvusiais metais.

Didžiausią nuosmukį lėmė birių krovinių sumažėjimas, nes pernai nuo kovo nebegabenamos baltarusiškos trąšos. Todėl praėjusiais metais birių krovinių Klaipėdos uoste sumažėjo 55 proc.

„Birių krovinių terminalas nusiteikė imtis ir nedidelių krovinių, krova šiek tiek vyksta, ne paslaptis, kad jie yra pasiruošę didelę dalį terminalo skirti žemės ūkio produktų krovai. Įmonė yra nusiteikusi optimistiškai“, – atskleidė A. Latakas.

Algis Latakas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Laukia turistų

2022-aisiais, po poros metų pertraukos, atsigavo kruizinė laivyba. Į Klaipėdą užsuko 61 laivas, tiesa, jie nebuvo pilni keleivių, tad mūsų šalį aplankė mažiau turistų (47 tūkst.), nei galėjo tilpti šiuose laivuose.

Praėjusiais metais Klaipėdos uoste pabuvojo 5 605 laivai. Tai buvo sausakrūviai, tanklaiviai, keltai, mažieji ir kito tipo laivai, uostamiestį aplankė 337 tūkst. keleivių.

Didžioji jų dalis atplaukė keltais.

Kalbėdamas apie uosto perspektyvą A. Latakas minėjo ryšius su Lenkijos uostais, mat ši šalis grįžta prie iškastinio kuro.

Jau pasirašytas supratimo su partneriais Lenkijoje memorandumas, kuriuo įsipareigojama palaikyti energetinių krovinių krovą per mūsų uostą. Tai nėra kalba tik apie anglių krovą, tai gali būti ir naftos produktai, dujos ir kiti kroviniai. Anglys kraunamos ne miesto teritorijoje, o atokiai nuo gyvenamųjų rajonų.

Galvoja apie naujoves

A. Latakas pasakojo, kad, siekdamas būti modernus ir pajėgus konkuruoti su stipriausiais rytinės Baltijos pakrantės uostais, Klaipėdos uostas galvoja ir apie miesto ateitį.

„Pernai miestui skyrėme 1,8 mln. eurų. Šiemet dar 1,5 mln. eurų žadame skirti Baltijos prospekto projektui. Tai padarysime, kai tik gausime šias išlaidas pateisinančius dokumentus“, – pasakojo A. Latakas, tikindamas, kad Kruizinių laivų terminalo krantinių tvarkymas ir administracinio pastato atsiradimo perspektyva taps dideliu indėliu į galimybę klaipėdiečiams džiaugtis mariomis.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija iki 2026 m. numato investuoti apie 301 mln. eurų. Artimiausiu metu laukia įplaukos kanalo gilinimas, kai kurių krantinių sutvirtinimas, bangolaužių atnaujinimas, kurį planuojama baigti šiemet.

Vyksta poveikio aplinkai vertinimas pietinės uosto dalies vystymo klausimu. Tikimasi sulaukti atsakymo, kuris iš trijų projektų būtų tinkamiausias. Kai apie 2028-uosius ši dalis bus parengta naudoti, tikimasi, kad tai atneš daug pelno. Čia ketinama parengti uosto reikmėms apie 100 hektarų teritorijos.

Uosto direkcija planuoja aplinkosaugai skirti 32 mln. eurų. Tai reiškia, kad bus įrengta infrastruktūra laivų maitinimui elektra, kad uoste jie tam neeikvotų degalų; nuotekų ir šiukšlių surinkimui ketinama įsigyti laivą, kuris naudotų ne iškastinius degalus, o būtų varomas elektra arba vandeniliu; ketinama pakeisti moderniais, draugiškais aplinkai ir kitus katerius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Visiems aišku kam dirba koncervai

praejo

praejo portretas
3 mėnesiai ....... tuoj Velykos , gal bent kiaušinių pagausejo

Yra ir pliusu

Yra ir pliusu portretas
Nuo dulkiu, smarves ir tersalu po truputeli ir miestas atsigauna
VISI KOMENTARAI 14

Galerijos

Daugiau straipsnių