- Remigijus Sakas, verslinės žvejybos tyrinėtojas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Stiprėja diskusijos apie Lietuvos žvejų verslininkų neigiamą poveikį Baltijos jūrai, Kuršių marioms ir verslinės žvejybos uždraudimą.
Ar lietuviški sterkai išplaukė į Rusiją?
Faktas, kuris privertė mane nebetylėti, yra šių metų rugsėjį vienai Rusijos žvejybos įmonei suteiktas MSC ("Marine Stewardship Council") tvarios žvejybos sertifikatas. Jame juodu ant balto parašyta, kad sterkų ir ešerių verslinė žvejyba Kuršių marių Rusijos vandenyse yra tvari!
Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, sterkų sugavimai šiaurės rytų Atlanto rajone, įskaitant Baltijos jūrą, nuo 1950 iki 2020 m. nemažėjo, bet didėjo, o 2010–2020 m. Rusijos sugavimai sudarę didžiausią dalį (apie 51 proc.). Lietuvos dalis buvo tik apie 1 proc.
Kyla klausimas, jei daugiausia sterkų sugaunančiai Rusijai suteiktas Vakarų Europos "žaliųjų" pripažįstamos organizacijos sertifikatas, kodėl Lietuva su mažyte sugavimo dalimi turėtų uždrausti sterkų žvejybą?
Gal kartais lietuviški sterkai dėl Klaipėdos uosto gilinimo ar kitų priežasčių pasitraukė į Kuršių marių Kaliningrado srities vandenis? Bet tai jau visiškai kita problema.
"Grėsmė" stintoms
Kitos žuvys, dėl kurių "pergaudymo" taip pat netyla diskusijos, yra stintos.
FAO duomenimis, stintų sugavimas Lietuvoje per laikotarpį nuo 1990 iki 2020 m. sudarė iki 4 proc. nuo bendro stintų sugavimo šiaurės rytų Atlanto ir Baltijos jūros regione. Baltijos jūros regione daugiausia stintų sugauna Suomijos ir Latvijos žvejai. Per pastaruosius 10 metų daugiau už mus Baltijoje jų gaudo ir Estijos, Rusijos žvejai. Bendra tendencija, kad per 30 metų stintos drastiškai nemažėjo, nors jų "prasėdimas" buvo 2000–2010 m.
Europos Sąjungos statistikos tarnybos (EUROSTAT) duomenimis, Baltijos jūros regione į vakarus nuo Bornholmo salos, įskaitant Rygos, Suomijos ir Botnijos įlankas, stintų sugavimai svyravo nuo vieno tūkst. tonų 2000–2006 m. iki 7 tūkst. tonų 2020 m.
Statistika: ES šalių stintų metiniai sugavimai Baltijos jūros regione 2000–2021 m. tonomis pagal Eurostato duomenis.
2021–2022 m. jie kiek sumažėjo, bet išliko stabilūs. Pagrindiniai Baltijos jūros stintų žvejai išlieka suomiai ir latviai, taip pat rusai ir estai. Lietuvos žvejų stintų žvejybos laimikis, be Rusijos, siekė 2,8 proc. nuo viso stintų sugavimo Baltijos jūros regione, o pridėjus Rusiją ir dar mažiau.
Matyt, atėjo laikas, kai nebeužtenka galvoti, kokią veiklą uždrausti, o kokią – skatinti.
Europos Sąjungos žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkos observatorijos (EUMOFA) duomenimis, stintų pirmo supirkimo kaina 2015–2021 m. Lietuvoje svyravo nuo 1,55 iki 4,1 euro. Per tą patį laikotarpį Latvijoje ji svyravo nuo 11 iki 30 centų už kilogramą. Tokį kainos skirtumą galėjo lemti ir sugavimų kiekiai, bet gali būti ir kita hipotezė. Kalbos Lietuvoje apie drastišką stintų mažėjimą gali būti skirtos tik tam, kad keltų jų kainą. Stintos yra praeivės, trumpaamžės žuvys, jų biomasė nuolat svyruoja, todėl jas Lietuvos vandenyse būtina gaudyti, jei tik yra galimybės.
Reikia išmintingos žvejybos
Gerbiu mūsų gamtininkų išmintį ir jų susirūpinimą, kad gamtos ištekliai senka. Negaliu manyti, kad verslinė žvejyba Lietuvoje yra absoliučiai sąžininga, bet, prieš kaltindami mūsų žvejukus dėl žuvų mažėjimo, turėtume pagalvoti plačiau.
Mano manymu, problema yra ne tiek žuvų ištekliai, o tai, kad Lietuvos vidaus vandenys, teritoriniai vandenys, ekonominė zona Baltijos jūroje yra mažesni nei kitose Baltijos jūros šalyse ir įvairios žuvų išteklių vartotojų grupės nebeišsitenka.
Mėgėjų žvejyba jau tampa verslu. Joje pelno siekiama iš to, kad ne pats verslo subjektas, o kitas asmuo gaudo žuvį. Verslinėje žvejyboje pelno siekiama iš to, kad pats verslo subjektas gaudo žuvį. Tik toks skirtumas.
Matyt, atėjo laikas, kai nebeužtenka galvoti, kokią veiklą uždrausti, o kokią – skatinti. Negi mes vystysime tik tokią ekonomiką, kuri naudinga tik tiems, kurie sugeba politikams įteigti, kad tik jie gali iš gamtos "išspausti" didžiausią pinigą. Negi mes esame mažiau išmintingi nei šiaurės Amerikos indėnai, kurie dar prieš 200 metų suprato, kad "pinigai nevalgomi".
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
„Pražuvusi Klaipėda“ nukeliavo į sandėlį2
Ne vienerius metus klaipėdiečiams rodęs, kaip šiame mieste gyventa prieš kelis šimtus metų, kūrinys dingo iš įprastos vietos. Šioje tvirtovės įtvirtinimų vietą ženklinančiame plote netrukus bus įrengtas kitas akc...
-
Lietuvos kariams – padėka ir pagarba
Žvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...
-
Terminalo pavadinimas – ne vienas
Kruizinių laivų terminalas gali būti vadinamas dvejopai – ne tik visiems įprastu oficialiu pavadinimu, bet ir kitu – Karo ir kruizinių laivų terminalu. Taip esą nuspręsta dėl to, kad šiame terminale švartuojasi ne tik kruizin...
-
Uostamiestyje lapus šluos ir gruodį1
Rudeninių lapų šlavimo ir išvežimo darbai vyks iki gruodžio vidurio. Šią savaitę vien iš Skulptūrų parko išvežta net 20 tonų lapų. Didžioji dalis šaligatvių – nuvalyti, pamažu valomi ir kiti parkai ...
-
Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!3
Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...
-
Lapkričio pabaiga – nežiemiška
Sinoptikų pranešimai pajūryje gyvenantiems žmonėms neleidžia tikėtis nei didesnių šalčių, nei ypatingos šilumos. Viskas bus taip, kaip ir paprastai būna lapkričio gale – stiproki vėjai vaikys debesis, o kai jie nurims, ga...
-
Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės1
Klaipėdos vadovo Arvydo Vaitkaus feisbuko paskyroje atsirado šmaikštus vaizdo įrašas, kuriame visiems žinomas aktorius klaipėdietis Giedrius Savickas prašo „pasimatuoti“ mero kėdę. Šiuo vaizdo įrašu ...