Jaukus paprastumas

Ilgai brandinto unikalaus projekto idėja – atgal į kaimą, tradicijų link – dalijosi vienas „Kuršių kranto“ kūrėjų Mindaugas Pipiras.

Kaip pripažino pašnekovas, autentiško, kuršių kraštui būdingos medžio tradicijos kaimelio pajūryje sumanymą pasufleravo asmeninė patirtis. Kadaise Monciškes atradęs buriuotojas čia, kaip ir kiti bendraminčiai, apsistodavo vietinių žvejų sodyboje.

„Visi mūsų bičiuliai pajuto gerą jos aurą. Į šią sodybą įsižiūrėjome dar atidžiau. Tradicinė medinė statyba, tačiau sykiu kitokia – kuršiška. Ši stilistika pasirodė labai tinkama poilsiui – juk kai išvažiuoji iš miesto į gamtą, nebesinori nei mūro, nei įmantraus modernizmo. Natūralios medžiagos: medis, akmuo, nendrinis stogas – viskas paprasta, arti žemės, bet ir labai jauku, jautiesi tarsi grįžęs pas močiutę“, – vaizdžiai kalbėjo pašnekovas.

Kai netoliese pardavimui atsirado sena sodyba, šią vietą pamėgę buriuotojai apleistus statinius kruopščiai atkūrė ir pavertė patrauklia vieta apsistoti ieškantiesiems vėjo ir bangų.

„Sodyba atgimė bendradarbiaujant su „Šiltos šiaurės“ architektų komanda, kuri su medine architektūra dirba labai jautriai, bet sykiu įdomiai, šiuolaikiškai. Tai ne senovės imitacija, bet tam tikri kodai, perduodami iš praeities – per atitinkamą lentų kalimą, formas, spalvas, tūrius, sumaniai įpinant ir tokius šiuolaikiškus elementus kaip dideli langai, terasos, visi įprasti buities patogumai“, – kalbėjo pašnekovas.

Etapai: „Kuršių krante“ jau kyla pirmieji statiniai.

Panašių vertybių bendruomenė

Palankūs svečių atsiliepimai paskatino naujai pažvelgti į girdėtame posakyje užkoduotą tolimą ir svajingą troškimą – „Namelis prie jūros!“.

„Anksčiau svajonė apie savo namelį prie jūros veikiau asocijuodavosi su filmu ar romanu nei realybe. Vėliau pasirodė, kad žmonės tiesiog tam ieško atitikmens – tam tikra namelio prie jūros išraiška tampa kambarys, butas ar kotedžiukas pajūryje. Tad kodėl iš tiesų negalėtų būti kuo įmanoma „arčiau“ –atskiras namelis, savas sklypelis, autentiškas kaimelis, netoliese jūra“, – kalbėjo  M.Pipiras.

Šiam sumanymui atrasta vaizdinga vieta prie Šventosios bemat papirko išskirtine energetika.

Kai išvažiuoji iš miesto į gamtą, nebesinori nei mūro, nei įmantraus modernizmo.

„Įdomu stebėti čia apsilankiusių žmonių reakciją: ne vienas prasitarė, kad šioje vietoje – ypatinga, unikali savijauta. Tai tik dar kartą patvirtina, kad vieta puikiai atitinka idėją. Apsupta miškų žalumos, šalia vingiuoja Šventosios upė, kuria baidarėmis galima nuplaukti iki pat jūros, čiulba paukščiai, daugiau privatumo, gamtos, ramybės“, – įvardijo „Kuršių kranto“ kūrėjas.

Jam antrinusi architektų komandos „Šilta šiaurė“ atstovė Guoda Bardauskaitė išgrynino ir kitus svarbius išskirtinumo aspektus: „Vieta, kur įsikurs „Kuršių krantas“, – ne tipiškas pajūrio miestelis. Tai pieva šalia upės, kiek atokiau nuo Šventosios šurmulio, sukurianti atostogų kaime jausmą. Kelionė iki jūros dviračiu ar pėsčiomis – dalis malonaus atostogų proceso. Vieta labai žalia, natūraliai apaugusi turtinga pieva bei krūmokšniais. Patys pastatai, nors modernūs, savo klasikine forma bei medžiagiškumu primins kuršių kaimo trobas. Bet, manau, didžiausias išskirtinumas tas, kad plėtotojai čia ketina kurti panašiomis vertybėmis gyvenančią bendruomenę. Tikiu, kad į „Kuršių krantą“ susirinks gyventojai, vertinantys gamtą, ramybę bei gerą architektūrą.“

Svarstoma, jog pirmiausia šį projektą itin palankiai įvertins vandens sporto entuziastai, kurių gretos pastaraisiais metais nepaliaujamai auga.

Vilos: didžiuosiuose pastatuose bus suprojektuota po keletą apartamentų.

Stilingo kaimo įspūdis

Pasak G.Bardauskaitės, „Kuršių kranto“ projektu platesne apimtimi plėtojama šiuolaikiškos kuršių tapatybės tema.

„Šiltos šiaurės“ komanda kūrė tiek idėjines gaires, tiek tipinių pastatų projektinius pasiūlymus.

„Apgalvota, kad pastatų eksterjeras kurtų stilingo kuršių kaimo įspūdį, o vidus būtų maksimaliai funkcionalus ir šiuolaikiškas. Siekdami išlaikyti kaimo trobų mastelį, dalį projektuojamų pastatų nusprendėme skaidyti į atskirus apartamentus, turinčius įėjimus iš skirtingų pastato pusių. Taip apartamentai kuria įspūdį, tarsi gyventum didelėje viloje, o kartu yra gana kompaktiški ir ekonomiški“, – aiškino G.Bardauskaitė.

Kaip pripažino architektė, įvertinant apartamentų kompaktiškumą, bene daugiausiai galvosūkių teko būtent planuojant vidaus patalpas, kad jos būtų kuo funkcionalesnės.

„Ypač daug dėmesio reikalavo palėpinės erdvės, nes stogus žūtbūt norėjome išlaikyti senoviškų proporcijų, kartu į palėpes teko nemažai sutalpinti“, – kalbėjo pašnekovė.

Be asfalto ir trinkelių

Pastatams pasirinkti tamsūs degintų lentų arba natūralios termomedienos fasadai – juose naudojamas kuršių kraštuose paplitęs nuo vėjo saugodavęs dvigubas lentų kalimas. Stogai – dengti nendrėmis arba čerpėmis.

„Nepaisant tradicinių medžiagų, pastatų formos švarios, architektūriškos, didelės langų vitrinos, dėl to gyvenvietė kuria šiuolaikišką įspūdį. Viduje pastatai gal labiau skandinaviški – interjerai gaivūs, šviesūs, kvepia medžiu ir turi visus miesto žmogui reikalingus patogumus“, – vardijo architektė G.Bardauskaitė.

Kalbant apie idėją, vienas svarbiausių dalykų buvo išlaikyti kuo daugiau gamtos ir natūralumo, taigi asfaltą bei trinkeles „Kuršių krante“ keičia žvyruota danga ir armuota žolė, kur tik įmanoma, želdiniai saugomi.

Kitas svarbus aspektas, pasak pašnekovės, kurti bendruomenę visomis priemonėmis, net ir architektūrinėmis: „Dėl to pasiūlėme bendrą erdvę vasaros inventoriui laikyti: taip ne tik išvengiame daugybės sandėliukų, bet ir suteikiame progą susitikti kaimynams. Taip pat svarbus dalykas – estetinis vientisumas. Siekiame, kad „Kuršių kaimo“ kraštovaizdis būtų kuklus, natūralių gamtiškų atspalvių, tad sudarėme gaires, kuriomis vadovaujantis reikėtų rinktis ne tik fasado, stogų spalvas, bet ir kraštovaizdžio elementus, markizes, želdinius. Teritorijoje atsisakome tvorų ir naudojame jas tik dekoratyviniais tikslais, fragmentiškai.“

Kuo mažiau buities

Siekiant atliepti skirtingus naujakurių poreikius bei biudžetą, suprojektuoti įvairaus ploto namai – nuo 30 iki 75 kv. m, taip pat keliuose didesniuose statiniuose bus įrengta po penkis apartamentus, kurių mažiausiojo plotas sieks 21 kv. m.

Interjeras: naujakuriams neteks rūpintis net ir būstų įrengimo darbais.

M.Pipiro pastebėjimu, namai bei apartamentai – kompaktiški, taigi ir įperkami, tačiau pasitelkus ergonomišką planavimą čia kuriamas erdvesnės aplinkos pojūtis. Išsirinkus tinkamą variantą neteks patirti ir papildomų rūpesčių bei laiko sąnaudų įsirengiant būstą – visuose juose bus pasirūpinta pilna apdaila.

„Architektai yra parengę net ir visiško patalpų įrengimo pasiūlymus – nuo baldų iki patalynės, indų. Siekiame, kad savo laiką branginantys žmonės visas paslaugas gautų paprastai, iš vienų rankų, įskaitant ir aplinkos priežiūrą“, – galimybes vardijo „Kuršių kranto“ projekto vadovas.

Nors stilizuoto kuršių kaimelio statiniai atlieps atostogų, vasaros poilsio būstų paskirtį, žvarbiu oru čia sušildys jauki krosnelė ar židinukas, taip pat numatyta oras–oras šildymo sistema, nuotoliniu būdu valdoma išmaniosiomis technologijomis.

Taip pat bus įrengti autonomiški giluminiai gręžiniai ir nepriklausoma saulės elektrinė, kuri leis jaustis saugiai ir savarankiškai bet kokiomis aplinkybėmis tiek žiemą, tiek vasarą. Tai vieta ilsėtis ir vieta pasislėpti nuo šurmulio, atrasti saugumą, kai jo labiausiai norisi.

Kaip pasakojo M.Pipiras, šiuo metu įgyvendinamas pirmasis projekto etapas: įrengiami vidaus keliukai, infrastruktūra, ėmė kilti pirmieji statiniai. Vieną jų apžiūrėti galima jau dabar.

Daugiau apie projektą – www.kursiu-krantas.lt.