Klaipėdos identitetą kuria žmonės, kurie gyvena ir formuoja miesto, kaip neužšąlančio kultūros uosto, įvaizdį bei unikalumą Lietuvos, o gal ir pasaulio mastu.

Viena jų – L. Narvilaitė –  Klaipėdos koncertų salėje yra atsakinga už viso repertuaro formavimą. Moteris organizuoja keturis festivalius per metus ir vasaros koncertų ciklą, kuriame klasikinė muzika jungiama su kitų stilių kūriniais. Šių koncertų klaipėdiečiai ir miesto svečiai šešias vasaros savaites mėgaudamiesi klausosi parko estradoje.

Rašydama savo darbo metines ataskaitas, L. Narvilaitė pamini per 200 renginių, apie 100 jų – Klaipėdos koncertų salėje, dar maždaug tiek pat – kariliono koncertų ir dešimtys Klaipėdos koncertų salės kolektyvų koncertų Lietuvoje bei už šalies ribų.

„Mūsų festivaliai yra tarsi banginis, ant kurio laikosi visas Koncertų salės repertuaras. Jie yra labai skirtingi ne tik tematika“, – pasakojo L. Narvilaitė.

Ilgiausiai tęsiama „Klaipėdos muzikos pavasario“ tradicija. Lietuvos nacionalinė filharmonija, turėjusi savo skyrių ir Klaipėdoje, giliu sovietmečiu surengė klasikinės muzikos festivalį. 2005 m. pradėjusi veikti Klaipėdos koncertų salė perėmė jį ir šiemet balandį surengs 48-ąjį festivalį.

Ieškant originalių Koncertų salės veiklos bruožų buvo sukurti ir nuo pradžios L. Narvilaitės koordinuojami kiti trys festivaliai.

Taip 2005 m. atsirado šiuolaikinės muzikos festivalis „Permainų muzika“, tradiciškai rengiamas rugsėjo viduryje ir spalio pradžioje.

Šventinės klasikos festivalis „Salve Musica“, vykstantis gruodį, savo istoriją taip pat skaičiuoja nuo 2005 m.

Šiemet įvyks 10-asis unikalaus Klaipėdos kariliono festivalis. Jis rengiamas ilgiausią metų dieną – birželio 24-ąją. Tądien surengiami keturi koncertai: 12, 15, 18 ir 21 valandomis. Festivalio programa simbolizuoja laiko tėkmę, koncertų pradžia žymi keturias laikrodžio ciferblato ašis. Kalbėdama apie šio renginio unikalumą L. Narvilaitė didžiuojasi, kad jos gimtasis miestas turi puikų instrumentą – karilioną, o jo garsas sklinda per visą senamiestį ir istorinę Klaipėdos dalį.

Be to, L. Narvilaitė rūpinasi, kad kiekvieną savaitę vyktų du ar trys renginiai.

Vakar surengtas Ukrainos fortepijoninio trio koncertas beveik sutapo su karo Ukrainoje pradžios data.

„Pati mokiausi S. Šimkaus konservatorijoje, o baigusi studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje grįžau į Klaipėdą ir pradėjau dėstyti savo Alma Mater. Daugiau nei 30 metų dėstau lietuvių muzikos istoriją, šiuolaikinės muzikos bei kompozicijos disciplinas. Rengdama koncertines programas stengiuosi propaguoti su Klaipėda susijusių kompozitorių ir atlikėjų meną. Su kai kuriais jų mokiausi, kiti buvo mano studentai. Jų pasiekimai ir lygis yra toli peržengę Lietuvos sienas. Jie pasirodo su mūsų atlikėjais arba Lietuvos muzikos kolektyvais. O kartais jie čia atveža savo grupes iš užsienio. Tai ir yra mūsų festivalių unikalumas“, – pažymėjo pašnekovė.