„Pareiškėjai Teisingumo ministerija pasiūlys kompensaciją, o jeigu su jos dydžiu ji nesutiks, tuomet galės kreiptis į teismą dėl didesnės išmokos“, – šeštadienį išplatintame pranešime cituojamas teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Anot pranešimo, įstatymas numato, kad ne teismo tvarka atlyginamos turtinės žalos dydis negali viršyti 2900 eurų, o neturtinės žalos – 1500 eurų.

Jei asmuo su kompensacijos dydžiu nesutinka, jis gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl didesnės sumos priteisimo. 

E. Jankevičius taip pat pabrėžė, kad veika, už kurią 2012 metais E. Kusaitė buvo nuteista, jau yra dekriminalizuota, todėl Lietuvai nereikės keisti teisės aktų.

„Ši teisinė problema šiandien jau nebeaktuali, nes prieš 3,5 metų Seimas nusprendė panaikinti baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą. Todėl, įgyvendinant Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto išvadas, šioje byloje nebereikės keisti jokių teisės aktų“, – teigė ministras.

Ši teisinė problema šiandien jau nebeaktuali, nes prieš 3,5 metų Seimas nusprendė panaikinti baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą.

2012 metais E. Kusaitė buvo nubausta 380 eurų (tuomet – 1300 litų) bauda už tai, kad savo komentaru įžeidė valstybės tarnautojus – Generalinės prokuratūros prokurorus. Tuomet dėl terorizmo teisiama mergina pareiškė, kad prokurorai vykdo nusikaltimus, žudo žmones, jos artimuosius.

JT komitetas pažymėjo, kad E. Kusaitės pripažinimas kalta reiškė jos saviraiškos laisvės ribojimą. Komiteto vertinimu, E. Kusaitės atveju nebuvo tinkamai atsižvelgta į aplinkybę, kad komentaras išsakytas vykstant baudžiamajam procesui, per kurį jai buvo pateikti rimti kaltinimai.

Išvadoje pažymima, kad komentaras buvo spontaniška skundo autorės reakcija į žinią, kad jai bus taikomas suėmimas.

Prokurorai E. Kusaitę kaltino rengimusi įvykdyti teroro aktą Čečėnijoje ir 2013 metais Vilniaus apygardos teismas ją nuteisė dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vėliau Lietuvos apeliacinis teismas E. Kusaitę išteisino, paskelbęs, kad žvalgybos pareigūnai provokavo ją nusikalsti. Išteisinamąjį nuosprendį 2016 metų pradžioje galioti paliko ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

E. Kusaitė buvo sulaikyta 2009 metų spalį, kai rengėsi vykti į Maskvą. Pagal kaltinimus, iš ten ji ketino keliauti į Čečėniją ir susisprogdinti prie karinio objekto. Moteris teisme tikino, kad būdama dar paauglė pateko į Valstybės saugumo departamento provokacijos tinklą. Jos rėmėjai kėlė klausimus dėl Rusijos Federalinės saugumo tarnybos vaidmens byloje.