Gyventi ir pragyventi Lietuvoje viltį prarado ne tik paprasti darbuotojai, bet ir verslininkai, kurie viską metę bėga iš tėvynės. Su jais emigruoja ir jų verslas.

Kraustysis į Tenerifę

Nors anksčiau verslininkai kalbėjo, jog ima trūkti darbo jėgos dėl emigracijos, dabar problema jie įvardija tai, kad netenka ir verslo partnerių.

Prispausti finansinių sunkumų ir nusivylę pakeltais ar naujai įvestais mokesčiais daugelis Lietuvoje nebemato perspektyvų.

Išvykti gyventi svetur planuoja ir žinomas uostamiesčio floristas Sigitas Kaminskas. Nors vyriškis čia turi sėkmingai veikiantį gėlių verslą, pasak jo, toliau veikti ir kurti Lietuvoje jam tapo nebeįdomu.

"Gyventi provincijoje neįdomu. Ne paslaptis, kad Lietuvoje rinka gerokai susitraukė, mokesčiai vis didėja, baigia visus mus užsmaugti. Dėl to nebematau prasmės čia likti, svarstau apie galimybę emigruoti į Tenerifę", – prisipažino S.Kaminskas.

Šilta ir PVM – tik 5 proc.

S.Kaminskas pasakojo, jog Tenerifėje jis viešėjo jau daugybę kartų, tad jį sužavėjo ne tik tenykštis grožis, žmonių kultūra, bet ir tai, kad ši sala yra itin kosmopolitiška. Todėl pritapti ir pradėti naują gyvenimą joje nebus sudėtinga.

Tenerifėje jis planuoja daryti tą patį, ką ir Lietuvoje – atidaryti gėlių saloną.

"Man patinka, kad sąlygos pradėti savo verslą Tenerifėje yra itin palankios. Pavyzdžiui, pirmus dvejus metus čia nereikia mokėti jokių mokesčių. Be to, Tenerifė yra laisvojoje ekonominėje zonoje, todėl viskam čia taikomas tik 5 proc. PVM tarifas", – dėstė S.Kaminskas.

Be to, litras benzino saloje kainuoja 77 euro centai (2,65 lito). Taip pat kur kas pigiau kainuoja ir maistas, ir gėrimai.

"Nelieka ir daugybės kitų išlaidų, kurias patiriu Lietuvoje. Pavyzdžiui, ten nereikia mokėti už šildymą. Sausį yra apie 16–17 laipsnių šilumos – fantastika", – kalbėjo S.Kaminskas.

Jis teigė, kad iki šių metų pabaigos dar ketina pagyventi Lietuvoje, o po to išvyks. Vis dėlto vyriškis pabrėžė, jog Lietuvos neišsižada, tad galbūt kada nors čia sugrįš ir vėl pradės savo verslą.

Į Ispaniją išvyksta ir kiti

Netrukus laimės ieškoti į Ispanijai priklausančią Tenerifės salą išvyks ir šalies kurortuose prekybos verslą vystęs Virginijus su šeima.

"Iki šiol vis dar bandėme prasigyventi gimtinėje, tačiau kasdien to optimizmo ir vilties čia ką nors išvystyti vis mažiau. Skaudžiausia, kad smulkieji verslininkai pas mus ne skatinami, bet priešingai – naikinami. Pažvelgus į perspektyvą, matyti, kad nieko gero čia nebus, kad Lietuva jau stovi ant bankroto slenksčio. Tad ar verta čia likti? Manau, kad ne", – viltį praradęs kalbėjo Virginijus.

Jis patikino, kad dar liepos pradžioje į Tenerifę emigruos ne tik jis, bet dar kelios šeimos.

"Tvarkomės dokumentus, kraunamės lagaminus, kursuose pramokome ispanų kalbos, todėl esame pasirengę išvykti. Ar emigravus bus geriau, ar blogiau, parodys laikas, tačiau neturime ko prarasti", – įsitikinęs Virginijus.

Per mėnesį – 1 tūkst. eurų

Vyriškis teigė suprantąs, kad įsikurti svetur nebus lengva, todėl yra pasirengęs bet kam. Tačiau jis įsitikinęs, jog Tenerifėje bus kur kas lengviau, nes ten jau penkerius metus gyvena jo draugai.

"Jie mums patarė pasiimti pinigų bent pusei metų, nes pradžioje nebus ir čia lengva. Bičiuliai padėjo apskaičiuoti, jog man ir mano žmonai per mėnesį pragyvenimui, įskaitant būsto nuomą, maistą ir kitas būtiniausias reikmes, reikėtų apie 1 tūkst. eurų, t.y. apie 3,5 tūkst. litų", – paskaičiavo vyriškis.

Anot jo, taupant du žmonės pragyventų ir už dar mažesnę sumą.

Virginijus pasakojo, jog šioje šalyje jie jau išsinuomojo namą, kuriame yra trys miegamieji bei didžiulis kiemas su baseinu. Tokio namo nuoma su komunalinėmis išlaidomis atsieis 400 eurų – apie 1,4 tūkst. litų per mėnesį. Šiame name, anot jo, gali įsikurti trys šeimos.

Bandys verslauti

Vystyti turizmo paslaugų bei prekybos verslą Tenerifėje palanku ištisus metus, nes turistai ten poilsiauja nuolatos. Esą dėl to pragyventi saloje bet kokiu atveju bus kur kas lengviau nei Lietuvoje.

"Norėčiau emigruoti visam laikui, nes žinau, kad ten galėsiu sau leisti ne tik geriau nei Lietuvoje gyventi, per atostogas pakeliauti, bet ir nereikės nuolat sukti galvos, iš kur prasimanyti pinigų. Jei nepasiseks savas verslas, dirbsiu kitiems – darbštus žmogus niekur nepražus", – įsitikinęs Virginijus.

Emigruoja ir gigantai

Kurti verslą Lietuvoje nebemato prasmės ir kai kurių pačių stambiausių verslų atstovai.

Praėjusių metų rugsėjį Lietuvą apskriejo netikėta žinia, kad atsisakęs verslo Lietuvoje į Airiją išvyko Žilvinas Marcinkevičius – vienas iš tuomečio "VP dešimtuko".

Verslininkas savo ateitį ir tolesnius planus tuomet nutarė susieti būtent su šia šalimi. Tiesa, kokį verslą jis ten nutarė pradėti ir ar jau pradėjo, kol kas vis dar paslaptis.

Nerimą kelia prognozės

Verslininkų asociacijos valdybos pirmininkas Artūras Mackevičius patvirtino, jog vis dažniau iš šalies verslininkų išgirstantis, kad šie svarsto galimybes išvažiuoti. Tačiau kol kas, anot jo, jie iš Lietuvos masiškai nebėga.

"Vis dėlto tikėtina, kad išvažiuojančiųjų daugės. Juk verslininkai yra pagrindiniai prognozuotojai, todėl jie mato, kad ateityje čia geriau nebus, o mokesčiai vis augs", – patikino A.Mackevičius.

Pašnekovas teigė, jog tokios jų prognozės ne iš piršto laužtos, o pagrįstos matematiškai.

Pasak jo, dažnas verslininkas paskaičiuoja, kokio dydžio dabar yra valstybės skola, kokiu greičiu ji auga, kokiu greičiu mažėja verslo įmonių, tačiau daugėja tų, kuriuos verslas išlaiko. Tad gautas rezultatas jų nedžiugina, dėl to dažnas praranda viltį dirbti Lietuvoje.

"Koks tikslas dirbti čia, jeigu nebematai perspektyvų? Valstybė grąžinti pasiimtų kreditų tikrai nepajėgs, todėl ji ir ateityje didins mokesčius. Juk pas mus biurokratų ratas jau taip išsiplėtęs, jog jis nebesugeba savęs suvaldyti. Valdžia puikiai žino, kaip suveržti diržus kitiems, tik ne sau ir pati pjauną tą šaką, ant kurios sėdi", – tvirtino A.Mackevičius.

Dar labiau verslininkus piktina tai, kodėl valstybė skolinasi taip brangiai. Nors, pašnekovo tvirtinimu, Tarptautinis valiutos fondas siūlo paskolą už 4 proc. palūkanas, vyriausybė iš amerikiečių pasiskolino dvigubai brangiau – už 8 proc.

"Ar tai normalu? Versle gali būti 0,5 proc. apsirikimas, bet ne dvigubas. Visa tai matydami verslininkai praranda viltis, kad ekonomika greitai atsigaus", – kalbėjo A.Mackevičius.

Imasi statybų ir prekybos

A.Mackevičius teigė, jog dažniausiai kitose šalyse imtis verslo ryžtasi tie, kurie jose turi giminaičių ar draugų.

Verslus jie kuria ten, kur didžiausios lietuvių bendruomenės – Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Norvegijoje, JAV. Dažniausiai, pasak A.Mackevičiaus, lietuviai verčiasi statybų bei prekybos verslu.

"Lietuviai daro tai, ką geriausiai išmano. Statybos – kone populiariausia verslo sritis. Kiti tuose rajonuose, kur gyvena daug tautiečių, atidaro lietuviškų prekių parduotuves. Tai irgi patrauklu", – įsitikinęs A.Mackevičius.