- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Lietuvos jūrų muziejus Jūros šventėje: pagarba tradicijoms, nauja ekspozicija ir „Dangės flotilė“
-
Lietuvos jūrų muziejus Jūros šventėje: pagarba tradicijoms, nauja ekspozicija ir „Dangės flotilė“
-
Lietuvos jūrų muziejus Jūros šventėje: pagarba tradicijoms, nauja ekspozicija ir „Dangės flotilė“
-
Laivyba Nemunu, 1927 m.
Lietuvos jūrų muziejaus renginiai jau tapo neatsiejama Jūros šventės tradicija.
„Jūrų muziejus stengiasi formuoti jūrinį šventės epicentrą, suteikdamas jai svorį“, – pasitikdama artėjančią didžiausią uostamiesčio šventę sakė muziejaus direktorė Olga Žalienė.
Ir šiemet pirmieji Jūros šventės akordai nuskambės muziejaus ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rengiamoje tradicinėje jūrininkų pagerbimo ceremonijoje Smiltynėje, prie „Albatroso“ paminklo. Čia jau ketvirtadienį, liepos 25 d., 15 val., susirinks jūrinė bendruomenė simboliškai pagerbti jūrą Lietuvai atvėrusiuosius, kils Lietuvos Respublikos, Klaipėdos ir Kopgalio vėliavos, bus apdovanoti nusipelnę jūros ir uosto darbuotojai.
Jūrininkų pagerbimo ceremonija. A. Mažūno nuotr.
Iš karto po ceremonijos vyks ir naujos muziejaus ekspozicijos „Jūros ir Lietuva: 793–1918 m.“ pristatymas. Ekspozicijos koncepcijos autoriaus dr. Dainiaus Elerto teigimu, iki XX a. aplinkybės, visuomenės mentalitetas ir patirtys nebuvo palankios kurti jūrinę Lietuvos tapatybę.
„Praeityje būta tik pavienių jūrinių epizodų, pastangų išsiveržti iš sausumos, santykių su vandenimis, – sakė istorikas. – Mažai pažinti istorijos puslapiai gali tapti įkvėpimo šaltiniu stiprinant jūrinės valstybės bruožus ir dabartyje.“
D. Elertas Jūros šventei parengė ir kasmetinio lauko parodų ciklo mieste „Jūrinio paveldo ženklai“ parodą „Laivyba tarp Smalininkų ir Kauno, 1918–1940 m.“, kuri lankytojų lauks prie „Arkos“ paminklo Danės skvero pradžioje.
„1918–1940 m. tarp Smalininkų ir Kauno reiškėsi upės žmonių bendrija, o vandeniu plukdyti popiermalkės, sieliai, kroviniai, keleiviai, – pasakojo istorikas. – Laivininkų, sielininkų, žvejų, pirklių, valdininkų gyvensena virė margu kalbiniu, konfesiniu, kultūriniu, socialiniu šiupiniu. Vykusią laivybą, gyvensenos ypatumus primena senos fotografijos iš įvairių Lietuvos muziejų rinkinių. Jų prisiminimas ir permąstymas gali paskatinti išnykusios upės bendrijos palikimo įveiklinimą dabarties poreikiams.“
Liepos 26 d. Jūros šventę atidarys ir vainikuos neatsiejama jos dalimi, gyva marinistine tradicija tapęs jau 13-asis tradicinių ir istorinių laivų paradas „Dangės flotilė“. „Dangės flotilė“ reprezentuoja jūrinę kultūrą ir tradicijas, supažindina miestiečius ir šventės svečius su istoriniais laivais: kurėnais, venterinėmis valtimis, vikingų laivais, senovinėmis jachtomis, kitomis burvaltėmis. Šiemet bus pristatyti net trys Lietuvos medinio burinio laivyno naujokai: turginė burvaltė, venterinė valtis „Skautas“, taip pat nauja Tradicinių ir istorinių laivų asociacijos vikingų knaro tipo prekybinė pakrančių burvaltė. Senuosius laivus Dangėje pasitiks Tautinių instrumentų orkestro „Trimitatis“ ir folkloro grupės „Vakarinė“ atliekamos liaudies dainos bei instrumentiniai kūriniai, krantinėje prie „Žvejo“ paminklo vyks naktišokiai, šeštadienį, liepos 27 d., pažinimo erdvėje „Sustok, juodas laiveli“ laukia popietė ir viktorina „Pasiutusiai įdomi medinio Kuršių marių laivyno istorija“ su žurnalistu, kraštotyrininku Denisu Nikitenka, o sutemus – naktinis tradicinių istorinių „Dangės flotilės“ laivų paradas tarp Biržos ir Pilies tiltų.
„Didžiuojamės, kad kasmet medinis burinis laivynas vis auga, – sakė Lietuvos jūrų muziejaus direktorė O. Žalienė. – Laivai, tarsi svečiai iš praeities, praskleisdami atminties klodus, kirsdami simbolinę ribą, pakeltą Pilies tiltą, sveikina miestą su Jūros švente. Puiku, kad ši „Dangės flotilė“ subūrė buriavimo entuziastus į branduolį – Tradicinių ir istorinių laivų asociaciją, kuri neleidžia istorijai numirti.“
Jūrininkų pagerbimo ceremonija. A. Mažūno nuotr.
Lietuvos jūrų muziejaus renginiai jūros šventės metu 2024
Jūrininkų pagerbimo ceremonija „Jūrą Lietuvai atvėrusiems“
Liepos 25 d. (ketvirtadienis) 15 val.
Prie paminklo „Albatrosas“ Smiltynėje. Renginys organizuojamas kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Naujos muziejaus ekspozicijos „Jūros ir Lietuva: 793–1918 m.“ pristatymas
Karinių jūrų pajėgų orkestro koncertas laive–muziejuje M52 „Sūduvis“
Liepos 27 d. (šeštadienis) 16 val.
Laivo muziejaus darbo laikas:
Liepos 26, 27 d. 11–21 val., liepos 28 d. 11–17 val. Dangės upėje, Karališkojoje krantinėje, Klaipėdoje.
Nuo antradienio iki ketvirtadienio 11–19 val. Dangės upėje, Karališkojoje krantinėje, Klaipėdoje.
Bilietai – www.ljm.lt
Tradicinių ir istorinių laivų parado „Dangės flotilė“ į jūrą, visa Lietuva!
Liepos 26 d. (penktadienis)
Kuršių marios, kruizinių laivų terminalas, marios.
19.30 val. Jūros šventės atidarymo renginys. „Dangės flotilės“ pristatymas renginio metu Kruizinių laivų terminale. Rengiama kartu su VšĮ „Klaipėdos šventės“. Režisierė – Rūta Bunikytė.
20.30 val. Tradicinių ir istorinių laivų parado „Dangės flotilė“ sutiktuvės Dangėje „Burinis laivynas sveikina Klaipėdą!“. Pilies tilto kėlimas.
21 val. Tautinių instrumentų orkestro „Trimitatis“ ir folkloro grupės „Vakarinė“ koncertas. Naktišokiai. Danės krantinė prie „Žvejo“ paminklo.
22 val. Tradicinio medinio burinio laivyno lankymas. Danės krantinė prie „Žvejo“ paminklo.
Liepos 27 d. (šeštadienis)
Danės upė, prie Biržos tilto, Žvejo skulptūros, Klaipėda.
16–17 val. Individualūs turai laivuose.
16 val. Naujų burvalčių krikštynų ceremonija su folkloro grupe „Žvejytės“ iš Drevernos, vadovė – Virginija Asnauskienė.
16.20 val. Tradicinių ir istorinių laivų parado „Dangės flotilė“ įgulų pristatymas. Regatos „Burpilis“ apdovanojimai.
17–20 val. Pažinimo erdvė „Sustok, juodas laiveli“.
Popietė ir viktorina „Pasiutusiai įdomi medinio Kuršių marių laivyno istorija“ su žurnalistu, kraštotyrininku Denisu Nikitenka.
Kūrybinės dirbtuvės „Po jūras, mareles“ su Lietuvos jūrų muziejaus edukatoriais.
Patyriminės veiklos „Ant ir šalia vandens“ su Baltijos jūrų skautų komanda.
23 val. Naktinis tradicinių istorinių „Dangės flotilės“ laivų paradas tarp Biržos ir Pilies tiltų.
Liepos 28 d. (sekmadienis)
9 val. Tradicinių istorinių laivų parado „Dangės flotilės“ laivų išlydėtuvės. Pilies tilto kėlimas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kalėdoms besiruošianti Šilutė įrengs ledo čiuožyklą1
Gražiausioms metų šventėms, kaip ir kiti miestai, besiruošianti Šilutė šiemet gyventojus nustebins ne tik ne tik kalėdinėmis puošmenomis. Šilutės Hugo Šojaus dvare intensyviai vyksta darbai. Čia įrengin...
-
Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Modernus „Vaikystės sodo“ darželis: naujos erdvės vaikams Klaipėdos centre1
Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad kokybiškas ankstyvasis ugdymas yra itin svarbus ikimokyklinio amžiaus vaikų raidai ir jų ateities sėkmei. Šis ugdymas yra tvirtas pamatas, ant kurio formuojasi vaikų intelektinis, emocinis ir socialinis...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
„Pražuvusi Klaipėda“ nukeliavo į sandėlį3
Ne vienerius metus klaipėdiečiams rodęs, kaip šiame mieste gyventa prieš kelis šimtus metų, kūrinys dingo iš įprastos vietos. Šioje tvirtovės įtvirtinimų vietą ženklinančiame plote netrukus bus įrengtas kitas akc...
-
Lietuvos kariams – padėka ir pagarba
Žvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...
-
Terminalo pavadinimas – ne vienas
Kruizinių laivų terminalas gali būti vadinamas dvejopai – ne tik visiems įprastu oficialiu pavadinimu, bet ir kitu – Karo ir kruizinių laivų terminalu. Taip esą nuspręsta dėl to, kad šiame terminale švartuojasi ne tik kruizin...
-
Uostamiestyje lapus šluos ir gruodį1
Rudeninių lapų šlavimo ir išvežimo darbai vyks iki gruodžio vidurio. Šią savaitę vien iš Skulptūrų parko išvežta net 20 tonų lapų. Didžioji dalis šaligatvių – nuvalyti, pamažu valomi ir kiti parkai ...
-
Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!3
Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...