Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje – itin vertingi eksponatai

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus už savo surinktas lėšas įsigijo du krašto istorijai itin vertingus eksponatus – garsiąją lotyniškai parašytą Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kroniką“ ir XVII a. istoriko bei pedagogo Christopho Hartknocho gausiai iliustruotą knygą „Senosios ir naujosios Prūsijos istorijos dvi dalys“ vokiečių kalba. Tai yra itin vertingos istorinės retenybės.

Reikšmingi eksponatai

Rengiantis Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) šimtmečio paminėjimui, įstaiga atnaujino savo ekspoziciją ir papildė ją itin vertingais eksponatais.

Pasak muziejaus istorikės Zitos Genienės, labai džiaugiamasi, kad pavyko įsigyti legendinę P. Dusburgiečio „Prūsijos žemės kroniką“ (Petri de Dusburg, Ordinis Teutonici Sacerdotis, Chronicon Prussiae, in quo Ordinis Teutonici Origo, Freancofurti et Lipsiae, MDCLXXIV), išspausdintą 1679 m.

Šis XIII–XIV a. kronikininkas buvo Vokiečių ordino brolis, kunigas, vėliau magistro kapelionas, apie 40 metų gyvenęs Prūsijoje.

Šią oficialią Ordino kroniką, kurioje aprašytas Vokiečių ordino įsikūrimas ir įsitvirtinimas Pavyslyje, kovos su prūsais, jotvingiais, lietuviais, P. Dusburgietis pabaigė 1326 m.

Sumos, už kurias įsigijome šitas knygas, palyginti su jų istorine verte ir reikšme mūsų kraštui, yra nedidelės.

Autentiškumu neabejoja

Anot istorikų, kronikos originalas – XIV a. rankraštis – neišliko.

Pagal Karaliaučiaus ir Torūnės rankraščius šitą kroniką jau XVII a. spaudai parengė Prūsijos istorikas C. Hartknochas, kurio knygą (Alt- und Neues Preussen, oder Preussischer Historien zwey Theile, 1679) muziejus taip pat įsigijo.

C. Hartknochas tuo metu dirbo Karaliaučiaus universitete, jo studentai rašė kursinius darbus, kurie anuomet būdavo vadinami disertacijomis, paskui tas jų disertacijas istorikas sėkmingai panaudojo šiame leidinyje.

„C. Hartknocho knyga – tarsi biblija tiems, kurie tyrinėja Prūsijos istoriją. Jo leidinyje yra 83 iliustracijos, kurių kopijas panaudojome rengdami ekspoziciją. Šią knygą įsigijome Kauno antikvariate, jos autentiškumu neabejojame. Šitų knygų dar galima rasti Vokietijos archyvuose. Tai labai vertinga medžiaga, pasakojanti apie XIII a. įvykius šiame krašte, nes geresnių iliustracijų tam nėra“, – kalbėjo Z. Genienė.

Zita Genienė. Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Atsinaujina prieš šimtmetį

O P. Dusburgiečio rašyta kronika buvo įsigyta iš gerai klaipėdiečiams žinomo profesoriaus Helmuto Arnašiaus (jo senelis Jurgis Arnašius buvo Tilžės akto signataras) asmeninės bibliotekos rinkinių.

Abi šios XVII a. išleistos knygos muziejui kainavo maždaug po 6 tūkst. eurų, sumokėta buvo iš už bilietus ir edukacijas gautas lėšas.

„Iš tikrųjų tai yra originalūs leidiniai, labai džiaugiamės juos įsigiję. Sumos, už kurias įsigijome šitas knygas, palyginti su jų istorine verte ir reikšme mūsų kraštui, yra nedidelės, juolab artėjant mūsų muziejaus šimtmečiui, labai svarbu atsinaujinti“, – kalbėjo muziejaus istorikė.

Abi knygas lankytojai gali pamatyti muziejaus ekspozicijoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Miestietis

Miestietis portretas
Įspūdinga! Džiugu, jog pagaliau Klaipėda sukaupia drąsos pripažinti ir tirti, domėtis savo daugybe metų trukusia Prūsijos istorija. Valio. Daugiau, garsiau, dažniau apie tai!

Berta

Berta portretas
kodėl leidžiami tokie neadekvatūs pasisakymai,kaip ,,Anonimo,,?

Anonimas

Anonimas portretas
Sukos jus, NERA jokios taip vad. Mazosios Lietuvos. Tai jusu liguistos fantazijos vaisius. Yra Skalvijos , Sembos, Nadruvos, Bartos , Kulmo , Pomeranijos ZEMES. bet jokios taip vad, mazosios lietuvos jokiose istoriniuose saltiniuose NERA. Dolbajobai, gydylites nes busit prievarta isgydyti atskiriant tuscia puodyne nuo kuno.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

  • Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
    Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus

    Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...

  • Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
    Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą

    Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...

  • Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
    Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai

    Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...

  • „Pražuvusi Klaipėda“ nukeliavo į sandėlį
    „Pražuvusi Klaipėda“ nukeliavo į sandėlį

    Ne vienerius metus klaipėdiečiams rodęs, kaip šiame mieste gyventa prieš kelis šimtus metų, kūrinys dingo iš įprastos vietos. Šioje tvirtovės įtvirtinimų vietą ženklinančiame plote netrukus bus įrengtas kitas akc...

    2
  • Lietuvos kariams – padėka ir pagarba
    Lietuvos kariams – padėka ir pagarba

    Žvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...

  • Terminalo pavadinimas – ne vienas
    Terminalo pavadinimas – ne vienas

    Kruizinių laivų terminalas gali būti vadinamas dvejopai – ne tik visiems įprastu oficialiu pavadinimu, bet ir kitu – Karo ir kruizinių laivų terminalu. Taip esą nuspręsta dėl to, kad šiame terminale švartuojasi ne tik kruizin...

  • Uostamiestyje lapus šluos ir gruodį
    Uostamiestyje lapus šluos ir gruodį

    Rudeninių lapų šlavimo ir išvežimo darbai vyks iki gruodžio vidurio. Šią savaitę vien iš Skulptūrų parko išvežta net 20 tonų lapų. Didžioji dalis šaligatvių – nuvalyti, pamažu valomi ir kiti parkai ...

    1
  • Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!
    Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!

    Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...

    3
  • Lapkričio pabaiga – nežiemiška
    Lapkričio pabaiga – nežiemiška

    Sinoptikų pranešimai pajūryje gyvenantiems žmonėms neleidžia tikėtis nei didesnių šalčių, nei ypatingos šilumos. Viskas bus taip, kaip ir paprastai būna lapkričio gale – stiproki vėjai vaikys debesis, o kai jie nurims, ga...

  • Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės
    Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės

    Klaipėdos vadovo Arvydo Vaitkaus feisbuko paskyroje atsirado šmaikštus vaizdo įrašas, kuriame visiems žinomas aktorius klaipėdietis Giedrius Savickas prašo „pasimatuoti“ mero kėdę. Šiuo vaizdo įrašu ...

    1
Daugiau straipsnių