Uostamiesčio savivaldybė, suskubusi užbėgti už akių pasigirdusioms spekuliacijoms dėl "Memelio miesto" teritorijos konversijos, kad čia neva vėl bus vykdoma uosto veikla, pasitelkė meduolio ir botago principą. Deklaruojama, jog įsipareigojimų nepaisančių investuotojų laukia sankcijos, o pastangos bus įvertintos visomis įmanomomis lengvatomis.

Daugiau bendradarbiavimo

Žinia, pirmiausia skirta investuotojams, sulaukė ir uostamiesčio architektų bendruomenės dėmesio. Valdžios ryžtą sveikinantys specialistai vis dėlto pripažįsta, jog savivaldybės indėlis gaivinant "Memelio miesto" teritoriją galėtų būti ir svaresnis.

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) valdybos pirmininkas Vaidotas Dapkevičius apgailestavo, jog ambicingų šios teritorijos konversijos užmojų taip ir nepavyko įgyvendinti, nors būta sveikintinų tiek buvusių jos valdytojų, tiek architektų pastangų.

"Manau, šiandien tie žingsniai turėtų būti ryžtingesni, o savivalda galėtų šiame procese dalyvauti su aiškesne pozicija. Reikėtų ieškoti glaudesnių bendradarbiavimo formų. Pavyzdžiui, nuo kitų metų įsigalioja naujas Teritorijų planavimo įstatymas. Viena jo nuostatų teigia, kad teritorijos bus planuojamos ne atskirais sklypais, turtiniais vienetais, o kvartalais, stambesniais miesto elementais. Tad miestas galėtų prisidėti šios teritorijos planavimo procese, galbūt padėti ieškoti lėšų ar kartu su investuotojais formuluoti užduotis, pristatinėti galimybių studijas – kitaip tariant, įsitraukti į procesus iš organizacinės pusės", – įvardijo pašnekovas.

Tuo tarpu savivaldybė tikina, kad savo ruožtu nesikrato visos įmanomos pagalbos investuotojams, derinant teritorijos planavimo dokumentus minimaliais terminais bei taikant mokestines lengvatas, tačiau miesto vizijos neatitinkančiai plėtrai numato taikyti didesnius nekilnojamojo turto mokesčius.

Skaičiavo šimtus milijonų

Šios teritorijos konversijos epopėja tęsiasi bemaž šešerius metus. 2006-iaisis buvusios laivų statyklos pastatų kompleksą įsigijusi bendrovė "Memelio miestas" puoselėjo ambicingus planus prie marių įsteigti naująjį Klaipėdos centrą. 2010 m. skaičiavimais, investicija į šį projektą turėjo siekti 250 mln. litų.

Tačiau įmonei nepavyko įgyvendinti savo planų – jai priklausęs turtas šiemet buvo parduotas iš varžytynių. Naujoji valdytoja – vieno šalies banko nekilnojamojo turto valdymo bendrovė –
šiandien šį turtą pardavinėja už 32 mln. litų.

Klaipėdos apskrities architektų bendruomenės vadovas V.Dapkevičius nesiėmė spręsti, ar anuomet investuotojų pristatyta šio kvartalo vizija, netgi pasiūlyti architektų projektai atitinka šiandienos realijas ir poreikius. Tačiau specialistas pripažino, jog pokyčių čia reikėtų imtis itin atsakingai.