Krantinėse – modernios rampos

Keturis dešimtmečius veikę senieji mechaniniai tilteliai Naujosios Smiltynės perkėlos krantinėse, kur švartuojami keltai, keičiami į modernius, valdomus hidraulikos pagalba, tad įvažiuoti į keltą tapo dar patogiau.

Tilteliai yra truputį platesni ir ilgesni, turi atskirą juostą keleiviams. Dėl beveik dvigubai ilgesnės konstrukcijos ir padidėjusios kėlimo ir nusileidimo amplitudės šiuo metu nebekyla problemų bet kokį transportą į keltus pakrauti esant itin aukštam ar žemam marių vandens lygiui.

Tilteliai valdomi hidraulikos pagalba, trimis būdais – rankiniu, vietiniu ir automatiniu ar nuotoliniu vietoje anksčiau buvusio elektromechaninio valdymo.

Rampų valdymui pakanka vieno žmogaus – operatoriaus vietoj buvusių trijų asmenų. Vairuotojams yra aiškesnis žymėjimas ir papildomas užtvaras bei šviesoforai dėl saugumo.

Vykdant keltų pakrovą ar iškrovimą, dėl sumontuotų papildomų guminių padėklų naujieji tilteliai skleidžia daug mažesnį garsą.

„Senieji tilteliai buvo įrengti prieš 40 metų, jie buvo elektromechaniniai, sunkiai pakeliami. Kai mariose pakildavo arba nuslūgdavo vanduo, tiltelis prie krantinės nenusileisdavo kiek reikia, tada būdavome priversti stabdyti keltų pakrovimo ir iškrovimo operacijas tam tikram laikui“, – kalbėjo bendrovės „Smiltynės perkėla“ generalinis direktorius Mindaugas Čiakas.

Anot „Smiltynės perkėlos“ vadovo, dabartinė bendrovės investicija, įrengus naujus tiltelius, pagerins perkėlos darbą.

„Jau dabar matome rezultatą, nes mariose vanduo buvo ir pakilęs, ir nuslūgęs, o klientai, įvažiuojantys į keltą, to net nepajuto. Šiuo metu veikia du nauji ir du seni keltų pakrovimo ir iškrovimo tilteliai. Prasidėjo antrasis tiltelių įrengimo etapas, kurio metu bus pakeisti Klaipėdos m. žemyninės dalies ir Smiltynės pusės pietiniai tilteliai. Statybos darbai bus baigti iki sezono pradžios“, – tvirtino M. Čiakas.

Džiugina išliekantis stabilumas

Šių metų pirmųjų trijų ketvirčių įmonės finansiniai rodikliai rodo, kad stabilumas išlieka ir tai esą yra labai džiugu.

„Buvo visokių permainų, dėl pandemijos klientų buvo sumažėję, tačiau grįžta ir kemperiai, ir dviratininkų padaugėjo. Ypač tai pajutome, kai buvo rekonstruotas dviratininkų takas Kuršių nerijoje. Džiugina, kad mūsų pačių infrastruktūros tvarkymo darbai nestringa. Per šių metų devynis mėnesius gana daug nuveikėme“, – džiaugėsi M. Čiakas.

Pernai Naujosios Smiltynės perkėloje pabaigus tvarkyti įvažiavimo ir išvažiavimo takus, atsirado daugiau tvarkos, vairuotojams tapo aiškiau, kur sustoti.

Įrengti užtvarai, šviesoforai suteikia daugiau saugumo ir keleiviams, tačiau srautų pralaidumą piko metu vis dar lemia keltų skaičius.

„Keturi keltai yra maksimalus skaičius Naujojoje perkėloje, nes daugiau ir krantinių nėra. O sutvarkius įvažiavimo ir išvažiavimo aikštelę, keltus galima racionaliau ir operatyviau pakrauti tomis transporto priemonėmis, kurių tuo momentu reikia. Tai labai pagreitina keltų darbą ir automobilių eilės vis rečiau nusidriekia gatvėje“, – kalbėjo „Smiltynės perkėlos“ vadovas.

R. Laurinavičiaus nuotr.

Audros keltams nebaisios

Bendrovė iš viso turi penkis keltus, vienas jų dirba Senojoje perkėloje, o keturi nuolat plaukioja Naujojoje.

„Visi mūsų keltai gali plaukioti net audros metu. Tiesą sakant, Naujosios perkėlos darbas niekada nėra nutrūkęs dėl oro sąlygų – didelio vėjo, pakilusio marių vandens ar ledonešio. Visokių gamtos išdaigų nutinka, bet Naujoji perkėla visada dirba ir keltai plaukia. Darbas tokiais atvejais gal kiek sulėtėja, bet jis vyksta nenutrūkstamai. Senojoje perkėloje situacija kiek kita, ten – šalia upė, iš jūros srovės pasisuka, tai ten kelto darbo stabdymas tokiais atvejais neišvengiamas, tačiau Naujojoje perkėloje darbas nenutrūksta ir kelia tiek keleivius, tiek transportą“, – teigė M. Čiakas.

Per devynis šių metų mėnesius į keltus investuota 450 tūkst. eurų, įsigyti trys keltų pagalbiniai varikliai ir atliktas kelto „Nida“ dokinis remontas.

Rezultatai viršijo lūkesčius

Bendrovė per tris šių metų ketvirčius atliko 22,3 tūkst. reisų – 300 reisų mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu ir 900 mažiau, nei planuota, tačiau perkeltų transporto priemonių ir keleivių skaičius nesumažėjo. Tai rodo racionalesnį veiklos sąnaudų panaudojimą.

Per šį laikotarpį perkeltų keleivių ir dviratininkų skaičius buvo panašus kaip ir 2022 m., t. y. 1,1 mln. keleivių, o transporto priemonių perkelta 3 proc. (16 tūkst.) daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Automobilių perkėlimo srautai augo visose transporto priemonių kategorijose.

Per devynis šių metų mėnesius „Smiltynės perkėlos“ pajamos, palyginti su 2022 m., padidėjo 26 proc. (1,4 mln. eurų), nuo 5,4 mln. eurų iki 6,8 mln. eurų.

Tokį pajamų kilimą lėmė pajamų iš perkėlimų keltais veiklos augimas. Pajamos didėjo dėl didesnio perkeltų transporto priemonių skaičiaus.

Už Neringos miesto gyventojų ir ten registruotų juridinių asmenų bei jų transporto priemonių perkėlimą panaudota 2,7 mln. eurų, t. y. 23 proc. (0,5 mln. eurų) daugiau nei 2022 m. ir 8 proc. daugiau, nei planuota.

Šį augimą lėmė išaugę neatlygintinų perkėlimų (keleivių ir transporto priemonių) srautai.

Šių metų devynių mėnesių bendrovės kitos veiklos pajamos, palyginti su 2022 m., padidėjo 74 proc., nuo 81 tūkst. eurų iki 141 tūkst. eurų.

Augimą lėmė papildomos pajamos, gautos iš ilgalaikio turto pardavimo, taip pat paskirtos baudos ir delspinigiai tiekėjams už netinkamą sutarčių vykdymą.

Planuotos investicijos įgyvendintos

„Smiltynės perkėlos“ šių metų pirmų trijų ketvirčių veiklos sąnaudos sudarė 5,1 mln. eurų, t. y. 13 proc. daugiau nei pernai, bet 3 proc. (0,2 mln. eurų) mažiau, nei planuota.

Lyginant su 2022 m., sąnaudos didėjo: personalo išlaikymo, ryšių ir kompiuterinių paslaugų, keltų išlaikymo, draudimo, mokesčių ir finansinių sąnaudų grupėse.

Šių metų devynių mėnesių bendrovės pelnas siekė 1,6 mln. eurų, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pelnas padidėjo 98 proc. arba 0,8 mln. eurų.

2023 m. devynių mėn. buvo planuotas 1 mln. eurų pelnas.

Bendrovės pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) sudarė 2,6 mln. eurų.

Palyginti su 2022 m., EBITDA padidėjo 65 proc. (1,0 mln. eurų). EBITDA marža 2023 m. siekė 39 proc. (pernai – 30 proc.). Planuota EBITDA – 2 mln. eurų, EBITDA marža – 32 proc.

Šiemet bendrovėje „Smiltynės perkėla“ iš viso atlikta investicijų į ilgalaikį turtą už 1,7 mln. eurų (planas – 1,72 mln. eurų).

Investicijų įgyvendinimas sudarė beveik 100 proc., taigi visos suplanuotos reikšmingiausios investicijos buvo įgyvendintos.