Verslo niekas neklauso

Daugelyje šalių pramoginės menkių žvejybos verslininkai su tuo tarsi susitaikė. Valdžia pasakė, kad nieko nebus, ir niekas teisybės nebeieško.

Taip yra mažesnėse šalyse, kaip Lietuva, kur menkių žvejų laivų savininkų nėra daug. Saujelei žmonių ką nors išpešti iš valdžios yra neįmanoma, nes mažo verslo problemų niekas nenori klausyti.

Daugelis spjovė į bet kokią kovą už verslo teisę gaudyti menkes. Valdžia pasakė, kad nieko nebus, nes draudimai yra ne Lietuvos, o ateina iš Briuselio.

Lietuva yra per maža šalis, kad, siekdama apginti savo verslą, ką nors išpeštų iš ES. Taip pat nėra ir kokio nors intereso ką nors ginti.

Lietuvoje požiūris į verslą, kuris susijęs su transportu ar tranzitu, su kitomis jūrinėmis veiklomis, yra tragiškas. Vilnius, daugeliu atvejų įskaitant ir valdžios žmones, jūrą supranta tik kaip tą vietą, kur galima atvažiuoti savaitgaliais ar per atostogas pasideginti.

Lenkai skundėsi premjerui

Taip yra mažose šalyse, kaip Lietuva, bet ne Lenkijoje. Praėjusią savaitę maždaug 200 žvejų, įskaitant ir pramoginės menkių žvejybos verslą, sugebėjo surengti susitikimą su Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu.

"Kiek dar galime būti maitinami pažadais dėl menkių žvejybos? Kiek dar tęsis menkių žvejybos draudimas rytinės Baltijos jūros dalyje?" – klausė žvejai.

"Jei tai priklausytų nuo Lenkijos vyriausybės, galėtumėte gaudyti menkes. Mes draudimų neįvedame, tai daro Europos Sąjungos institucijos", – aiškino Lenkijos premjeras.

Redakcijos archyvo nuotr.

Lenkijos žvejai ir verslininkai yra aktyvūs. Nuo 2020 m., kai Baltijos jūros rytinėje dalyje pradėtas taikyti menkių draudimas, jie ne kartą buvo susitikę tiek su Lenkijos, tiek su ES vadovais, kurie susiję su žvejyba. Lenkijos žvejai ne kartą buvo susitikę ir su Europos Komisijos Aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės komisaru Virginijumi Sinkevičiumi.

Lenkijos žvejams yra pažadėta, kad bus mokamos kompensacijos dėl menkių žvejybos draudimo veiklos netekusiems laivų įgulų nariams. Lenkijoje yra numatyta ir verslo netekusių žvejų laivų atidavimo į metalo laužą ir kompensavimo už tai tvarka.

Lenkijos žvejai, kol kas bene vieninteliai rytinės Baltijos jūros regione, parodė nepasitenkinimą, kad metai iš metų pratęsiami menkių žvejybos draudimai jų netenkina.

Susitikime su Lenkijos premjeru M.Morawieckiu žvejai priminė ir tai, kad žvejams kompensavimas neatitinka tų sąlygų, kurios buvusios aptartos 2020 m. sausį įvedant žvejybos draudimus.

Vieniems leidžia, kitiems – ne

Vėl atsiradęs žvejų suaktyvėjimas yra todėl, kad Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES) yra pateikusi rekomendacijas ir 2023 m. rytinės Baltijos jūros regione taikyti menkių žvejybos draudimus.

Jei rytinės Baltijos jūros dalyje (24–32 pakvadračiai) menkių žvejyba ir vėl būtų draudžiama, Vakarų Baltijos jūros dalyje (22–24 pakvadračiai) būtų leidžiama sugauti 926 tonas menkių.

Iki šiol nebuvo nė vienų metų, kad Vakarų Baltijos jūros dalyje menkių žvejyba būtų draudžiama. Tai piktina rytinės Baltijos žvejus ir pramoginio verslo atstovus. Kyla natūralus klausimas, kodėl vienoje Baltijos jūros dalyje menkes galima gaudyti, o kitoje – ne?

Taip pat kyla klausimų, kodėl rytinėje Baltijos jūros dalyje pramoginės žvejybos žvejams negalima sugauti nė vienos menkės, o verslo žvejai, gaudydami kitas žuvis, jei tarp jų pakliuvo menkių, jas gali pasiimti.

Kol kas nėra galutinio sprendimo, kaip 2023 m. bus vykdoma žvejyba rytinėje Baltijos jūros dalyje. Greičiausiai menkių žvejyba ir vėl bus draudžiama. Sprendimas spalį turėtų būti priimtas ES šalių žemės ūkio ministerijų atstovų susitikime.

Bent jau Lenkijos žvejai, kol kas bene vieninteliai rytinės Baltijos jūros regione, parodė nepasitenkinimą, kad metai iš metų pratęsiami menkių žvejybos draudimai jų netenkina.