- Indrė Kiseliovaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Dėmesys: R. Erminas išmano japonų rašto sistemas, tad su jomis supažindino ir klaipėdiečius. -
Pažintis su Japonija – per vardų rašymą
Trys japonų kalbos abėcėlės – hiragana, katakana ir kanji – su jomis susipažino ir savo vardą japoniškai rašyti mokėsi saujelė klaipėdiečių. Kūrybinio užsiėmimo dalyviai išgirdo, kaip japonų kalboje ne tik rašomi, bet ir tariami kasdienybėje vartojami žodžiai, sužinojo įdomybių apie japonų kultūrą bei tai, ką jie pasiėmė iš kinų rašto sistemos.
Toks užsiėmimas vyko Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Vasaros lauko skaitykloje. Jį vedė šios bibliotekos bibliotekininkas ir Rytų Azijos mokslų magistras Romanas Erminas.
Renginio pradžioje jis japoniškai prisistatė. Atskleidė, kad yra kilęs iš Klaipėdos, Vytauto Didžiojo universitete baigė Rytų Azijos kultūros ir kalbų studijas, po to tęsė Rytų Azijos regiono studijas. Šiuo metu dirba I. Simonaitytės bibliotekoje.
Nedidelėje, iki dešimties žmonių siekusioje grupelėje, atsirado tik viena mergina, kuri šiek tiek žinojo japonų kalbą, kadangi išmanė korėjiečių.
Kita renginio dalyvė prisipažino žinanti, kaip japoniškai padėkoti – „arigato“ ir pasisveikinti – „koničiva“.
Pasak R. Ermino, japonai turi tris rašto sistemas – hiragana, katakana ir kanji (lietuviškai tariama „kandži“).
„Japonai skaito iš viršaus į apačią, iš dešinės į kairę, atvirkščiai nei mes. Visus žodžius japonų kalboje galima užrašyti hiraganos abėcėle. Antroji abėcėlė – katakana – identiška pirmajai, tiesiog skiriasi simboliai, o trečioji abėcėlė turi nuo 50 iki 80 tūkst. ženklų, – teigė R. Erminas.
Romanas Erminas. Vestos Jašinskaitės nuotr.
Hiragana turi per 40 garsų. Šią abėcėlę sudaro balsiai ir su jais naudojami dvigarsiai. Tačiau tariant dvigarsius atsiranda lietuvių retai vartojamų garsų – „tsu“, „shi“, „fu“.
Japonai skaito iš viršaus į apačią, iš dešinės į kairę, atvirkščiai nei mes.
„Į Japoniją atėjus Vakarams, japonai sugalvojo, kad reikia savo raštą palikti unikalų ir visiems vakarietiškiems žodžiams sukurti identišką hiraganai abėcėlę – katakaną“, – teigė R. Erminas.
Tad katakana rašomi užsieniniai žodžiai ir vardai.
„Ir yra trečioji rašto sistema, paimta iš senovės kinų kalbos, – hanzi. Tad kanji yra japonų kalbos, o hanzi – kinų. Kiekvienas kandžis gali reikšti kokį nors žodį. Tą patį žodį galima užrašyti ir hiraganos arba kitakanos abėcėle“, – pasakojo R. Erminas.
Po trumpos įvadinės pažinties su japonų kalba, klaipėdiečiai mokėsi patys užrašyti savo vardą, naudodamiesi katakanos abėcėle. Prie kiekvieno priėjo R. Erminas ir paaiškino, ką daryti, jeigu varde yra raidės „d“, „g“, „t“ ar kokie nors dvigarsiai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
„Betsafe-LKL“ Gala vakaras...
-
Kalėdinė Kauno eglė – i...
-
Kauno kalėdinės eglutės ...
-
Kauno eglės įžiebimo koncer...
-
Kauno kalėdinės eglės įži...
-
Kaunas paminėjo Lietuvos kari...
-
L. Kasčiūnas ir R. Umerovas ...
-
Avarija Tunelio gatvėje...
-
Eurolyga: Kauno „Žalgiris...
-
Akcija, skirta apginti už Ukr...
-
Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykusKlaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietąBaigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviaiĮ gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
Lietuvos kariams – padėka ir pagarbaŽvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...
-
Terminalo pavadinimas – ne vienasKruizinių laivų terminalas gali būti vadinamas dvejopai – ne tik visiems įprastu oficialiu pavadinimu, bet ir kitu – Karo ir kruizinių laivų terminalu. Taip esą nuspręsta dėl to, kad šiame terminale švartuojasi ne tik kruizin...
-
Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!3Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...
-
Lapkričio pabaiga – nežiemiškaSinoptikų pranešimai pajūryje gyvenantiems žmonėms neleidžia tikėtis nei didesnių šalčių, nei ypatingos šilumos. Viskas bus taip, kaip ir paprastai būna lapkričio gale – stiproki vėjai vaikys debesis, o kai jie nurims, ga...
-
Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės1Klaipėdos vadovo Arvydo Vaitkaus feisbuko paskyroje atsirado šmaikštus vaizdo įrašas, kuriame visiems žinomas aktorius klaipėdietis Giedrius Savickas prašo „pasimatuoti“ mero kėdę. Šiuo vaizdo įrašu ...
-
Dėl keistos antenos – spėlionės3Žmones šią savaitę stebino neįprastas objektas. Jie nepatikliai dairėsi į vieną automobilį, pastatytą Gargžduose prie prekybos centro. Mat iš transporto priemonės stogo netikėtai į orą iškilo stovas su grybo formos įrenginiu...
-
Vakarų Lietuvoje – sniego pusnys: dalis žmonių liko be elektrosVakarų Lietuvą penktadienio rytą pasitiko žiema. Socialiniuose tinkluose žmonės dalijosi įvairiuose miestuose užfiksuotais sniego pusnių vaizdais. ...