Su visa šeima

Palangoje jam yra tekę viešėti darbo reikalais. Tuomet labai patiko atmosfera, draugiški žmonės. „Pagalvojau, kad Lietuvoje vertėtų apsilankyti su visa šeima“, – pasakojo F. Blanchet. Kelionės tikslas – praleisti laiką kartu su šeima, geriau pažinti Lietuvą ir pailsėti.

Svečias pažymėjo, kad jį su lietuviais vienija ir požiūris į įvykius Ukrainoje. Prancūzas daugiau kaip prieš 20 metų bendradarbiavimui su Ukraina yra įsteigęs organizaciją, ne kartą lankėsi šioje šalyje, todėl Rusijos sukeltas karas jį emociškai paveikė labai stipriai. Sen Žil Krua de Vi yra priėmęs daug ukrainiečių pabėgėlių. „Jie visuomet pabrėžia, kad Lietuva puiki šalis ir labai geri jos žmonės. Vaikai į Lietuvą ir vyko lydimi šių žodžių. Pačių patirti įspūdžiai – irgi kuo geriausi“, – teigė prancūzas.

Be Palangos, šeima dar poilsiavo prie Platelių ežero, paskui užsuko į Šiaulius, Kauną, penktadienį aplankė Trakus ir pasiekė Vilnių. Kaunui skirtos dvi dienos.

Nustebino restoranai

Apie Palangą žinojo nemažai, o ko tikėjosi iš Kauno? „Kaunas Prancūzijoje garsus krepšiniu. Prieš važiuodami pasidomėjome ir istorija. Gražus miestas. Labai patiko Laisvės alėja, rotušė. Aplankėme pilį, bažnyčias, ne vieną muziejų. Asmerdamo mokyklos muziejus – fantastiškas, gido prancūzų kalba – be priekaištų. Ten praleidome kone dvi valandas, kurios visiškai neprailgo“, – gyrė svečias.

Smalsi šeima aplankė ir Nemuno salą, pabuvojo baigiamoje įrengti „Mokslo saloje“, „Žalgirio“ arenoje, jos baseine.

Palangoje susivėrė po gintarinę apyrankę, Kryžių kalne paliko kryžių su šeimos narių vardais.

F. Blanchet sakė, kad jį, žmoną ir vaikus labai nustebino daug kur specialiai vaikams pritaikytos, įrengtos erdvės, pavyzdžiui, žaidimų kampeliai restoranuose. „Mums tai labai nauja. Prancūzijoje to nėra. Vaikams iki šiol nepatikdavo restoranuose, nes neturėdavo ką veikti, reikėdavo ramiai sėdėti. Dabar laukia nesulaukia, kada eisime“, – pastebėjo meras.

Svečiai atkreipė dėmesį ir į Lietuvos restoranuose ir kavinėse patiekiamo maisto kokybę. „Sūnus sako, kad tokių skanių makaronų  niekada nėra valgęs“, – po pietų Kauno restoraną „Piano Piano“ gyrė F. Blanchet.

Kaunas Prancūzijoje garsus krepšiniu. Prieš važiuodami pasidomėjome ir istorija. Gražus miestas. Labai patiko Laisvės alėja, rotušė.

Svečių dienos kulminacija tapo muzikos vakaras Kauno valstybinėje filharmonijoje. Šeimą iš Prancūzijos pasitikęs filharmonijos vadovas Justinas Krėpšta aprodė istorinį pastatą ir palydėjo į bokštelį, nuo kurio atsiveria Kauno vaizdas.

„Man koncertas paliko labai didelį įspūdį. Labai aukšto lygio renginys ir muzika. Tiesiog tvyrojo labai gera nuotaika“, – džiaugėsi pati profesionaliai dainuojanti ir skirtingais instrumentais grojanti F. Blanchet sutuoktinė Anne-Sophie Blanchet.

Garsėja jachtomis

Pirmas susidūrimas su Lietuva buvo nuotolinis ir labai netikėtas. „Sulaukiau Lietuvos ambasadoriaus Prancūzijoje skambučio su idėja dėl miestų partnerystės su Palanga. Nepatikėjau. Sekretorei pasakiau, kad tai tikrai kažkieno pokštas. Pradėjęs kalbėtis supratau, kad skambinama ne juokais“, – pasakojo svečias.

Penkių asmenų Blanchetų šeima atostogas mūsų šalyje pradėjo nuo Palangos, kuri yra susigiminiavęs miestas su Sen Žil Krua de Vi. Bendradarbiauti šie miestai pradėjo per karantiną, oficiali sutartis pasirašyta prieš pusantrų metų.

„Turime daug bendro su Palanga“, – sakė meras. Abu miestai labai panašūs, nes tai kurortai su paplūdimiais, sieja ir skulptorius Antanas Mončys.

„Panašios problemos: kaip išsaugoti kopas, medžius, kaip suderinti naujų statinių statybą ir aplinkosaugos, gamtosaugos interesus. Parkavimo problemos, daug automobilių, daug turistų“, – vardijo F. Blanchet.

5 km paplūdimį turinčiame Sen Žil Krua de Vi nuolatinių gyventojų – apie 8 tūkst. Sezono metu žmonių čia suguža dešimteriopai daugiau. Miestelis garsėja kaip kurortas, taip pat ir dėl žvejybos – veikia sardinių konservų gamykla, ši vietovė garsėja ir austrėmis, kurios renkamos per atoslūgius.

Sen Žil Krua de Vi turi vieną didžiausių ir seniausių pasaulyje burinių ir motorinių laivų gamyklų. Čia veikia viena stipriausių mokyklų, kurioje vaikai mokomi valdyti laivus. Veikia jėgos aitvarų ir banglenčių mokykla.

Ekskursija: svečius iš Prancūzijos Kaune sužavėjo art deco stiliaus Amsterdamo mokyklos muziejus. Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Daugiau informacijos

Kaunas, kaip ir kitos Lietuvos vietovės, svečio manymu, gali daug nuveikti pritraukdamos turistus. „Kaip pritraukti prancūzus? Taip, kol kas prancūzai, planuodami atostogas, nesako: o, važiuojame į Lietuvą! Reikia jiems parodyti, kad Lietuva tinkama poilsiui, kelionėms su šeima, kad čia yra paplūdimių, daug gražių vietų, kad tai saugi šalis, lengvai pasiekiama lėktuvu“, – kalbėjo F. Blanchet.

Kai jis su šeima lankėsi Plateliuose, susižavėjo nuostabiu ežeru, bet pasigedo informacijos, ką konkretaus ten galėtų nuveikti, kur galėtų išsinuomoti valtį, kur galima stovyklauti. Nereikia nieko naujo išrasti – tiesiog surašyti informaciją, kuri galėtų pasiekti turistus, patarė svečias. Kaip mano, kuria kryptimi eina turizmas? Yra tamsusis turizmas, gastroturizmas, medicininis ir t. t., bet, kaip pastebėjo F. Blanchet, jo regiono žmonėms labai aktualios kelionės su šeimomis. Suaugusieji daug ir ilgai dirba, mažai laiko praleidžia su šeima, todėl bent jau atostogas nori praleisti visi kartu.

„Prieš 10–20 metų pas mus žmonės atvažiuodavo tik dėl paplūdimio. Dabar jau nori ir papildomų veiklų, pramogų, galimybių išvysti ką nors įdomaus, restoranų, muziejų“, – teigė svečias.

Lietuvos sezonas Prancūzijoje

Rugsėjį prasidės ir iki gruodžio tęsis „Lietuvos sezonas Prancūzijoje 2024“. Programa buria menininkus, mąstytojus ir visuomenės veikėjus.

Meras vardijo, kad jo miestelyje restoranai į meniu įtrauks lietuviškų patiekalų, kino teatruose bus rodoma lietuviškų filmų, viešės folkloristai iš Palangos su koncertine programa, Gintaro muziejaus atstovai rengs edukacijas.

„Ruošdamiesi išpirkome visas Lietuvos vėliavas – ir dideles, ir mažas“, – nusijuokė F. Blanchet.

Sen Žil Krua de Vi miestelyje, ant tilto, stovi Antano Mončio skulptūra. Jis žymus visoje Prancūzijoje. Rengiama ekspozicija apie jo kūrybą ir gyvenimą. Jis Prancūzijoje buvo įleidęs šaknis, kai Lietuvą okupavo sovietai.

Rugsėjį miestelio folkloristai svečiuosis Palangoje, palangiškių folkloristų atsakomasis vizitas numatytas kitais metais.

Beje, F. Blanchet pagal profesiją – žurnalistas. Hobis – numizmatika, daug skaito, rašo. Turi numizmatikos krautuvėlę. Jo kolekcijoje puikuojasi ir euro monetos su Vyčiu, riboto leidimo monetos, skirtos projektui „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ paminėti.