Atsipirko iš karto

Įmonės „Danės būstas“ administruojamo Danės g. 37 daugiabučio namo renovacija baigta pernai rudenį. Finišavus darbams, pastatas pasiekė C energinę klasę. Sutaupoma net 64 proc. šilumos.

Gyventojai netruko pajusti renovacijos naudą. Danės g. 37 namo gyventojas Algirdas Bružas pasakojo, kad jo gaunamos sąskaitos už šildymą sezono metu sumažėjo nuo dviejų iki keturių kartų.

Klaipėdietis tvirtino, kad prieš renovaciją šildymas atsieidavo labai daug. Sąskaitos siekdavo 170–200 eurų. Po modernizacijos jos sumažėjo iki 40–50 eurų.

„Name situacija buvo tragiška. Po renovacijos viskas pasikeitė. Ne tik sumažėjo sąskaitos už šildymą, bet namuose pasidarė šilčiau. Visai kitokia ir aplinka“, – pasakojo gyventojas.

Pasak A.Bružo, namo renovacija vyko sklandžiai. Klaipėdietis džiaugėsi, kad pavyko išsirinkti gerus statybininkus, administratorius puikiai organizavo darbus, pastarieji baigti laiku.

Gyventojo nuomone, investicijos į renovaciją atsipirko tą pačią dieną, kai ji buvo baigta.

„Parduokite butą atnaujintame name. Į darbus investavote 10 tūkst. eurų, o uždirbsite 30–40 tūkst. eurų. Geras verslas“, – pabrėžė A.Bružas.

Svarbiausia – sutarimas

Gražia aplinka, mažesnėmis sąskaitomis džiaugiasi ir įmonės „Jūros būstas“ administruojamo Nidos g. 40C namo gyventojai. Nors prieš praėjusį šildymo sezoną pastato renovacija dar nebuvo baigta – buvo pakeista šildymo sistema, beveik apšiltintos sienos – jie pajuto naudą.

„Gyvename kur kas šilčiau nei anksčiau. Mieste baigus šildymo sezoną, visi skundėsi, kad namie – šalta. Mes to nepajutome, nors orai buvo vėsūs“, – prisiminė gyventoja Renata Andriekienė.

Nidos g. 40C namo renovacija baigta šiemet. Šilumos sutaupymas siekia 67 proc. Pastatas priskirtas C energinio naudingumo klasei.

Pasak R.Andriekienės, kol namo renovacija nebuvo visiškai baigta, šiluma būstams skirstyta pagal plotą. Kito sezono metu bus atsižvelgiama, kiek kiekvienas būstas sunaudoja energijos.

„Naudą pajutome jau praėjusią žiemą. Sąskaitos už šildymą buvo gerokai mažesnės, nors darbai nebuvo baigti. Sausį už šildymą mokėjau 45 eurus, kai kaimynai, gyvenantys tokio pat ploto bute nerenovuotame name, – 105“, – pasakojo gyventoja.

R.Andriekienė atkreipė dėmesį, kad namo renovacija privertė pasitempti ir pačius gyventojus. Jie atsakingiau prižiūri savo aplinką, rūpinasi tvarka.

„Prieš renovaciją namas buvo prastos būklės. Iro sienos, per jas skverbėsi vanduo. Reikėjo kažką daryti. Gyventojų sutarimas dėl modernizacijos yra vienas esminių dalykų. Tada imtis veiksmų gali ir administratorius. Priešingu atveju jis bejėgis“, – tvirtino gyventoja.

Į pagalbą pasitelkė specialistus

Prieš dvi savaites komisija tinkamu naudoti pripažino renovuotą Smilties Pylimo g. 17 namą, kuriame yra 20 butų. Šio namo būstų savininkai yra įkūrę bendriją „Uostininkas“, tačiau daugiabučio administravimą pavedė įmonei „Danės būstas“.

Gyventojai ruoštis namo renovacijai pradėjo prieš beveik dvejus metus. Bendrijos „Uostininkas“ pirmininkas Česlovas Rimkus pasakojo, kad darbams pritarė 75 proc. būstų savininkų.

„Tapau pirmininku ir ėmiausi darbų. Man teko didelė našta. Viską reikėjo daryti labai greitai, kad galėtume pretenduoti į didesnę valstybės paramą, stebėti darbus“, – teigė pirmininkas.

Č.Rimkus džiaugėsi, kad viską pavyko baigti laiku, nors teko pavargti ir siekiant gauti finansavimą. Daug pagalbos sulaukta ir iš projekto administratoriaus įmonės „Danės būstas“.

„Projekto administravimą finansuoja valstybė. Kodėl tuo nepasinaudoti ir į pagalbą nepasitelkti specialistų? Dėkoju visiems – projektuotojams, statybininkams, techniniam prižiūrėtojui, administratoriui – kurie prisidėjo prie mūsų namo renovacijos“, – pabrėžė pirmininkas.

Pasak Č.Rimkaus, renovacijos rezultatai buvo geresni nei tikėtasi. Namas priskirtas B energetinio efektyvumo kategorijai, nors buvo siekta C. Šilumos sutaupymas siekia 54 proc.

Smilties pylimo g. 17 namo renovacijos statybos darbai atsiėjo 300 tūkst. eurų. Dar tikimasi gauti žadėtą 40 proc. valstybės paramą. Tad išlaidos gerokai sumažės.

„Tikri rezultatai pasijaus kitą šildymo sezoną. Manau, jie bus geri. Ankstyvą pavasarį, kai dar nebuvo baigti sienų šiltinimo darbai, namie jau buvo šilčiau“, – neabejojo pirmininkas.

Populiari ir dalinė renovacija

Pasak įmonės „Danės būstas“ direktoriaus Mariaus Šiaulio, tiek Danės g. 37, tiek Smilties Pylimo g. 17 daugiabučių būklė prieš renovaciją buvo sudėtinga.

„Panaši situacija yra visuose senuose namuose. Yra namų, kur bet kurią sekundę gali prakiurti vamzdis. Didžiosios dalies tokių namų sistemos yra atgyvenusios tiek techniškai, tiek morališkai. Dėl to gyventojams susidaro nemažų šilumos nuostolių“, – komentavo vadovas.

M.Šiaulys pabrėžė, kad imtis renovacijos verta. Tą įrodo konkretūs pavyzdžiai. Ypač renovacijos nauda atsiskleidžia šildymo sezono metu, kai sumažėja sąskaitos už šilumą.

„Svarbiausia, kad gyventojai rūpintųsi namu. Kažką darytų. Galima imtis viso namo renovacijos su valstybės pagalba arba jį atnaujinti etapais. Pavyzdžiui, vien atnaujinus šildymo sistemą išlaidos šildymui sumažėja“, – pasakojo vadovas.

Direktorius atkreipė dėmesį, kad viso namo renovaciją kompensuoja valstybė, dalinę – ne. Tačiau pastaruoju atveju gyventojams nereikia vykdyti procedūrų, kurios trunka trejus metus, imti paskolos 20-čiai metų. Tarp klaipėdiečių populiari ir viso namo, ir dalinė renovacija.

Vienas renovacijos lyderių

Klaipėdos regionas yra vienas renovacijos lyderių. Vien „Mano būsto“ grupės įmonės čia administruoja 76 namų renovacijos projektus.

Iš jų 51 namo gyventojai yra pasitvirtinę investicinius planus. 23 namai yra gavę finansavimą iš kreditus teikiančių įstaigų, likę laukia finansavimo. 34 namuose yra įvykę rangos darbų pirkimo konkursai, 12 baigti statybos darbai, dar 13 darbai vyksta šiuo metu.

Įmonės „Mano būstas“ Klaipėdos regiono vadovė Vaida Žvikienė atkreipė dėmesį, kad 80 proc. – 63 daugiabučiai namai – dalyvauja renovacijos programoje iniciatyvių gyventojų ir administratorių dėka. Likusi dalis projektus gyvendina per savivaldybės programą.

„Viso namo renovacija ar dalinė, kai per ilgalaikę programą parenkami didžiausią efektą suteikiantys sprendiniai, taupantys šilumą ir gyventojų pinigus, nėra lengvas ir greitas kelias, tačiau, be abejonės, sukuria geresnę gyvenimo kokybę daugiabučių namų gyventojams bei taupo pinigus išleidžiamus šildymui“, – akcentavo V.Žvikienė.