- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjungai pradėjus kovoti su senais laivais atsikratančiais savininkais, sankcijos įvedamos ir Lietuvoje.
Baudos iki 10 tūkstančių
Seime svarstomas ir bus papildomas Aplinkos apsaugos įstatymas dėl atsakomybės už netinkamą laivų perdirbimą.
Laivus perdirbančios bendrovės privalės turėti laivų utilizavimo planus ir juos teikti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams. To nepadarius pirmą kartą numatyta nuo 200 iki 400 bauda, o pakartotinai – 400–800 eurų bauda.
Pagal ES reglamentą numatyta, kad kaskart prieš pradedant perdirbti konkretų laivą būtina pranešti aplinkosaugininkams. Kai laivas baigiamas perdirbti, turi būti pateikiama pažyma apie tai, kaip panaudotos laivo medžiagos. To nepadarius arba pateikus neteisingus duomenis skiriama iki 500 eurų bauda, o pakartotinai – iki 800 eurų.
Kaskart utilizuojant laivą turi būti jo perdirbimo planas. Jei jo nėra, numatyta net iki 4 tūkst. eurų, o pakartotinai – iki 8 tūkst. eurų bauda.
Nuo 2 iki 5 tūkst. eurų bauda, o pakartotinai iki 10 tūkst. numatyta ir tuo atveju, kai laivas pradedamas perdirbti negavus iš jo savininko paruošimo perdirbti sertifikato kopijos.
Dėl laivo perdirbimo atitinkamai pakoreguotas ir Lietuvos administracinių nusižengimų kodeksas. Jame atsirado visiškai naujas 2511 straipsnis, kuris nustato reikalavimus, susijusius su laivo perdirbimu.
Sankcijos susijusios su tais pačiais punktais, kaip numatyta Aplinkos apsaugos įstatyme, tačiau pagal Administracinių nusižengimų kodeksą jos jau skiriamos bendrovių vadovams ir už laivų perdirbimą atsakingiems asmenims.
Numatyti net 8 punktai, kai skiriamos administracinės baudos. Didžiausios baudos už laivo perdirbimą, negavus iš laivo savininko pasiruošimo perdirbti sertifikato kopijos – pirmą kartą iki 3 tūkst. eurų, o pakartotinai – iki 5 tūkst. eurų.
Pjaustymas Lietuvoje neaktualus
Tokios sankcijos Lietuvoje įvestos perkeliant ES direktyvų reikalavimus. Ji stengiasi kovoti su kompanijomis, kurios atsikrato laivų siųsdamos juos į Indijos ar Šri lankos paplūdimius.
„Prieš įvedant sankcijas gavome įstatymų projektus, kad pareikštume nuomonę. Tarp maždaug 20 mūsų asociacijos įmonių neatsirado nei vienas, kam ši informacija būtų aktuali“, – teigė Lietuvos laivų statybos ir remonto asociacijos vykdomasis direktorius Viktoras Čepys.
Jo teigimu, Lietuvoje niekas neužsiima didelių jūrinių laivų pjaustymu. Jis sakė nežinantis kompanijos ir Latvijoje ar Lenkijoje, kurios tą darytų.
ES šalių laivus yra sertifikuotos utilizuoti dvi Turkijos kompanijos. Todėl daugiausia laivų iš ES šalių bus išvaroma pjaustyti į Turkiją. ES bandė surasti būdų, kaip didelius jūrinius laivus pjaustyti Ukrainoje, tačiau nepavyko susitarti su tos šalies laivų statyklų savininkais.
Lietuvoje taip pat yra kelios bendrovės, kurios galėtų užsiimti laivų pjaustymu, bet tik mažesnių. Pjaustyti didelius jūrinius laivus, ko gero, galėtų vienintelė Vakarų laivų gamykla, nes laivus reikia iškelti į doką ar ištempti į krantą.
Laivams suranda pirkėjus
Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius Gintautas Kutka teigė pastaraisiais metais nežinantis nei vieno atvejo, kad Lietuvos laivų savininkų jūriniai laivai būtų kam nors atiduoti pjaustyti.
Jo teigimu, Lietuvos kompanijos sugeba surasti pirkėjus ir senesniems laivams. Juos stengiamasi nenuvaryti tiek, kad tiktų tik į metalo laužą.
Pirkėjams tolesniam naudojimui buvo parduoti visi Lietuvos jūrų laivininkystės laivai. Juos dažniausiai pirkdavo Azijos, Rusijos kompanijos.
Gal tik dalis žvejų laivų tiek iš „Jūros“ laikų, tiek iš kompensacinio laikotarpio prieš 10–20 metų buvo pjaustomi. Tačiau Lietuvoje pjaustyti tik mažesni, daugiausia Baltijos jūros žvejų laivai, visi didieji buvo išvaryti kitur.
Nėra jokių duomenų, kad kokie nors laivai iš Lietuvos būtų patekę į Indijos ar kitų šalių paplūdimius.
„Nuvaryti seną laivą iš Lietuvos į Indiją nėra taip paprasta. Brangus plaukimas Sueco kanalu. Ne taip paprasta Azijos paplūdimių laivų pjaustytojams parduoti laivą. Tam reikia žinoti tarpininkus, advokatus, kurie tinkamai įformintų dokumentus“,– pasakojo V.Č
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdoje – specifinės problemos: kas atlygins patirtą žalą?
Klaipėdos gyventojai nuolat susiduria su specifinėmis problemomis, kurios vyrauja būtent uostamiestyje. Vėjo gūsiai laužo medžius, gadina pastatus, išlaužia mašinų dureles, o ir kitokių audrų sukeltų padarinių išvengti pavykst...
-
Įspėja: girliandos gali kelti pavojų
Prieš šventes dauguma uostamiesčio gyventojų savo namus gražina įvairiomis kalėdinėmis puošmenomis. Vieni langus papuošia girliandomis ir šviečiančiomis lemputėmis, kiti šiuo laikotarpiu namuose jaukumą kuria...
-
Teatro aikštėje rikiuojasi norinčiųjų čiuožti eilės
Teatro aikštėje po atviru dangumi įsikūrusi ledo čiuožykla jau sulaukė tūkstančių lankytojų. Ledą išbando ne tik jaunuoliai, pasimėgauti žiemos pramogomis atvyksta ir senjorai. Vakarų Lietuvoje šiemet įrengtos net trys ledo ...
-
Eglės puošybos tradicijos kinta
Nuo seno egles puošdavo pagal tradiciją – prieš Kūčių vakarą, bet laikui bėgant daug kas keitėsi. Didžiuosiuose šalies miestuose eglės įžiebtos dar neprasidėjus gruodžiui. Daug žmonių egles papuošia ankstų gruo...
-
Kaliningrade įveda maisto korteles4
Nuo Naujųjų metų kaimyninėje Kaliningrado srityje įvedamos maisto kortelės socialiai remtiniems asmenims. Apie tokį sprendimą paskelbė Kaliningrado srities gubernatorius Aleksejus Besprozvanychius. ...
-
Per metus Klaipėdoje atnaujinta daugiau nei 11 tūkst. kvadratinių metrų šaligatvių
Klaipėdoje baigiami šiais metais suplanuoti šaligatvių atnaujinimo darbai. Iš viso šiais metais pėsčiųjų takų atnaujinimui ir įrengimui skirta beveik 3 mln. eurų, pranešė savivaldybė. ...
-
„Eglių ekspertas“ nustėro išvydęs šią žaliaskarę: totalus pasityčiojimas5
Sekmadienį pajūryje apsilankęs „eglių ekspertu“ tituluojamas Justas Pečeliūnas liko be žado. Ilgą kelią iš sostinės įveikęs turinio kūrėjas tikėjosi pasigrožėti miesto puošmena, tačiau eglutė jį pasitiko paskendusi...
-
Klaipėdos uostą, kaip modernų ir patikimą, rekomenduoja jūrų profesionalai
Moderni infrastruktūra, efektyvios skaitmeninės sistemos ir nuoseklus tobulėjimas – tai pagrindiniai veiksniai, dėl kurių Klaipėda išlieka jūrų profesionalų rekomenduojamu uostu. Iš įvairių pasaulio šalių atplaukiančių ...
-
Unikalus reginys: Doviluose sužibo šiaudiniai aviliai
Doviliškiai unikaliu renginiu vijo tamsą iš savo širdžių – miestelyje buvo įžiebti autentiški šiaudiniai aviliai, kvepėjo medumi, o virš šventės dalyvių galvų suposi milžiniškas kalėdinis...
-
Tarp apdovanotųjų – ir klaipėdietės
Tautinių mažumų departamentas iškilmingo vakaro Vilniuje metu apdovanojo aktyvias Klaipėdos tautinių bendrijų atstoves. Jos buvo įvertintos už aktyvią ilgametę veiklą ir kitus nuopelnus. ...