Savas būstas – tik sapnuos

Įsigyti nuosavo būsto neišgalintys gyventojai to nepadarys ir ateityje – šalies bankai ne tik dar labiau sugriežtino būsto paskolų išdavimo sąlygas, bet ir gerokai padidino palūkanas.

Paskolos – turtingiems

Iki šiol pirkti butų daugelis nesiryžo dėl nebeįkandamos jų kainos. Tačiau joms šiek tiek atslūgus, žmonių viltis nusipirkti būstą sužlugdė šalies bankai. Per pirmąsias spalio savaites ne tik kone procentu išaugo ir taip gana didelės būsto paskolų palūkanos, bet ir buvo dar labiau sugriežtintos paskolų išdavimo sąlygos. Iš pirkėjo bankininkai jau reikalauja ne tik 30 proc. dydžio nuosavo įnašo, bet ir gerokai aukštesnių mėnesinių pajamų.

"Ilgą laiką gyvenau nuomojamame bute, tad rinkoje kritus būsto kainoms nutariau įsigyti nuosavą. Kreipiausi į kone visus šalies bankus prašydama 200 tūkst. litų paskolos, tačiau daugelio jų atstovai man atsakė, kad tiek gauti negaliu dėl per mažų pajamų", – piktinosi norimos būsto paskolos negavusi klaipėdietė Ramunė.

Pasak jos, banko ekspertai pabrėžė, kad norint gauti 200 tūkst. litų paskolą mergina turėtų per mėnesį atskaičius mokesčius uždirbti 3,7–4 tūkst. litų.

"Neturiu nei vyro, nei vaikų, nei rimtų įsipareigojimų kitiems bankams, todėl nesuprantu, kaip mano beveik trijų tūkstančių litų pajamos yra per mažos", – aikčiojo mergina.
Ji įsitikinusi, kad patys bankai, anksčiau paskolas dalinę kone visiems dirbantiems, jau patiria sunkumų dėl nemokių klientų, todėl kreditų taip lengvai nebeišduoda.

Šeimoms skolintis lengviau

Ekspertai patvirtino, kad pasaulį sukrėtusi finansinė krizė pabranginti bei sugriežtinti būsto paskolų išdavimą privertė ir Lietuvos bankus.

Anot SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, dauguma šalies bankų jau neberizikuoja suteikti paskolų mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms. Nors, pasak jos, oficialiai teigiama, kad asmeniui, norinčiam gauti paskolą, sumokėjus mėnesinę įmoką bankui pragyvenimui turėtų likti bent po 600–700 litų, išties realybė kiek kitokia – bankai siekdami apsisaugoti nuo rizikos neoficialiai šią sumą kone padvigubina.

"Jau dabar prieš suteikiant paskolą skaičiuojama, kad jos įnašai neviršytų 40 proc. šeimos ar asmens pajamų, bet esant tokiai infliacijai ir smunkant ekonomikai, manau, šį skaičių reikėtų dar labiau sumažinti – bent iki 30-33 proc. Juk kuo žmogui daugiau lieka pinigų, tuo jam lengviau pragyventi, ir įmokos bankui netampa našta", – pabrėžė J.Varanauskienė.

Šiuo atveju, anot specialistės, palankesnės sąlygos pasiskolinti iš banko suteikiamos didesnes pajamas gaunančioms šeimoms be vaikų, sudėjus dviejų žmonių atlyginimus suma tampa gerokai didesnė, o įmoka už būstą bankui nuo to nesikeičia.

Bankai tapo atsargūs

Ekspertė įsitikinusi, kad sugriežtinti paskolų suteikimo sąlygas reikėjo jau gerokai seniau, nes pabrangus pragyvenimui bei išaugus palūkanoms daugeliui žmonių išsimokėti už prieš kelerius metus įsigytą būstą tampa vis sudėtingiau.

Nors nemokių klientų masiškai dar nedaugėja, pasak J.Varanauskienės, visi bankai blogųjų paskolų bumo bei būsimų nuostolių jau laukia. Pasak jos, blogosiomis paskolomis laikomos tos, kurias pasiėmę žmonės įmokas bankams įnešti vėluoja apie 60 dienų.

J.Varanauskienė patikino, kad šiuo metu pirkti būstą už iš kreditavimo įstaigų pasiskolintus pinigus apskritai ne itin palankus metas, nes bankai šiuo metu skolina itin brangiai. Neseniai padidinus skolinimosi maržą gerokai išaugo ir palūkanos. Besiskolinantiems eurais vidutiniškai tektų mokėti 7, o litais – 8,5 proc. metines palūkanas.

"Dėl ekonominės krizės Europos bankai nebepasitiki vieni kitais ir itin atsargiai skolina pinigus. Būtent dėl to Lietuvos bankams tenka juos skolintis gerokai brangiau nei iki šiol, o tai privertė padidinti palūkanų normas ir klientams", – tvirtino J.Varanauskienė.
Kai finansinė situacija rinkoje stabilizuosis, anot ekspertės, palūkanų normos nukris ir klientams. Tačiau kada tai įvyks, neaišku.

"Jei sumažėtų palūkanos, tuomet išloštų seniau paskolas pasiėmę klientai. Naujiems klientams jos naudos neatneštų, nes nekintamoji paskolos dalis šiuo metu būtų užfiksuota itin aukšta", – paaiškino J.Varanauskienė.

Kitąmet dings ir lengvatos

Žmonių norą įsigyti būstą netrukus gerokai sumažins ir vakar Vyriausybės priimtas sprendimas nuo sausio 1-osios atsisakyti pajamų mokesčio lengvatos būsto paskolų palūkanoms. Finansų ministerijos specialistai tikina, kad šios lengvatos panaikinimas – naudingas.

"Nors lengvata būsto paskolų palūkanoms buvo numatyta kaip būsto įsigijimą lengvinanti socialinė priemonė, ypač jaunoms šeimoms, ji prisidėjo prie spartesnio nekilnojamojo turto kainų augimo. Todėl nepaisant pasikeitusios padėties nekilnojamojo turto rinkoje, lengvatos panaikinimas išliks aktualus – taip būtų užkirstas kelias nepageidautinoms pasekmėms ateityje", – aiškino siūlymą paruošusios Finansų ministerijos atstovai.

Anot ministerijos ekspertų, atsisakius šios lengvatos, gyventojai nebūtų papildomai skatinami įsigyti pervertintą būstą, be to, sąlygiškai turtingesni asmenys, galintys gauti būsto kreditus, nebebus subsidijuojami visų mokesčių mokėtojų sąskaita.

Visiems anksčiau paskolas paėmusiems lengvatos bus suteikiamos ir toliau, jos nebebus taikomos tik nuo kitų metų pasirašytoms būsto paskolų sutartims.
Šiam pasiūlymui netrukus pritarti turės ir Seimas.

Paskatins pirkti būstus

Tačiau toks valdžios sprendimas kai kuriems ekspertams nesuprantamas. "DnB Nord Būstas" direktoriaus Gedimino Jankausko įsitikinimu, naikinti šią lengvatą reikėjo jau gerokai anksčiau – tuomet, kai nekilnojamojo turto vertė vis kilo, o rinkoje buvo daugybė spekuliantų.

"Dabar, kai rinkoje situacija išties nelengva ir žmonės nebegali įsigyti nuosavo būsto, valstybė bando dar labiau apsunkinti jo įsigijimo galimybes. Iki šiol dauguma gyventojų šią paramą vertino kaip išties pakankamai didelę ir rimtą", – teigė G.Jankauskas.
Toks sprendimas, pasak jo, galėtų sukelti dar daugiau neigiamų padarinių – žmonės bandys bet kokiomis sąlygomis būstą įsigyti dar šiemet.

"Nors dabar nekilnojamojo turto pardavėjai išties stengiasi suaktyvinti sustingusią nekilnojamojo turto rinką rengdami įvairias akcijas, to gali nebeprireikti, nes žmonės ir patys būstus įsigyti sieks dar iki lengvatos panaikinimo", – įsitikinęs G.Jankauskas.


Šiame straipsnyje: Paskolos

NAUJAUSI KOMENTARAI

MIO

MIO portretas
Kiek realiai gali nuleisti kaina?

edka

edka portretas
Na ka viso gero dar jaunime, taves laukia uzsienio vergove, Lietuvai tu nereikalingas. Aciu partijom ir tevynei. jei ir toliau taip zada, tai lietuvoj lietuviu nebeliks, ypac jaunimo, vieni pensininkai. Tik klausimas, o kas juos maitins? Gal Adamkus ar Brazauskas, ar dar kas vadovauja saliai, juk jiems tai neaktualu kaip matom kad per sia kadensija lietuvoj is seimunu pasipilde dar ne vienu milijonieriu. Tai gal jie taupo pinigus ateities pensininkus islaikyt? Tik idomu kodel mokesciu policija nepasidomi jais, ar ir tie taupo del pensininku uzkimstais pinigais, kazko abejoju.

Noriu buta

Noriu buta portretas
Zmones, kas darosi! Jeigu anksciau kainos buvo nezemiskos, bet duodavo paskola beveik visiems, tai dabar kai kainos mazdaug realios, tai jau tikrai negausi paskolos, arba reiks pasikarti kad butu imanoma ismoketi kilancias palukanas. ziuriu trikrai Vyriausybe nori kad jaunimo nebeliktu cia, nors niekada nenorejau is cia isvaziuoti, politikai daro viska kad tai padaryciau. vis dazniau galvoju taip ir bus. man 25 o as negaliu sau leisti absoliuciai nieko, nekalbu apie seimos kurima ,nes kokia seima, jegu nera kur gyventi. ir cia zmogus kuris turi issilavinima ir nora birdbti ir gyventi savo salyje.
VISI KOMENTARAI 9

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

  • Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
    Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus

    Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...

  • Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
    Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą

    Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...

  • Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
    Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai

    Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...

  • „Pražuvusi Klaipėda“ nukeliavo į sandėlį
    „Pražuvusi Klaipėda“ nukeliavo į sandėlį

    Ne vienerius metus klaipėdiečiams rodęs, kaip šiame mieste gyventa prieš kelis šimtus metų, kūrinys dingo iš įprastos vietos. Šioje tvirtovės įtvirtinimų vietą ženklinančiame plote netrukus bus įrengtas kitas akc...

    2
  • Lietuvos kariams – padėka ir pagarba
    Lietuvos kariams – padėka ir pagarba

    Žvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...

  • Terminalo pavadinimas – ne vienas
    Terminalo pavadinimas – ne vienas

    Kruizinių laivų terminalas gali būti vadinamas dvejopai – ne tik visiems įprastu oficialiu pavadinimu, bet ir kitu – Karo ir kruizinių laivų terminalu. Taip esą nuspręsta dėl to, kad šiame terminale švartuojasi ne tik kruizin...

  • Uostamiestyje lapus šluos ir gruodį
    Uostamiestyje lapus šluos ir gruodį

    Rudeninių lapų šlavimo ir išvežimo darbai vyks iki gruodžio vidurio. Šią savaitę vien iš Skulptūrų parko išvežta net 20 tonų lapų. Didžioji dalis šaligatvių – nuvalyti, pamažu valomi ir kiti parkai ...

    1
  • Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!
    Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!

    Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...

    3
  • Lapkričio pabaiga – nežiemiška
    Lapkričio pabaiga – nežiemiška

    Sinoptikų pranešimai pajūryje gyvenantiems žmonėms neleidžia tikėtis nei didesnių šalčių, nei ypatingos šilumos. Viskas bus taip, kaip ir paprastai būna lapkričio gale – stiproki vėjai vaikys debesis, o kai jie nurims, ga...

  • Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės
    Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės

    Klaipėdos vadovo Arvydo Vaitkaus feisbuko paskyroje atsirado šmaikštus vaizdo įrašas, kuriame visiems žinomas aktorius klaipėdietis Giedrius Savickas prašo „pasimatuoti“ mero kėdę. Šiuo vaizdo įrašu ...

    1
Daugiau straipsnių