- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas gerokai sujudino Vakarų Lietuvos žvejus, nes rengiasi įvesti iki šiol neregėtus žvejybos draudimus.
Šeši pakeitimo projektai
Tai, kad žuvininkystės reikalams Lietuvos Seime yra skiriama pernelyg daug dėmesio, buvo pastebėta ir anksčiau. Kone kiekvienais metais vis būdavo svarstomas ir taisomas arba papildomas Žuvininkystės įstatymas.
Nors žuvininkystės verslas Lietuvoje yra vienas iš mažiausiai pajamų į valstybės biudžetą duodanti sritis, tačiau nuolatiniai taisymai keldavo klausimų. Galbūt ši sritis tokia populiari todėl, kad per žuvininkystę iš ES ateina nemaža dalis paramos lėšų?
Seimo Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis pastebėjo, kad šiuo metu Seime yra pateikti svarstyti mažiausiai šeši Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projektai.
Kai kurie pakeitimai sulaukia itin audringos reakcijos viešojoje erdvėje.
Esmė tai, kad beveik visuose Lietuvos vidaus vandenyse, įskaitant ir Kuršių marias, taip pat jūroje penkiuose baruose ir 300 metrų nuo kranto siūloma uždrausti verslinę žvejybą.
Dalis pateiktų siūlymų yra analogiški teikiamiems pagrindiniame įstatymo projekte, tačiau jie nesuderinti tarpusavyje.
Norėtų solidžių kompensacijų
A.Kabišaitis stipriai kritikavo arba daug teisinių neatitikimų rado kai kuriuose su Kuršių marių žvejyba susietuose Žuvininkystės įstatymų pakeitimo projektuose.
Seimo narių siūlymuose iškelta nuostata, kad Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje turėtų išlikti „tradiciniai žvejybos būdai“, bet kas tai yra niekur neapibrėžta.
Seimo teisininkams užkliuvo ir tai, kad pagrindinių žuvų neršto metu nuo balandžio 20-osios iki gegužės 31-osios vienuose vandens telkiniuose, kaip kanaluose ir polderiuose, siūloma leisti žvejoti, nors visur tuo metu žvejyba yra draudžiama. Neaiškus ir leidžiamų žvejoti įrankių kiekis.
Neaišku ir tai, kaip būtų kompensuojama už uždraustą verslinę žvejybą, iš kokių lėšų ir už kokius konkrečius veiklos punktus. Kas gautų tas kompensacijas – visi žvejai, kurie netektų darbo, ar tik verslo subjektai, tai yra žvejybos įmonės, kur kompensacijos iš esmės atitektų jų savininkams?
Jau dabar žvejai verslininkai kelia nuostatas, kad už išvarymą iš verslo norėtų solidžių šimtatūkstantinių kompensacijų, o ne numestų kelių dešimčių tūkstančių eurų. Ypač aktyviai dėl planuojamo verslo draudimo kovoja Baltijos jūros priekrantės žvejai.
Įžvelgia korupcijos apraiškų
Dėl Žuvininkystės įstatymo keitimo nuostatų pasisakė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Jos vertinimu, kai kurios nuostatos yra ydingos antikorupciniu atžvilgiu, nes užkerta galimybę naujiems subjektams patekti į žvejybos rinką.
Šios nuostatos daugiausia susijusios su Baltijos jūros žvejyba. Siūloma įdėti tam tikrus saugiklius, kad Baltijos jūros žvejybos galimybę pagal ankstesnių metų sugavimus gavę žvejai, patys nežvejodami, nepardavinėtų jų kitiems.
Dėl žvejybos Baltijos jūroje numatyta panaikinti buvusią 40 proc. apibrėžtą ribą dėl vienos įmonės ar susijusios verslo grupės dalies. STT vertinimu, panaikinus tą ribą, per žvejybos galimybių perleidimą ir apsikeitimą vienos žuvių rūšies žvejybos galimybės 100 proc. gali atsidurti vienose rankose.
Dėl žvejybos nuostatų, kurios susijusios su žvejybos pakeitimais vidaus vandenyse STT nepasisakė.
Taip pat manoma, kad dėl naujos žuvininkystės tvarkos turėtų pasisakyti ir Konkurencijos tarnyba, nes gerokai sujudinama žvejybos rinka. Tam tikrai grupei žmonių būtų suteikiamos palankesnės žvejybos sąlygos, o dalis verslų netgi naikinama.
Specialiųjų tyrimų tarnyba pagrįstai baiminasi, kad dalį žvejybos verslų uždarius, likusiose dalyse koncentracija gali ypač smarkiai išau
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
„Pražuvusi Klaipėda“ nukeliavo į sandėlį2
Ne vienerius metus klaipėdiečiams rodęs, kaip šiame mieste gyventa prieš kelis šimtus metų, kūrinys dingo iš įprastos vietos. Šioje tvirtovės įtvirtinimų vietą ženklinančiame plote netrukus bus įrengtas kitas akc...
-
Lietuvos kariams – padėka ir pagarba
Žvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...
-
Terminalo pavadinimas – ne vienas
Kruizinių laivų terminalas gali būti vadinamas dvejopai – ne tik visiems įprastu oficialiu pavadinimu, bet ir kitu – Karo ir kruizinių laivų terminalu. Taip esą nuspręsta dėl to, kad šiame terminale švartuojasi ne tik kruizin...
-
Uostamiestyje lapus šluos ir gruodį1
Rudeninių lapų šlavimo ir išvežimo darbai vyks iki gruodžio vidurio. Šią savaitę vien iš Skulptūrų parko išvežta net 20 tonų lapų. Didžioji dalis šaligatvių – nuvalyti, pamažu valomi ir kiti parkai ...
-
Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!3
Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...
-
Lapkričio pabaiga – nežiemiška
Sinoptikų pranešimai pajūryje gyvenantiems žmonėms neleidžia tikėtis nei didesnių šalčių, nei ypatingos šilumos. Viskas bus taip, kaip ir paprastai būna lapkričio gale – stiproki vėjai vaikys debesis, o kai jie nurims, ga...
-
Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės1
Klaipėdos vadovo Arvydo Vaitkaus feisbuko paskyroje atsirado šmaikštus vaizdo įrašas, kuriame visiems žinomas aktorius klaipėdietis Giedrius Savickas prašo „pasimatuoti“ mero kėdę. Šiuo vaizdo įrašu ...