- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Savo unikaliais darbais Klaipėdą puošiantis skulptorius Klaudijus Pūdymas teigia, jog jo sieloje tebeslypi indėnas. Tai kiek netikėta laisvę ir gamtą mėgstančio romantiško žmogaus pusė, kuri neišnyko prabėgus vaikystei, o ilgainiui tik sustiprėjo ir tapo dvasios atgaiva nuo kasdienės rutinos.
Nepagydomas "Vinetu virusas"
Pasirodo, gimti indėnu visai nebūtina, kad juo taptum. Indėnų šiandien yra įvairiausių tautybių, pradedant rusais, čekais ir baigiant lietuviais. Tik jie save vadina indėnistais. Ir tai nėra rekonstruktoriai, tokie kaip abiejų pasaulinių karų, senovės baltų, viduramžių ar kitų karybos klubų atstovai.
Indėnistai ne rekonstruoja Šiaurės Amerikos indėnų gyvenimą, jie tiesiog gyvena indėnų dvasia, laikosi indėnų priesakų laisvei ir gamtai. O viskas prasidėjo nuo Karlo Friedricho May’aus knygų, skaitytų vaikystėje.
Šio autoriaus sugalvoto ir realybėje neegzistavusio indėnų vado Vinetu "virusu" kadaise užsikrėtė ir iki šiol "nepasveiko" K.Pūdymas, kurio "Iešmininko", "Kaminkrėčio", "Undinėlės", "Kriauklės" ir kitos miestiečių žinomos skulptūros puošia Klaipėdą.
"Būdami gal 13–15 metų mes jau gaminome lankus ir jautėmės indėnais. Tam įtakos, žinoma, turėjo knygos, kurios ir pažadino tai, kas ir taip seniai glūdėjo, reikėjo tik atkapstyti. Kodėl visus ne indėnus domina jų kultūra? Manau, mes persisotinome civilizacija, o indėnai buvo gamtos apsuptyje. Todėl mums galbūt būtent šito ir trūko. Ir tai nėra joks infantilumas, jei sugebi sugrįžti į žmogaus ir gamtos pradžių pradžią", – pasakojimą apie savo dvasios pomėgius pradėjo skulptorius.
"Priešo" teritorijoje prie Ūlos
Klaudijus pripažino, kad ilgainiui gyvenimas diktavo savo taisykles ir teko prie jų prisitaikyti, nes reikėjo išgyventi, todėl indėniškas gyvenimo būdas buvo kiek prislopęs. Tačiau buvo laikas, kai, susikrovę į kuprines tik būtiniausius daiktus, su keliais draugais jis iškeliavo į Dzūkiją, šiandien garsų Zervynos kaimą prie sulaukėjusios Ūlos upės. Tai buvo maždaug prieš 45 metus.
"Atvykome trise, pasistatėme palapinę ir šlaistėmės su lankais palei Ūlą. O kitoje jos pusėje, pasirodo, gyveno vietinis indėnas. Taip bepramogaujant, staiga mums po kojomis iš anos upės pusės atskriejo šakelė, kaip supratome, iššauta iš kažkokio ginklo. Tai buvo ženklas, kad esame ne savo teritorijoje ir turime paisyti tam tikrų taisyklių. Vėliau susidraugavome su vietiniu indėnu Jonu", – prisiminė skulptorius.
O vieną rytą palapinę su joje miegančiais indėnais apsupo kolūkio karvės, kurios perbrido per upę ir labai susidomėjo keistu statiniu miške. Klaudijus pamena, kad, norėdamas jas pabaidyti, iššokęs iš palapinės su lanku, šovė vienai į užpakalį.
Paskui Kauno dailės mokyklą iš Dzūkijos pasiekė raštas dėl chuliganizmo, esą vienas jų auklėtinis sužeidęs galviją. Taip štai baigėsi indėnų nuotykiai prie Ūlos.
"Prieš kokius 8 metus, mes, trys indėnai, kurie čia vasarą leidome ankstyvoje jaunystėje, vėl apsilankėme Zervynose, norėjome iš vietinio išsinuomoti valtį. Jis mums pradėjo pasakoti, kad čia labai įdomi vieta, labai srauni upė, be to, kažkada čia gyveno indėnai. Mes neišsiduodame, kad tie indėnai mes ir buvome. Paklausėme, apie tokį Joną, kuris čia gyveno. Valtininkas mums parodė jo trobelę, sako, dar gyvas, tik linkęs girtuokliauti. Mes jo taip ir neaplankėme", – sakė Klaudijus.
Kaip idėja virto kūnu
Įkurti realų indėnų kaimą, kuris būtų tarsi savotiškos pakraipos kaimo turizmo sodyba, K.Pūdymui buvo kilusi labai seniai. Ir jis džiaugiasi, kai šį sumanymą įgyvendino jo bičiulis Mindaugas Timinskas-Vinetu, kuris šiandien garsėja indėnų kultūros sklaida ir puoselėjimu toli nuo Amerikos krantų.
"Pamenu sėdėjau Klaipėdoje viename bare gal prieš kokių 20 metų. Priėjo viena pažįstama verslininkė ir sako – turiu pinigų, nesugalvoju, kaip juos investuoti, kuo dar būtų galima sudominti žmones ir iš to išdirbti. Sakau jai – o aš žinau, kaip. Bet taip tada ir neprasitariau. Ir štai atsirado žmogus, kuris įminė tą mįslę", – šypsojosi Klaudijus.
Mindaugas-Vinetu, kuriam jo darbas tapo gyvenimo būdu ir džiaugsmu, pripažįsta, kad pradžia nebuvo lengva, tačiau viskas buvo daroma su meile ir didžiuliu įkarščiu, taip mintis virto kūnu.
Klaudijus irgi turi savo vigvamą, kuris pastatytas Pakaunėje, nes pats skulptorius kilęs iš Kauno, nors jau daugybę metų gyvena ir kuria uostamiestyje. Ten jis įžiebia ugnelę ir būna, skaito, medituoja, džiaugiasi tuo, kad gali ilsėtis ir gyventi taip, kaip jam patinka.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gimtadienį švenčiantis V. Grubliauskas – apie vertybinį kursą gyvenimo „navigacijoje“6
Gruodžio 1-ąją buvęs ilgametis Klaipėdos meras, šiuo metu Seimo narys bei Ateities komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas pasitinka 68-ąjį gimtadienį. Nors šios charizmatiškos asmenybės gyvenime netrūksta amerikietišk...
-
Žiemą uostamiestis pasitinka mažesne šildymo kaina nei pernai
Bendrovė „Klaipėdos energija“ skelbia gruodžio mėnesio centralizuotai tiekiamos šilumos kainą Klaipėdoje ir Gargžduose. Ji sieks 6,68 ct/kWh (be PVM) arba 7,28 ct/kWh (su 9 proc. PVM). Tai yra 4 procentais mažiau nei pernai gruodį, ...
-
Dovanos idėja, kuri džiugins ilgiau nei Kalėdos!
Artėjant šventiniam laikotarpiui, visi pradedame svarstyti, kaip nustebinti savo artimuosius ir suteikti jiems ne tik džiaugsmo, bet ir naudos. Šiais metais siūlome apsvarstyti ypatingą ir originalią idėją – Klaipėdos baseino dovan...
-
Klaipėdos baleto mokyklos misija
Klaipėdos baleto mokyklos įkūrėja Alina Velykienė, dar ne taip seniai aktyvi politikė, jau metus vadovauja mokyklai, taip tęsdama žinomos balerinos Beatos Molytės baleto mokyklos tradiciją uostamiestyje. Šį savaitgalį klaipėdiečiai turės ...
-
Klaipėdiečius baugino plojantis vyras
Policijos ir greitosios pagalbos pajėgos skubėjo į Debreceno gatvę, kur žmonėms nerimą kėlė neadekvačiai besielgiantis vyras. ...
-
Idėja uostamiestyje – visos dienos mokykla
Klaipėdos politikams bus teikiamas svarstyti visos dienos mokyklos projektas. Sumanymas iš esmės orientuotas į socialinės rizikos šeimų vaikus, kad jie turėtų lygias neformaliojo ugdymo galimybes ir saugią aplinką visą dieną. ...
-
Lietuvos jūrų muziejuje tarptautiniai ekspertai aptaria Baltijos jūros žinduolių būklę
Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre tris dienas vyksta HELCOM Jūros žinduolių ekspertų grupės darbinis susitikimas. ...
-
Klaipėdoje – pokyčiai vienoje iš pagrindinių miesto eismo ašių
Klaipėdos savivaldybė planuoja pokyčius vienoje iš pagrindinių miesto eismo ašių – projektas apims ruožą nuo Smiltelės gatvės, tęsis Taikos prospektu, Herkaus Manto, Liepojos gatvėmis iki pat Vasaros estrados. ...
-
Vaikų rankose – tikra bėda
Daugiabučių namų kvartaluose arčiau mokyklų gyvenantys klaipėdiečiai nebeapsikenčia griaudinčios pirotechnikos. Policija ketina imtis griežtesnių priemonių tramdant tiek prekeivius pirotechnika, tiek ją naudojančius nepilnamečius. ...
-
Į Teatro aikštę atkeliavo Kalėdų pranašas – eglutė
Lietingą trečiadienio vidurdienį iš Jakų į uostamiestį atkeliavo Klaipėdos Kalėdų eglutė. Ji bus puošiama iki savaitgalio, o jau šeštadienį vyks žaliaskarės įžiebimo šventė. Šalia besisukančiu miesto &...