Sprendimas nutraukti bokšto „Burė“ projektą supykdė Šilutės valdžią

Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai (VSTT) dėl lėšų stygiaus nusprendus atsisakyti apžvalgos bokšto Uostadvaryje statybų, Šilutės rajono savivaldybės meras teigia, jog tai – tarnybos neveiklumo pasekmė, dėl kurios regione prarandama turizmo vystymo galimybė. 

Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis sako, kad sprendimas dėl bokšto „Burė“ statybų Nemuno deltos regioniniame parke priimtas prieš septynerius metus. Jis piktinasi, kad tiek laiko neužteko idėjai įgyvendinti.

„Pykstu, kad saugomų teritorijų tarnyba nuo 2016 metų, kai buvo pasirašyta sutartis, nesugebėjo per septynis metus pastatyti bokšto. Netelpa galvoje. (...) Visa bendruomenė pikta. Labai blogai, tikrai negalvojau, kad per septynis metus neįmanoma tokio objekto pastatyti. Baseiną per du metus pastatėme už 6,6 milijono“, – teigė V. Laurinaitis.

Pykstu, kad saugomų teritorijų tarnyba nuo 2016 metų, kai buvo pasirašyta sutartis, nesugebėjo per septynis metus pastatyti bokšto. 

Jo manymu, tai VSTT neveiklumo pasekmė: „Per tą neveiklumą tarnybos ir gavosi toks rezultatas. Tempimas laiko. Metai kol projektavimo konkursą paskelbė, po po projektavo, niekas neskubėjo“.

Tarnyba kaltės dėl neveiksnumo neprisiima, BNS sakė jos vadovė Agnė Jasinavičiūtė.

„Nenustebau, nes tai ne pirmas kartas, kai mes esame kaltinami dėl visko, nors iš tikrųjų neprisiimame visiškai kaltės, kad mes neveiksnūs buvome – darėme tikrai daug, ir bandėme, ir ieškojome alternatyvų, todėl ir buvo siūlyta pasirašyti savivaldybei partnerystės sutartį, kad jiems projektą atiduodame. Jie pabandė, patys tuo įsitikino“, – sakė A. Jasinavičiūtė.

Tarnyba ketvirtadienį pranešė, kad bokštas nebus statomas dėl smarkaus pabrangimo ir nespėjant projekto užbaigti iki Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų skyrimo sąlygose numatyto termino – 2023 metų pabaigos.

Darbams iš ES buvo numatyta 800 tūkst. eurų, tokia ir buvo pradinė bokšto statybų vertė, tačiau ji išaugo iki 2,2 mln. eurų.

Dėl to bokšto statyba yra neįmanoma, sako A. Jasinavičiūtė.

Tarnybos komanda dėjo visas pastangas, kad šis projektas būtų įgyvendintas.

„Tarnybos komanda dėjo visas pastangas, kad šis projektas būtų įgyvendintas, tačiau finansinio laikotarpio pabaigoje atsiranda labai daug rizikų ir per ganėtinai trumpą laiką įgyvendinti sudėtingą inžinerinį projektą yra praktiškai neįmanoma“, – tarnybos pranešime sakė ji.

VSTT nurodo, kad šio projekto įgyvendinimą tarnyba ateityje atnaujintų, jeigu atsirastų finansinių galimybių.

Šilutės rajono meras V. Laurinaitis sako, kad savivaldybė anksčiau ne kartą prašė VSTT perduoti bokšto statybas, tačiau sulaukta neigiamų atsakymų.

„Kelis sykius prašėme – suteikite įgaliojimus Šilutės savivaldybei: mes pasirūpinsime projektavimu, statybomis, prisiimame visą atsakomybę. Ne, jie – patys organizuosime. Ir kas gavosi?“, – kalbėjo V. Laurinaitis.

Anot jo, dabar tokių įsipareigojimų savivaldybė prisiimti negali ir nenori būti vienintelė Lietuvoje, kuri už savo lėšas statytų apžvalgos bokštą.

„Mes bandėme dar gelbėti, skelbėme – dabar jau leido. Bet jau vietoje milijono kaina išaugo iki 2,2 milijono. Tai per didelė suma savivaldybei. Jeigu visus bokštus Lietuvoje pastatėme iš Europos Sąjungos lėšų, tai kodėl Šilutės savivaldybė turi būti išskirtinė, juk mes ir taip turime daugybę įsipareigojimų“, – teigė V. Laurinaitis.

Šiemet kovą ir balandį savivaldybė paskelbė bokšto įrengimo konkursus, tačiau juose dalyvavusių bendrovių „Tilta“ ir „Enersense“ paraiškos atmestos dėl per didelės kainos.

Rajono vadovas teigia, kad sprendimas nutraukti bokšto statybas regionui daro didelę neigiamą įtaką, nes užkerta galimybę vystytis turizmui ir vietos verslams. 

„Labai didelę neigiamą įtaką. Per turistus, bendruomenei – visgi verslas vystosi, vandens turizmas vystosi, o ten prie bokšto buvo galima laivu priplaukti, ir pėsčiomis ateiti. Kita gyvastis būtų. Liūdna, toks objektas, tokioje vietoje – Atmatos upės žiotyse 30 metrų bokštas. Unikali vieta“, – sakė V. Laurinaitis.

Pagal 2021 metų pradžioje VSTT pasirašytą sutartį su statybų bendrove „Kavesta“ ši buvo įsipareigojusi bokštą iki 2022-ųjų vasaros pastatyti už 780 tūkst. eurų, tačiau pradėjus darbus įmonė atsisakė juos tęsti supratus, kad statybinių medžiagų atvežimas į statybvietę galimas tik vandens transportu, o tai smarkiai didina projekto kainą.

2022-ųjų kovą sutartis su „Kavesta“ nutraukta.

Projekte numatoma, kad nuo 30 metrų aukščio apžvalgos bokšto Uostadvaryje matytųsi dalis Rusnės salos, Nemuno atšaka Atmata, Krokų lanka, Ventės ragas, Kuršių marių platybės ir Kuršių nerijos juosta su kopomis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

buduliai

buduliai portretas
sugalvotu kažka tikrai patrauklaus ir reikalingo žmonėms pastatyt.. O dabar bokštas. Statykit gydyklą su kultūriniu ar pramoginiu centru prie vandens. Tokios apylinkės gražios..O čia sugalvojo bokšta ,,proto bokštai"... .:D)

patys kalti

patys kalti portretas
Būtų bendruomenė pasirinkusi bokštui vietą dešiniajame Atmatos krante, senojo buvusio Peterso tilto prieigų išlikusioje sankasoje, kuri dabar tarnauja apžvalgos aikštele - statyboms niekas nebūtų sutrukdę. Privažiavimo keliai - net du, automobilių stovėjimo aikštelė jau yra, o vaizdai iš aukštai atsiveria žymiai įspūdingesni: Nemuno, jo senvagės ir Leitės santaka, salos aukštyn, ledonešių bei sangrūdų garmėjimo žemyn įspūdingi vaizdai, potvynio platybės ir paukščių antplūdžiai apsemtose teritorijose, stintmečio naktigonės, laivyba bei RF Kaliningrado srities panorama. Iš 30m. aukščio atsivertų vaizdas į Nemuno išsišakojimą bei visą hidrografinį tinklą, išraižiusį Rusnės salą, taip pat -i miestelį, kuris vystėsi ir augo būtent prie Peterso tilto. Iškilęs naujas apžvagos bokštas čia įprasmintų salos senbuvių atminimą, istorijų apie juos turistai išgirstų daug. Deja, vietos gyventojai pasirinko neprivažiuojamą užkampį, rezervatinę zoną, klampų krūmyną Atmatos žiotyse. Gavo šnipštą.

Anonimas

Anonimas portretas
Bet uztat jau kiek ISVOGTA.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių