Su žvyneline susiduria vis daugiau klaipėdiečių: kaip ligos išbandymus iškeisti į gyvenimo komfortą?

  • Teksto dydis:

Medikai skaičiuoja: psoriaze, kuri plačiau žinoma kaip žvynelinė, Lietuvoje serga daugiau nei 120 tūkst. pacientų, o tai – kone visas Klaipėdos gyventojų skaičius. Tačiau ši lėtinė autoimuninė liga nuožmių sunkumų žmonėms sukelia ne tik dėl savo dažno paplitimo – jis pasireiškia ir varginančiais bėrimais ant odos, nagų pakitimais, netgi pažeistais sąnariais.

Medikai pridūrė, jog žvynelinė dažnai yra paveldima, o laiku nesikreipus į specialistus, galima patirti tiek fizinius, tiek ir emocinius išbandymus: psoriazės pacientus kamuoja depresija, nerimas, kartais – mintys apie savižudybę. Vis dėlto, šia liga sergančiųjų gyvenimas jau turi laibai šviesių prošvaisčių. Todėl medikai pasakojo, kokios šiandien yra žvynelinės gydymo perspektyvos.

Ignoruoti – pavojinga

Žvynelinės išsivystymo priežasčių yra daugybė, ji vargina ir labai įvairaus amžiaus pacientus. Taip teigianti Klaipėdos universiteto ligoninės Infekcinių ligų klinikos vadovė gydytoja Jolanta Česienė pridūrė – nuo šios ligos kenčia ir uostamiesčio regiono gyventojai. O šių pacientų, anot medikės, išties gausu ir tai nėra žmonių vien iš kaimiškų vietovių ar tik iš didmiesčių problema.

Asociatyvi. Getty Images nuotr.

„Verta pažymėti, kad žvynelinė nesirenka ne tik geografijos ar socialinio statuso. Liga serga ir skirtingo amžiaus pacientai – tiek vaikai, tiek ir suaugusieji. Svarbu ir tai, kad žvynelinė nėra užkrečiama, nors mažai apie ją žinantiems gali pasirodyti kitaip. Ši liga yra siejama su paveldimumu ir dažnai nutinka taip, kad psoriazės požymiai pirma pastebimi vaikams, o tik tada – tėvams. Netinkamai gydoma arba vengiant kreiptis profesionalios pagalbos, žvynelinė progresuoja. Tokiam ligos vystymuisi nemenkos įtakos turi žalingi įpročiai, antsvoris, padidėjęs stresas, medžiagų apykaitos sutrikimai, įvairios ūminės ir lėtinės infekcijos. Tačiau nederėtų susidaryti įspūdžio, kad psoriazė gali pasireikšti tik labai jauno amžiaus pacientams. Būna, kad liga suserga ir vyresnio amžiaus asmenys“, – sakė J. Česienė.

Medikės nuomonei, kad psoriazės pacientai ne visada kreipiasi pagalbos į specialistus, pritaria ir Respublikinės Klaipėdos ligoninės dermatovenerologė Ieva Povilaitė. Anot jos, gydytis vengiama net ir pastebint ryškius žvynelinės simptomus. To priežastis, pastebi I. Povilaitė, dažniausiai yra dvejopa.

„Iš vienos pusės, ligą visuomenėje vis dar lydi ryškus stigmatizmas. Kita vertus, žvynelinė apipinta ir daugybės mitų. Todėl neretai manoma, kad įveikti ligą galima paprasčiausiai tepalais, o kai jie nepadeda, susitaikoma su diskomfortu, oda paslepiama drabužiais ir gyvenama toliau. Tačiau toks žvynelinės ignoravimas – labai pavojingas“, – perspėjo medikė.

Lydi patyčios ir depresija

Tai, kad ligą būtina gydyti, o ne ignoruoti, I. Povilaitė pagrindžia patirtimi bei faktais. Medikės teigimu, sergant žvyneline dažnai pažeidžiami ir sąnariai, o tada gali išsivystyti psoriazinis artritas.

„Jis diagnozuojamas maždaug trečdaliui pacientų. Ši ligos komplikacija dažniausiai priklauso nuo psoriazės sunkumo, asmeninio genetinio polinkio, žvynelinės formos. O simptomai gali būti labai panašūs į kitas artrito formas. Liga tuo ir klastinga, kad kartais ji prasideda sąnarių skausmais ir tinimu, bet tik po kelerių metų pasirodo odos pažeidimai“, – teigė I. Povilaitė.

Interneto nuotr.

Jai antrinanti J. Česienė pasakojo ir apie žvynelinės neretai padaromą žalą emocinei sveikatai. Nes, pažymi medikė, ši liga yra ne tik fizinio skausmo sukėlėja.

„Liūdna, bet tenka pripažinti – daugelis žvynelinės pacientų susiduria su patyčiomis. Sergančiųjų odos pakitimai yra matomi, psoriazę nuslėpti – sunku. Todėl, deja, šiems žmonėms dvigubai dažniau nei asmenims, nesergantiems jokia panašia liga, išsivysto depresija. Juos kankina ir padidėjęs nerimas, stresas, netgi mintys apie savižudybę. Apie 80 proc. pacientų labiausiai neramina faktas dėl neišgydomos ligos, 18 proc. – aplinkinių požiūris“, – kalbėjo J. Česienė.

Padėti sau galime patys

Tačiau medikės visko vien niūromis spalvomis nepiešia. Anot I. Povilaitės, liga neretai nustatoma itin paprastai – tereikia atidžiai apžiūrėti paciento odą, o tam dažniai pasitelkiamas dermatoskopas.

„Jei kliniškai apžiūrėjus pacientą ligą nustatyti sunku, beriama nelabai tipinėse vietose, atliekama ir odos biopsija. Tuomet paimamas nedidelis jos gabalėlis, kuris pasluoksniui išnagrinėjamas. Tiesa, visada ligą diagnozuoti sudėtingiau, kai žvynelinė pažeidžia pirma tik sąnarius. Esant sunkiai psoriazės eigai, uždegimas vyksta ir kitose organų sistemose. Todėl būtina nedelsti – privalu kuo anksčiau kreiptis į gydytojus. Specialistai paskirs tinkamus vaistus, kurie leis nebejausti skausmo, sustabdyti ligos progresavimą, pagerinti odos ir nagų būklę bei sugrįžti į visavertį gyvenimą ir juo mėgautis“, – akcentavo I. Povilaitė.

Savo ruožtu J. Česienė papildė – jau nuo praėjusių metų pavasario, pasikeitus biologinių vaistų eiliškumo skyrimo tvarkai, Klaipėdoje dirbantiems medikams atsirado dar daugiau galimybių padėti pacientams.

Microsoft Teams image nuotr.

„Džiugu, kad ir uostamiestyje sergantiems žvyneline galime taikyti biologinių vaistų terapiją. Šiandien mūsų šalyje turime pačių naujausių bei pažangiausių, visame Vakarų pasaulyje psoriazės pacientams skiriamų medikamentų. Šie biologiniai vaistai nors ir neišgydo žvynelinės, jie veiksmingai sumažina ligos simptomus, suvaldo paūmėjimus, psoriazės progresavimą bei pastebimai pagerina gyvenimo kokybę. Tačiau nemažai įtakos sėkmingam gydymui turi ir pats pacientas. Todėl skirkime daugiau laiko sau ir savo sveikatai. Kokybiškai ilsėkimės, gyvenkime aktyviau, sveikiau valgykime. Taip pat, rūpestingai prižiūrėkime savo odą, nes ji yra pagrindinė mūsų apsauga nuo visų išorės išbandymų“, – reziumavo J. Česienė.

Daugiau informacijos apie psoriazę ir jos gydymą galite rasti socialinės kampanijos „Sakyk TAIP savo odai“ interneto svetainėje www.iveikzvyneline.lt. Kampaniją „Sakyk TAIP savo odai“ vykdo farmacijos bendrovė „Janssen“ (UAB „Johnson & Johnson“), bendradarbiaudama su Lietuvos žvyneline sergančiųjų draugija ir Lietuvos gydytojų dermatovenerologų draugija.

EM-128151



NAUJAUSI KOMENTARAI

Inga

Inga  portretas
Gaila,bet gydytojai žiuri atmestinai,,,

>Gretutines ligos

>Gretutines ligos portretas
Jūs visiškai teisus/-i. Ir prie to dar gydymas turi bjaurių šalutinių poveikių, ne visiems pakenčiamas.

Gretutines ligos

Gretutines ligos portretas
Ne visiems Galima skirti biologinius vaistus. Priklauso nuo gretutiniu ligu.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių