Saulę palydės Papėje

Vos už keturių kilometrų nuo Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos, važiuojant nuo Palangos, yra Rucava. Klaipėdiečių ir palangiškių šis miestelis labai dažnai lankomas. Ypač sekmadieniais po pietų, kai pas mus nebegalima nusipirkti alkoholio.

Rucavoje gyvena Stanislava Skudike – lietuvių tėvų dukra, gimusi šiame miestelyje. Jos mama – iš Mosėdžio, tėvelis – iš Klaipėdos, pati save Stanislava laiko etnine lietuve, kartu moteris prisipažįsta labiau esanti latvė.

S. Skudike gerai išmano latvių ir ypač Pietinės Kuržemės regiono gyventojų papročius ir folklorą, ji vadovauja Rucavos kultūros namų etnografiniam ansambliui.

Rucaviškiai ilgiausios dienos ir trumpiausios metų nakties džiaugsmus švęs tris dienas. Jau šiandien jie linksminsis žiūrėdami spektaklį po atviru birželio dangumi.

O sekmadienį vyks renginys jaunimui su šiuolaikine muzika.

Tikroji šventė su senovinėmis apeigomis vyks šeštadienį. Kam įdomu tai pamatyti, turėtų sukti automobilius į Papės pajūrį.

Ten, pasak S. Skudikes, prie jūros – gražiausias saulėlydis, o juk saulės palydėjimas ir yra tikroji šventės esmė. Be to, paplūdimiuose nepuola uodai.

Nora Drike / Asmeninio archyvo nuotr.

Uždainuoja kaimynus

„Būsime visi su tautiniais rūbais, pajūryje nuleisime saulutę, ten sulauksime birželio 23-iosios. Visą vakarą ir naktį dainuosime mūsų liaudies dainas, kuriose dažniausiai kartojamas žodis „Līgo“. Kaimynai vienas kitą uždainuoja. Šoksime šokius, eisime ratelius. Sukursime ugnį, iki aušros deginsime laužą. Daugelis mūsų dainų būna apie saulutę, kuri nuo šios šventės pradės riedėti žemyn. Visą naktį iki pat aušros būtina dainuoti, šokti, linksmintis, kad naujas metų ratas būtų sėkmingas“, – pasakojo latvių papročių žinovė.

Ir pas daugiabučiame name gyvenančius žmones tą vakarą ant stalo tikrai būna sūris ir pyragai, pamerkiamos vasaros žolės.

Tik prie jūros pirmuosius beauštančios saulės spindulius nelengva pamatyti, reikia lipti ant kopos ar paieškoti kalno, nuo kurio matosi toliau į rytus.

Dažniausiai einama prie upės ant Muižkalnio, ten galima pamatyti pirmąsias naujo ryto šviesas.

Su vainikais sudega blogis

Dauguma Saulėgrįžos šventės lietuvių ir latvių papročių yra panašūs, bet kiekviena tauta turi ir savų.

Rucaviškiai turi paprotį Joninių naktį sudeginti pernai per Līgo nupintus merginų vainikėlius, vyrams dovanotus ąžuolų ir iš žolynų nupintus vainikus, kuriais pernai puošė arklius ir karves.

Pasirodo, latviai juos laiko visus metus iki kitos vasarvidžio nakties, taip šventės lauže sudega visas per metus susikaupęs blogis.

Gyvuliai šios šventės metu vainikuojami tikint, jog taip jie bus apsaugoti nuo laumių kerų, norima, kad raganos jų neapeitų.

S. Skudike nėra girdėjusi, kad Rucavos krašte Joninių naktį kas nors kokius nors burtus darytų, gal tokių tradicijų esama kuriame kitame Latvijos krašte.

Latviai per Jonines berželių šakomis puošia namus. Taip būdavo nuo senų laikų.

Prie jūros gyvenantys latviai vainikų į jūrą neleidžia, nes bangos juos greitai priplaka prie kranto. Vainikai leidžiami tik į upes.

Kiekvienas jaunuolis žiūri, ar jų vainikas susiglaus su patinkančios merginos vainiku. Tai – geras ženklas, leidžiantis tikėtis, kad jiems lemta susituokti.

Latviai per Jonines turi šventės šeimininką ir šeimininkę.

„Tai yra garbingiausi šventės žmonės, šeimininkas daro alutėlį, girą, o šeimininkė – sūrį, šiomis vaišėmis jie vaišina visus švenčiančiuosius, kurie vadinami svečiais. Žinau, kad mūsų šventėje tikrai bus ir lietuvių, juk Papėje jų gyvena labai daug. Kas nors dar ir iš pačios Lietuvos atvažiuos. Mes džiaugiamės, kai kas atvažiuoja ir domisi mūsų papročiais, ypač jei svečiai nori ne tik pažiūrėti, bet kartu padainuoti ir pašokti. Kiekvieną pavaišiname, juo smagiau, jei jie su savo pyragais atvyksta“, – kalbėjo S. Skudike.

Interneto nuotr.

Linksminsis iki paryčių

Klaipėdiečiams netoli ir iki Liepojos, kelionė gali užtrukti kiek ilgiau nei valandą, iki trečiojo pagal dydį Latvijos miesto mums tik 100 kilometrų.

Liepojos miesto savivaldybė nemokamą šventę Jūrmalos parke (Jūrmalos gatvės gale) rengia iš birželio 23-iosios į 24-ąją.

Organizatoriai kviečia į pajūrį ateiti apie 22 val. ir žada linksmybes iki 3 val. ryto. Šventės renginiai vyks parke priešais Vaikų skverą ir paplūdimyje.

Linksmybės prasidės prie jūros, kur muzikantas Ēriks Zeps kartu su folkloro ansamblio „Kocis“ ir grupės „Rucavietis“ nariais iki 23 val. uždegs Joninių ugnį, atliks tradicines apeigas, kvies drauge žaisti liaudiškus žaidimus, dainuos ir šoks.

Saulei nusileidus, nuo 23 val. iki paryčių Jūrmalos parke vyks balius su grupe „The Farmers“.

Šie savivaldybės organizuojami renginiai – nemokami.

Simbolis: latviai per Jonines vainikais puošia ne tik save, bet ir namus, dabina jais ir šventės vietą. / Interneto nuotr.

Padidėja gimstamumas

Liepojoje gyvenanti žurnalistė ir gidė Nora Drike dalijosi savo patirtimi. Pasirodo, Latvijoje išeiginės yra ir birželio 23-ioji, ir 24-oji.

Laukdami vasarvidžio šventės, latviai tradiciškai turi sutvarkyti namus, kiemą, nuravėti daržą, pasiruošti šventei, tai reiškia ant aukšto stulpo sumontuoti statinę, pilną malkų, kurios uždegamos sutemus.

Kiekvienas šeimininkas paruošdavo ir laužavietę.

Merginos pina vainikus iš gėlių ir smilgų. Pats gražiausias vainikas buvo skirtas Janiui. Visos žolės ir gėlės, surinktos per Jonines, vadinamos Janužėmis, jomis puošdavo namus.

Latviai turi per tūkstantį dainų su priedainiais „Līgo“. Tačiau, N. Drike teigimu, šiandien paprastas latvis tikriausiai moka jų vos tris.

Visą naktį privalu linksmintis ir sulaukti aušros. Latviai sako: „Kas miegojo Joninių naktį, tas miegos visą vasarą.“

Joninių išvakarėse ir naktį kaimynai eidavo pas kaimynus su dainomis ir vaišėmis. Jei namai būdavo netvarkingi, šeimininkai galėdavo būti aplaistyti.

Būti išjuoktam reiškė, kad apie tavo netvarkingą sodą, nešvarius namus ir tuščią stalą bus dainuojama pašiepiančiose Lygo dainose.

Statistika teigia, kad Latvijoje daugiausia vaikų gimsta kovą, o tai reiškia, jie buvo pradėti per Jonines.

„Daug žmonių per šventes lieka mieste ir savo namuose. Vasarvidžio naktis bute yra gana liūdna. Tačiau ir pas daugiabučiame name gyvenančius žmones tą vakarą ant stalo tikrai būna sūrio ir pyragų, pamerkiama vasaros žolių. Namuose likę latviai turi dvi tvirtas tradicijas. Būtent birželio 23-iąją Latvijos televizija būtinai transliuoja populiariausią latvių teatro klasiką – Rudolfo Blaumanio pjesę „Siuvėjų dienos Silmačiuose“ ir populiariausią latvių filmą „Vidurvasario nakties spalvos limuzinas“. Tai labai mielos komedijos, – pasakojo N. Drike. – Aš nemėgstu triukšmingų Joninių, nes šventės metu žmonės linkę girtauti. Man Joninių išvakarėse svarbiausia pabūti gamtoje. Todėl su dukra dviračiais važiuojame į pievą, skiname žolynus vainikams bei namams puošti ir garsiai dainuojame. Po Joninių visada apima liūdesys, nors dar vasara, bet jau žinome – artėja ruduo.“