- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kuo toliau žengiame nuo sovietmečio, tuo tas 50 metų okupacijos laikotarpis istoriškai tampa įdomus, nes tai, kas buvo, prisimena vis mažiau žmonių.
Sovietmečio simboliai Klaipėdoje
Mažosios Lietuvos istorijos muziejus rengiasi atnaujinti XX a. antrosios pusės laikotarpio, kuris apima Klaipėdą sovietmetyje, salę. Joje planuojama įdiegti šiuolaikines technologijas, kurios geriau perduotų sovietmečiu Klaipėdoje egzistavusią aplinką.
Dalis klaipėdiečių dar prisimena patranką vienoje iš Klaipėdos aikščių, Lenino paminklą, kuris dabar, atrodo, yra Grūto parke, Dangės upės restoraną „Regata“, kuris taip ir liko palaidotas Klaipėdos uosto prieigose.
Klaipėdoje buvo organizuota ir viena geriausių visoje Sovietų Sąjungoje prekybos sistemų. Klaipėda anuomet garsėjo ir ypatingomis madomis, kurios per uostą ir jūreivius atkeliaudavo į Vakarų Lietuvą.
Įdomus ir Klaipėdos uosto išaukštinimas dėl didžiulio žvejybos laivyno, žuvų apdorojimo pramonės, kurią vykdo į Klaipėdą iš kitur sovietmečiu atvykę žmonės.
Įdomus ir Klaipėdos uosto išaukštinimas dėl didžiulio žvejybos laivyno, žuvų apdorojimo pramonės, kurią vykdo į Klaipėdą iš kitur sovietmečiu atvykę žmonės.
Miestas be tikrų gyventojų
Kokia buvo sovietinė Klaipėda, kas buvo tas sovietmetis, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus planuoja pristatyti atnaujintoje penktojoje salėje.
Joje stenduose ir multimedijos priemonėmis būtų pristatoma sovietmečio žmogaus buitis, simbolika, 1945 m. okupacija, laikotarpis nuo 1946 iki 1986 metų ir rezistencija.
Klaipėda buvo vienas iš tų Lietuvos miestų, kuris po 1945 m. keitėsi bene labiausiai. Galima tik įsivaizduoti, kokie procesai vyko, jei iki 1938 m. Klaipėdos krašte buvo per 152 tūkst. gyventojų, kurių didžioji dalis, per 140 tūkst., pasitraukė 1944–1945 m. artėjant sovietų armijai. Teigiama, kad pačioje Klaipėdoje vietinių gyventojų buvo likę vos kelios dešimtys.
Sovietai dalį Klaipėdos krašto gyventojų (apie 4 tūkst.) 1945–1946 m. sugrąžino iš jų okupacinių zonų Vokietijoje. Dar apie 2 tūkst. gyventojų iš Vokietijos į Klaipėdos kraštą buvo sugrąžinti 1948–1949 m.
Per karą smarkiai sugriautą Klaipėdą atstatinėjo ir pramonę kūrė iš plačiosios Sovietų Sąjungos į Klaipėdą atvykę kitataučiai.
Pramonė ir tradicijos
Tai, kas Klaipėdoje vyko sovietinės okupacijos laikotarpiu, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus planuoja pristatyti nuolat vaizdą sukančiuose dviejuose multimedijos ekranuose. Vienas jų bus skirtas Klaipėdos pramonės vystymui, kitas – sovietiniam gyvenimui, aplinkai, šventėms.
Per sovietmetį Klaipėdoje sukurtos žvejybos laivyno, žuvų apdorojimo, laivų statybos ir remonto pramonės šakos. Dalis tų šakų, kaip, tarkim, laivų statyba, Klaipėdoje buvo ir tarpukaryje. Verta prisiminti ir Pauliaus Lindenau laivų statyklą, ir pastatytus laivus.
Klaipėdoje vystėsi ir lengvoji pramonė, pavyzdžiui, medvilnės verpimo ir audimo kombinatas „Trinyčiai“, maisto pramonė – mėsos, pieno kombinatai, „Švyturio“ alaus darykla, kita pramonė – celiuliozės ir popieriaus kombinatas, namų statybos kombinatas.
Klaipėdoje vystėsi ne tik žvejybos laivynas su žvejybos uostu, bet ir transporto laivynas su prekybos uostu.
Sovietmečiu buvo įsteigta ir Jūreivystės mokykla, 1972–1979 m. įrengtas Jūrų muziejus ir akvariumas.
Per sovietmetį iki mūsų dienų atkeliavo ir dar nuo 1934 m. Klaipėdoje pradėtos švęsti Jūros šventės. Pradžioje nuo 1965 m. ši šventė vadinosi Žvejo diena, o vėliau imta vadinti Jūros švente. Sovietmečiu jose vykdavo karo ir žvejų laivų paradai. Kiekviena šventė būdavo skirta pažymėti kokiai nors sovietinei politinei datai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
„Pražuvusi Klaipėda“ nukeliavo į sandėlį2
Ne vienerius metus klaipėdiečiams rodęs, kaip šiame mieste gyventa prieš kelis šimtus metų, kūrinys dingo iš įprastos vietos. Šioje tvirtovės įtvirtinimų vietą ženklinančiame plote netrukus bus įrengtas kitas akc...
-
Lietuvos kariams – padėka ir pagarba
Žvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...
-
Terminalo pavadinimas – ne vienas
Kruizinių laivų terminalas gali būti vadinamas dvejopai – ne tik visiems įprastu oficialiu pavadinimu, bet ir kitu – Karo ir kruizinių laivų terminalu. Taip esą nuspręsta dėl to, kad šiame terminale švartuojasi ne tik kruizin...
-
Uostamiestyje lapus šluos ir gruodį1
Rudeninių lapų šlavimo ir išvežimo darbai vyks iki gruodžio vidurio. Šią savaitę vien iš Skulptūrų parko išvežta net 20 tonų lapų. Didžioji dalis šaligatvių – nuvalyti, pamažu valomi ir kiti parkai ...
-
Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!3
Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...
-
Lapkričio pabaiga – nežiemiška
Sinoptikų pranešimai pajūryje gyvenantiems žmonėms neleidžia tikėtis nei didesnių šalčių, nei ypatingos šilumos. Viskas bus taip, kaip ir paprastai būna lapkričio gale – stiproki vėjai vaikys debesis, o kai jie nurims, ga...
-
Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės1
Klaipėdos vadovo Arvydo Vaitkaus feisbuko paskyroje atsirado šmaikštus vaizdo įrašas, kuriame visiems žinomas aktorius klaipėdietis Giedrius Savickas prašo „pasimatuoti“ mero kėdę. Šiuo vaizdo įrašu ...