Pagerbimas – Klaipėdoje, Kaune ir Čikagoje

Sausio 15-ąją Klaipėda kartu su visa Lietuva minėjo 101-ąsias Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metines. Buvo prisiminti ir pagerbti sukilimo dalyviai – skambėjo Lietuvos himnas, aidėjo salvės bei padėkos žodžiai.

Linkėjimas – skleisti žinią jaunimui

Iškilmingas 101-ųjų metinių minėjimas vakar vyko Skulptūrų parke prie paminklo „Už laisvę žuvusiems“. Į jį susirinko šimtai klaipėdiečių, kurie renginio pradžioje kartu su kariais, Klaipėdos meru Arvydu Vaitkumi ir kitais svečiais sugiedojo Lietuvos himną.

Anot A. Vaitkaus, Klaipėdos kraštas, susijungęs su Didžiąja Lietuva, leido Lietuvai tapti tokia valstybe, kokia ji yra šiandien.

„Ši diena tikrai yra įsimintina. Norėčiau palinkėti mokymo įstaigoms atvesti čia jaunąją kartą ir parodyti šį paminklą, papasakoti apie tuos įvykius. Taip pat labai tikiu, kad sausio 19-ąją tie jauni žmonės ir kiti čia esantys eis į naktinį žygį, kuris organizuojamas jau daug metų, išlaikys dvasingumą širdyse ir protuose. Mylėkime Klaipėdą, Klaipėdos kraštą ir Lietuvą“, – palinkėjo meras.

Jeigu ne jų kruvina auka, neturėtume Klaipėdos, pajūrio, nebūtų susijungusios etninės lietuvių žemės, nebūtų Lietuvos vientisumo.

Pagerbė tylos minute

Trumpai 1923-iųjų įvykius apibendrino Klaipėdos universiteto docentė Silva Pocytė. Ji priminė, kad prijungtas Klaipėdos kraštas turėjo savitą ir išskirtinį praeities pasakojimą, daugiakultūrę ir daugiakalbę aplinką.

Tylos minute buvo pagerbti 1923 m. sukilimo dalyviai, žuvę vykdant karinę operaciją. Po to prie paminklo „Už laisvę žuvusiems“ buvo dedamos gėlės.

„Jeigu ne jų kruvina auka, neturėtume Klaipėdos, pajūrio, nebūtų susijungusios etninės lietuvių žemės, nebūtų Lietuvos vientisumo“, – kalbėjo Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ pirmininkė Rasa Šimkutė.

Nuaidėjo ir trys salvės – pirmoji skirta Klaipėdos sukilimo dalyviams pagerbti, antroji – Klaipėdai ir klaipėdiečiams, trečioji – Lietuvos valstybei, laisvei ir nepriklausomybei.

Pagerbimo ceremoniją užbaigė Lietuvos kariuomenės Klaipėdos įgulos Šaulių ir jūrų kadetų rikiuotės maršas.

Popiet Herkaus Manto g. 37 vyko atminimo lentų Jonui Polovinskui-Budriui ir Prūsijos bei Klaipėdos krašto politikui Viliui Gaigalaičiui atidengimo ceremonija.

Pirmadienio vakarą nuo Teatro aikštės iki Skulptūrų parko jaunimas žygiavo su deglais, ši eisena taip pat skirta Klaipėdos krašto sukilimo 101-osioms metinėms atminti.

Rasa Šimkutė. Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Sukaktį paminėjo Čikagoje

Pirmieji Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 101-ąsias metines paminėjo Amerikos lietuviai.

Sausio 15-osios išvakarėse, sekmadienį, Čikagoje lietuvių bendruomenės atstovai, išeivijos šauliai susirinko Tautinėse kapinėse, kur prie J. Polovinsko-Budrio ir jo žmonos Reginos kapo uždegė žvakes, paliko trispalvę ir Klaipėdos krašto vėliavėles.

Tautinėse kapinėse liko dalis šių iškilių žmonių pelenų, kita dalis pernai rudenį palaidota Klaipėdoje Skulptūrų parke šalia paminklo „Už laisvę žuvusiems“.

Vėliau šiam įvykiui atminti išeivijos lietuviai dalyvavo mišiose Tėviškės evangelikų liuteronų bažnyčioje.

Pamokslą pasakė ir šventinį palaiminimą suteikė kunigas Liudas Miliauskas.

„Sveikiname visus mūsų tėvynainius su Lietuvos pergale. Už vienintelį Lietuvos išėjimą į jūrą reikėtų dėkoti visiems 1923 m. žygio dalyviams“, – kalbėjo Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje vado atašė Lietuvai Ernestas Lukoševičius.

Pagerbė: Amerikos lietuviai Klaipėdos dieną tradiciškai aplankė sukilimo vado J. Polovinsko-Budrio kapą Tautinėse kapinėse Čikagoje (JAV). E. Lukoševičiaus nuotr.

Minėjo ir laikinoji sostinė

Pirmąkart per atkurtos nepriklausomybės metus Sausio 15-oji – Klaipėdos diena – paminėta ir Kaune.

Lietuvos šaulių sąjungos nariai, Kauno apskrities savanorių kūrėjų sąjunga ir Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos Kauno skyriaus atstovai susirinko Aukštųjų Šančių karių kapinėse prie stelos Karininkams atminti.

Stelos akmenyje iškalta ir majoro Juozo Tomkaus (1896–1940) pavardė. Jis Klaipėdos prijungimo operacijos metu buvo sukilėlių štabo viršininkas, dešinioji operacijos vado J. Polovinsko-Budrio ranka.

J. Tomkus palaidotas Kaune, šiose kapinėse. Vėliau renginio dalyviai rinkosi prie Laisvės paminklo Karo istorijos muziejaus sodelyje.

Ten jie Laisvės paminklą apjuosė tautine juosta, prisiminė Klaipėdos krašto prijungimo istoriją ir jos didvyrius, sugiedojo „Tautišką giesmę“, uždegė žvakių, padėjo gėlių.

Paminėjimas: pirmąkart per pastaruosius daugiau nei 30 metų Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos metinės buvo paminėtos ir Kaune. G. Tamulaičio nuotr.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Parasykit

Parasykit portretas
apie Memelio konvencija, kur vietos gyventojai paliko ir kiek vietos gyventoju dirbusiu lietuvai jos instituciju buvo isduoti gestapui susaudyti...

Anonimas

Anonimas portretas
Jeigu lietuviski nacistai uzmirso istorija ir nezino 1939 metu Europos sienu reikes intensyviai mokintis arba pastipti.

meras ir komanda chamai

meras ir komanda chamai portretas
Skunde nurodyta daugybė įvairiausių situacijų bendraujant su vicemere V.Raugele ir vadovais, tarp kurių – nuolatinis rėkimas ir žeminimas girdint kitiems kolegoms, blogos nuotaikos išliejimas, neaiškių užduočių formavimas ne pagal darbo sritis, nerealių terminų užduotims numatymas, reikalavimas dalyvauti posėdžiuose ne darbo metu, nuomonės ir užduočių keitimas formuojant užduotis, mero nuteikinėjimas prieš nepatikusius darbuotojus.
VISI KOMENTARAI 32

Galerijos

Daugiau straipsnių