Klaipėdiečiai negali atsistebėti – keistuolis ramybės uostą surado miesto centre esančioje elektros transformatorinėje. Savo dienas iki gyvenimo galo čia nutarė praleisti anksčiau skandalais ir kovomis prieš komunistus garsėjęs buvęs miesto tarybos narys Valentinas Zaborskas.

Svajonė pildosi

Praeiviai įdėmiais žvilgsniais nužiūrinėja Gluosnių skersgatvio pradžioje stovintį sklypą, kur šiuo metu vyksta statybos darbai.

"O kas čia bus?" – domisi žmonės.

Aplink buvusią elektros transformatorinę šmirinėjantis vyras trumpai drūtai išrėžia: "Gyvenamasis namas. Mažas, bet man užtenka".

Dar visai neseniai šiame mūriniame pastate buvo baisi netvarka, tarp krūvos šiukšlių nuolat lindėdavo benamiai.

Dabar plytinis namukas atgimsta: jame montuojamos grindys, dedami langai, durys, sklypas juosiamas tvora.

Šalia statybinių medžiagų bazės stovinčioje elektros transformatorinėje būstą sau ruošia 61-erių V.Zaborskas.

Kadaise klaipėdietis visą kadenciją ėjo miesto savivaldybės tarybos nario pareigas, buvo uostamiesčio Prekybos valdybos reklamos skyriaus redaktorius, metus leido ir redagavo laikraštį "Jūra ir krantas".

Daugeliui gerai žinoma ir nemalonioji praeities pusė – teismas vyrą buvo pripažinęs kaltu padarius sunkų nusikaltimą.

Pastaruoju metu jis dirbo medicinos felčeriu greitojoje medicinos pagalbos tarnyboje, o šiuo metu yra bedarbis.

V.Zaborskas pasakojo nusprendęs pensinį amžių praleisti būtent taip, kaip visada svajojo, – nedideliame nuosavame name.

Pardavė savo butą

Pusės šimto kvadratinių metrų dydžio elektrinę jis įsigijo už 85 tūkst. litų. Kai tik išvydo šį pastatą, vyras sakė iškart supratęs, kad jį galima paversti patogiu būstu.

Paskolos klaipėdiečiui neprireikė, jis pardavė savo butą.

"Pardaviau ir tvirtai apsisprendžiau daugiau nebegrįžti į daugiabutį. Už gautus senojo būsto pinigus nusipirkau transformatorinę ir dabar po truputį remontuojuosi. Taip nuo vasario vidurio ir gyvenu. Šiuo metu viduje nieko nebegaliu daryti, nes drėgna. Reikia laukti, kol įšils. Nė daiktų normaliai nespėjau išsipakuoti", – tikino V.Zaborskas.

Pašnekovo žodžiais, ramiam pensininko gyvenimui pastotės visiškai užtenka.

"Kad būtumėte matę, kas čia dėjosi prieš man atsikeliant. Buvo visiškai apleista, mėtėsi metaliniai įrenginiai, buvo šiukšlių krūvos, dieną naktį rinkdavosi "bomžai". Tikra landynė. Todėl savininkas taip ilgai ir pardavinėjo. Užėję žmonės išsigąsdavo. O aš iškart įžvelgiau, kad čia galima puikiai įsikurti. Juk žmogui daug nereikia", – tarsteli jis.

Vyras ėmė švarinti aplinką ir pamažu buvusi benamių landynė ėmė panašėti į padorų gyvenamąjį plotą.

Paklaustas, ar gyvendamas "elektrinėje" nesibaimina dėl sveikatos, V.Zaborskas atkerta: "O kur jau mieste rasi tą ekologiškumą?"

Žmonės žiūri į langus

V.Zaborskas buvusios transformatorinės pastatą įsigijo praėjusių metų kovą, tačiau įsikurdinti pradėjo visai neseniai.

"Vasario 14-ąją, taip simboliškai", – šypteli Valentinas.

Jis prisipažino nespėjantis atsakinėti į praeivių klausimus.

"Visi taip smalsiai vėpso į mano langus, tai aš jiems įsigudrinau rankele pamojuoti, nes kitaip neišeina atsiginti. Juk čia yra didžiausia liaudies vaikštynė, prie netoliese esančios Danės upės žmonės vedžioja šunis. Visiems labai jau įdomu, ką aš čia veikiu. Kiti įtarinėja, kad per "blatus" transformatorinę gavau. Bet galiu patikinti – viskas legalu. Paprasčiausiai laiku sužinojau, su tarpininkais susitariau dėl kainos, o kitų pirkėjų nebuvo, todėl man ir pardavė. Taigi nieko čia paslaptingo nėra", – tikino klaipėdietis.

V.Zaborskas atskleidė įgyvendinęs vieną didžiausių savo gyvenimo svajonių.

"Visada norėjau gyventi nedideliame namelyje. Stebėdavausi, kaip kiti dienas leidžia kelių šimtų kvadratinių metrų ploto pilyse, ypač kai vaikai išsivažinėja ir lieka dviese. Paskui nesusitvarko, dejuoja, nežino, ką daryti. O tiek, kiek dabar turiu, man pats tas", – kalbėjo klaipėdietis.

Dabar transformatorinėje mėtosi iš buvusių namų atitempti vyro daiktai, stovi spinta, lova, o sušalti neleidžia nedidelis elektrinis radiatorius.

V.Zaborskas jau rezga ateities planus ir pasakodamas rodo, kur ir kas stovės. Viskas tiksliai suplanuota – name bus įrengti du keliasdešimties kvadratinių metrų kambariai.

"Kai įsidėjau du langus, duris, iškart atsirado daugiau šviesos. Dabar laukiu, kol grįš meistras, nes reikia baigti montuoti grindis. Darbininkams jau sumokėjau avansą, kad įrengtų muilo akmens židinį. Toks židinys turi daug privalumų ir yra labai efektyvus – akumuliuoja šilumą tolygiai visoje patalpoje, o svarbiausia – ilgiau nei parą. Pakūrei vieną kartą, ir ramu. Kiti sako, kad ir dviem paroms užtenka tos šilumos. Tiesa, labai jau brangus malonumas. Pati pigiausia krosnelė kainuoja 4,4 tūkst. eurų. Apskritai labai daug pinigų reikalauja kapitalinis remontas", – dėstė pašnekovas.

Išnuomos kambarį

Klaipėdiečio žodžiais, transformatorinė jau daugybę metų nebepriklauso elektros skirstymo įmonei "Lesto".

"Įsivaizduokite, koks netikėtumas – šioje transformatorinėje nebuvo elektros, tai teko prašyti, kad įvestų", – juokėsi V.Zaborskas.

Paklaustas, ar gyvens čia vienas, vyras staiga nukreipė kalbą: "O gal važiuosiu į užsienį, kaip dauguma daro. Matysime. Svarbiausia, kad pavyko pasiekti tikslą. Netoliese yra upė, bus galima žvejoti, tiesiog sanatorinės sąlygos, už kurias nereikia mokėti", – optimistiškai kalbėjo keistuolis.

Pašnekovas atskleidė, kokiu būdu pasididins, jo žodžiais, būsimą mažą pensiją. Jis nuomos vieną transformatorinės kambarį komerciniams tikslams. Pačiam jam esą užtenka ir keliasdešimties kvadratų.

"Viename kambaryje – beveik 28, kitame – 23 kv. m, tai yra pirmos kategorijos nesudėtingas statinys. Nereikia jokių specialių projektų, todėl čia bus pusė komercinių, pusė gyvenamųjų patalpų. Tiesiog, kad galėčiau papildomai uždirbti. Dabar dar laukiu, kol prijungs kanalizaciją ir nuties vandentiekį", – sakė buvęs felčeris.

Keistuoliui – kaimynų strėles

Atsirado tokių, kuriems V.Zaborsko kaimynystė apkarto. Nepraėjus nė metams nuo sklypo įsigijimo, klaipėdiečiai vyrą apskundė miesto savivaldybei kaltindami, kad jis ne vietoje statosi tvorą ir dar šiukšlina.

Tačiau žemės sklypą, kuris anksčiau buvo nuomojamas iš savivaldybės, jis nusipirko, todėl esą turi teisę apsijuosti tvora.

"Krovininių mašinų vairuotojai mėgdavo kirsti kampą važiuodami į šalia esančią statybinių medžiagų bazę. Varydavo kiaurai savo furgonais, bet kai pradėjau statyti tvorą, to padaryti negali. Tai, matyt, pyksta. Savivaldybė man neišdavė leidimo tverti aukštesnės tvoros. Tačiau ji nėra aukštesnė nei 2 metrai, todėl nereikia jokių papildomų leidimų ir dokumentų", – aiškino vyras.

Savo nedidelį žemės plotą jis ketina apželdinti ir apsodinti augalais.

"Čia bus serbentų krūmai, vienas kitas kriaušės ar vyšnios medis", – ranka į kol kas dar tuščią savo kiemą rodė pašnekovas.

Jis samprotavo, kad tokius namukus būtų galima statyti ir socialiai remtiniems žmonėms, kurie esą juos įsigytų lengvatinėmis sąlygomis.

"Keista, kodėl niekas, be manęs, nepanoro čia apsigyventi? Nereikėtų kamuotis daugiabučiuose, neturint iš ko susimokėti komunalinių mokesčių", – stebėjosi jis.