Įvairius sukčiavimo mechanizmus versle naudojančios fiktyvios bendrovės į prarają stumia sąžiningus verslininkus. Nuo vienos tokios įmonės nukentėjęs uostamiesčio verslininkas dabar priverstas pats sunkiai dirbti Norvegijoje tam, kad atsiskaitytų su darbuotojais Lietuvoje.

Pasiūlė pelningų užsakymų

Aukštalipių paslaugas siūlančios bendrovės savininkas Artūras (pavardė ir įmonės pavadinimas redakcijai žinomas – K.P.), daugiau nei prieš metus susipažinęs su kitos tokias pat paslaugas teikiančios bendrovės savininkais, nė neįtarė, jog ši pažintis jam virs tikru košmaru.

Dėl nuolat su šia bendrove vykstančių teismų nenorintis viešai skelbti savo įmonės pavadinimo Artūras "Klaipėdai" pasakojo, jog pats to nė neįtardamas pateko į tikrų sukčių pinkles.

Praėjusiais metais atlikęs keturis didelius užsakymus, už juos uždirbtų pinigų jis taip ir negavo.

"Gauti užsakymų iš kitos tokias pat paslaugas atliekančios įmonės yra normalu. Tačiau kai atlikome keletą darbų – vienoje įmonėje surinkinėjome kraną, kitoje – dažėme aukštus pastatus – pinigų negavome. Tik po kelių mėnesių supratau, kad ta įmonė veikia fiktyviai ir plauna pinigus", – pasakojo Artūras.

Pasitelkė klastą ir melą

Paaiškėjo, kad tos įmonės, iš kurios gavo užsakymų, savininkai turi kelias kitas bendroves. Į jų sąskaitas ir buvo pervedinėjami iš užsakovų gauti pinigai.

"Viskas labai paprasta – jie gauna kokį nors užsakymą, jį paveda atlikti mums. Tuomet užsakovas, kuriam atlikome darbus, perveda pinigus tai įmonei, kuri realiai turėtų atsiskaityti su mumis. Tačiau jie to nedarydavo", – piktinosi klaipėdietis.

Pasak vyriškio, tokių įmonių tie "verslo partneriai" turi tris. Visos jos verčiasi skirtinga veikla.

"Mums jie sakydavo, kad atsiskaityti už darbus negali, nes negavo pinigų iš užsakovo. Tokiais nešvariais būdais Lietuvoje dabar daromas verslas. Neaišku, kiek dar, be mūsų, jie yra apgavę", – įtarė Artūras.

Pašnekovas įsitikinęs, jog sukčiai jau seniai verčiasi tokiomis machinacijomis, nes puikiai išmano, kaip tai daryti.

Klaipėdiečio duomenimis, vienas sukčių įmonės savininkų iki šiol organizuoja seminarus, kuriuose moko visus norinčiuosius, kaip sukurti gerą ir pelningą verslą.

Į skolas stūmė ir mokesčiai

Artūras prisiminė, jog iš pradžių sukčiaujanti bendrovė dar prašydavo palaukti kelis mėnesius, neva tuomet bus pervesti pinigai už darbus.

Tačiau vėliau savo pažadus pamiršo ir ironiškai pasiūlė kreiptis į teismą.

"Žinau, kad bylą mes laimėsime, tik kas iš to? Įmonė, kuri mums davė užsakymą, jokio turto neturi, jos sąskaita tuščia, vadovai ir savininkai taip pat neturi jokio asmeninio turto. Jie veikia viską puikiai apgalvoję. Reikalauti pinigų iš objekto savininko irgi negalime – jis už darbus juk atsiskaitė", – praradęs viltį atgauti pinigus kalbėjo Artūras.

Žmogus pripažino, jog jo įmonė šiuo metu vis dar veikia, turi darbų, tačiau dėl patirtų nuostolių išgyvena ne pačius geriausius laikus.

Tuomet, kai buvo atlikti visi darbai, teko išmokėti atlyginimus darbuotojams, sumokėti pridėtinės vertės, "Sodros" bei kitus mokesčius.

"Nei valdžios institucijoms, nei darbuotojams neįdomu, kad už atliktus darbus įmonė pinigų negavo, visus mokesčius valstybei sumokėti reikėjo jau tuomet. Kiek trūko, pasiskolinau. Tačiau su darbuotojais atsiskaitinėju iki šiol", – pasiguodė dabar Norvegijoje sunkiai dirbantis pašnekovas.

Po publikacijos pasirodymo į dienraščio "Klaipėda" redakciją kreipėsi žymus uostamiesčio advokatas Remigijus Jakštas, kuris patikino, jog likti abejingas tokiai neteisybei negalintis.

Jis pasiūlė šiai nukentėjusiai bendrovei suteikti teisinę pagalbą, teigdamas, jog šiai įmonei įmanoma padėti ir išsiaiškinti su sukčiais